Pailsėkite nuo darbo

Angisis neatsidaro tas failas

molodoj putin

Skirtingo amžiaus vairuotojų tikslai:

20 metų - atvažiuoti kuo greičiau,

30 metų - atvažiuoti kuo gražiau,

50 metų - atvažiuoti kuo saugiau,

70 metų - atvažiuoti!

O mano kaimynas 87 metų, čiut į savo "sierukę" beįsiropščia, bet kai tik prasideda pikas, taip jis kur nors turi išvažiuoti arba parvažiuoti. Kažin kaip čia vadinasi?

... ko dar nesu daręs...

jooooooooo neduokit jiems cocacolos, arba tada dar pavaisinkit mentos syryt buvau gavus failiuka apie tai kaip sumaisius mentos su cocacola gaunama mirtina reakcija, deja failas per didelis neprisegsiu

Mergaites, cia jums!
Universalus nematerialus vaistas nuo visu ligu, bedu ir negandu.....
Vartoti 3 kartus per diena, streso metu - nuolatos



As - Begaliniai Gera,
Fenomenaliai Protinga,
Velniskai Patraukli,
Dieviskai Grazi,
Ultramadingai Skoninga,
Didziausio Darbingumo,
Neribotai Atsakinga,
Isskirtinai Padori,
Kristolinio Saziningumo,
Beprecedentinio Talentingumo,
Ne pagal amziu Issilavinusi,
Pasakiskai Dosni,
Neitiketinai Perspektyvi,
Be atodairos Mylinti,
Legendines jegos,
Nesuvokiamai Optimistine,
Idealiai Sudetinga,
Krastutinai Inteligentiska,
Super Aktyvi,
Neapsakomai Jautri,
Nenugincijamai
Pozityvi,
ir Fantastiskai Kukli!

Draugams.doc

Čia tikrai ne tik mums, bet ir apie mus

Negali sakyti kad mums netinka.("Ir gerbs tavo kūrybingumą mąstymą iš kitos pusės dėžės, Praktikuok kantrybę ir toleranciją..... )ir t.t.

Esu ir aš mačius tą filmuką. Kokie fontanai iš cocacolos.... Geriau tikrai nevalgyt mentos su kola....

Gal gerai, kai skrandis "nedirba"...

[quote="penelope"]Mergaites, cia jums!
Universalus nematerialus vaistas nuo visu ligu, bedu ir negandu.....
Vartoti 3 kartus per diena, streso metu - nuolatos



As - Begaliniai Gera,
...

Šaunuolė, gerai išvertei Galaktionivą

Istorija apie tai, kiek kainuoja viena valanda.
Nežinomas autorius


Kartą žmogus vėlai grįžo iš darbo namo - kaip paprastai, pavargęs ir suirzęs. Tarpduryje jis netikėtai išvydo bemindžikuojantį savo penkiametį sūnų.
-Tėti, ar galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aišku. Kas gi nutiko?
-Tėti, o kiek tu uždirbi?
Tėvui tai buvo netikėta.
-Tai ne tavo reikalas! – pasipiktino jis. – Kodėl tu tai nori žinoti?
-Tiesiog šiaip - reikia. Pasakyk prašom, kiek tu uždirbi per valandą?
-Na, bus apie 500. O ką?
-Tėti… - sūnus pasižiūrėjo į jį iš apačios į viršų labai rimtomis akimis. – Tėti, ar tu galėtum man paskolinti 300 ?
-Tu klausei manęs tik tam, kad aš duočiau tau pinigų kokiam nors idiotiškam žaislui? – suriko tėvas. – Žygiuok greičiau į savo kambarį ir gulkis miegoti!.. Negalima gi būti tokiu egoistu! Aš dirbu visą dieną, grįžtu nusivaręs nuo kojų, o tu taip begėdiškai elgiesi.
Mažylis tyliai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė jame. O jo tėvas taip ir liko stovėti tarpduryje niekaip negalėdamas išmesti iš galvos sūnaus prašymo. „Kaip jis išdrįso klausti manęs apie atlyginimą, o po to - prašyti pinigų?“
Praėjo kiek laiko. Tėvo širdis atlėgo, ir jis pradėjo svarstyti kiek kitaip: “Gal jam iš tiesų reikia nusipirkti kažką svarbaus. Velniai nematė tų 300, juk jis manęs niekad iki šiol nėra prašęs pinigų„.
Kai jis įėjo į vaiko kambarį, sūnus jau buvo lovoje.
-Sūneli, tu dar nemiegi? – paklausė jis.
-Ne, tėti. Tiesiog guliu,- atsakė berniukas.
-Aš, atrodo, buvau šiurkštus su tavimi,- tarė tėvas. – Man buvo sunki diena ir aš tiesiog nesusivaldžiau. Atleisk man. Štai pinigai, kurių tu prašei.
Berniukas atsisėdo lovoje ir nusišypsojo.
-Oi, ačiū, tėveli! – sušuko jis netverdamas džiaugsmu.
Po to jis pasirausė po pagalve ir ištraukė iš ten dar keliolika suglamžytų banknotų. Tėvas, pamatęs, kad vaikas jau turi pinigų, vėl įsiuto. Mažylis sudėjo visus pinigus į krūvą, kruopščiai perskaičiavo kupiūras, ir po to vėl pakėlė akis į tėvą.
-Kam tu prašei manęs pinigų, jei tu jų turi? – nesusivaldė tėvas.
-Todėl, kad aš jų turėjau nepakankamai. Tačiau dabar yra tiek, kiek reikia,- atsakė vaikas. – Tėti, čia - lygiai penki šimtai. Ar aš galėčiau nusipirkti valandą tavo laiko? Prašau, ateik rytoj iš darbo ankstėliau – aš noriu, kad tu pavakarieniautum kartu su mumis.

Istorijos moralas?

Moralo nėra. Tiesiog norėjosi priminti, kad mūsų gyvenimas yra per trumpas, kad visą jį atiduotume darbui. Mes neturime leisti laikui nelyg smėliui išbyrėti tarp pirštų nei mažos lo dalelės nepaskiriant tiems, kas iš tikrųjų mus myli - patiems artimiausiems žmonėms.
Jei rytoj mūsų nebeliks, mūsų kompanija gana greitai suras, kuo mus pakeisti, ir tik šeimai tai bus iš tikrųjų didelė netektis, apie kurią bus prisimenama dar labai ilgai.
Pagalvokite apie tai – juk neretai darbui mes atiduodame kur kas daugiau laiko nei šeimai.

Aha, žmonės, iš tiesų skirkit daugiau laiko savo vaikams. Vieną kartą mano sūnus manęs paklausė, mama ar tu kada skaičiuoji kiek laiko per dieną tu man skiri? Ir tai buvo pasakyta, kai aš išsekusi po dienos darbų, prisėdau prie televizoriaus, žiūrėjau kažkokį šlamštą, o vaikas trynėsi apie mane bandydamas su manimi pasikalbėti apie kažkokius niekus, kaip aš tada mąsčiau, o mano vienintelė mintis buvo, kad jis greičiau atstotų ir paliktų mane ramybėje. Vaikas pasirodė protingesnis už mane.... Man tikrai buvo labai gėda. Ir aš galvoju, na va šiandien jis manęs to paklausė ir aš susimąsčiau, o kiek būna dienų, kada jis nieko nesako, o mato pavargusius tėvus, kurie neturi jokio noro su juo pakalbėti tiesiog apie niekus. Ir tikrai, ateis laikas, kai laiko bus, o vaikai jau nenorės dalintis savo džiaugsmais ir rūpesčiais su mumis.

Auksiniai žodžiai, Angelika
Žinok pati išmokau nedirbti viršvalandžių, lekiu namo, pas savo vaiką, kuris visad laukia manęs ir labai džiaugiasi sutikdamas. Jam dar 2,5 metų ir aš džiaugiuosi, kad galiu su juo bendrauti.
Žinau, kad ateis toks laikas, kai jam bus neįdomu su mumis, t.y. tėvais, bendrauti. Tai vat tada ateis viršvalandžių metas

O to laiko tikrai kartais taip mažai lieka... Labai dažnai bjauriai jaučiuosi ir skauda širdį, kad per mažai laiko skiriam vaikui.
Mano septynmetis kažkada tėčiui pasakė "mama negali su manim svaidyt kamuolio, nes jai reikia pasirūpinti namais...."

Mano vaikas sako: "Tu vis dirbi ir dirbi. Na kiek galima".
Neturiu juodai laiko. Ir darbas, ir mokslai.

Neatsakiau nė į vieną ir gavau rezultatą: Štirlicas