2006-11-29 11:31
marte
Sausainiai.....
Veiksmas vyko Latvijoje, ten turejau mazumele reikalu, o namo grizti teko traukiniu. Na, atejau i stoti per anksti, nes neteisingai supratau, kada turi isvaziuoti tas traukinys. O gal Latvijos Gelezinkeliai neteisingai suprato, kada turi isvaziuoti tas traukinys. Todel pamates kioske lietuviska laikrasti su kryziazodziu, nusipirkau ir nuejau i bufeta isgerti puodelio kavos. Nusipirkau kavos ir sausainiu prie jos. Nesinas visa sita ka tik isigyta nuosavybe nueinu ir atsisedu prie vieno stalelio. Dabar nupasakosiu issidestyma. As sedziu uz stalo. Man is kaires laikrastis. Man is desines puodelis su kava. Stalo viduryje sausainiu pakelis. Kitapus stalo sedi vyrukas, kuris jau sedejo, kai as atejau. Jis atrodo visai paprastai -portfelis, kostiumas. Neatrode, kad jis galetu pasielgti kaip nors keistai. Ir netiketai jis palinko link stalo, pasieme sausainiu pakeli, praplese ji, issieme viena sausaini ir ... suvalge:) Tokiomis aplinkybemis ash buvau priverstas nekreipti demesio. Nes tokiems dalykams mes juk nesame ruosiami, ar ne? As perkraciau visa savo siela - ir aptikau, jog visame mano auklejime, patyrime, arba netgi pirmyksciuose instinktuose nera nieko, kas man nurodytu, kaip atsakyti kazkam, kas paprastu paprasciausiai, ramiausiai, sededamas tiesiai priesais mane pavagia viena mano sausaini. As inirtingai spoksojau i kryziazodi, nesugebejau atspeti ne vieno zodzio, gurgstelejau kavos, ji pasirode pernelyg karsta gerti, todel nieko kito nebeliko. As susitelkiau. Paemiau viena sausaini, is visu jegu stengdamasis nepastebeti, kad pakelis jau paslaptingai praplestas... As kovojau uz savo teises, ir dar kietai:) As suvalgau ta sausaini. Suvalgau labai israiskingai ir matomai, kad anam neliktu jokiu abejoniu del to, ka as darau. O anas pasieme kita. Paeme kita sausaini ir ji suvalge. Aiskiai kaip diena. O bjauriausia tai, kad as nieko nesakiau pirma karta, todel atrode kazkaip net dar nepatogiau pradeti aiskintis si klausima po antrojo karto. Vel ibedziau akis i kryziazodi, vel nesugebejau nieko sugalvoti, todel parodziau ryztinguma ir pasiemiau dar viena sausaini. Ir mudvieju akys sekundelei susitiko. Ir abu nukreipeme zvilgsnius salin. Ore po truputi kaupesi kruviai. Aplink stala tvyrojo siokia tokia itampa. Sitaip mes istustinome visa pakeli. Jis, ash, jis, ash... Na, jame tebuvo astuoni sausainiai, bet dabar jau atrode, kad tuos sausainius valgome visa gyvenima. Kai tuscias pakelis gulejo tarp musu kaip nukautas, tas vyriskis pagaliau atsistojo ir pasisalino. As, suprantama, atsidusau is palengvejimo. Taip jau atsitiko, kad po minutes pasigirdo kvietimas i mano traukini, todel as uzbaigiau kava, pakeliau laikrasti, o po tuo laikrasciu... buvo MANO sausainiai.