2005-09-09 10:48
Rita25
Geologas Sibire jau penkti metai... Visiškas atotrūkis nuo civilizacijos
- su nieko nebebendrauja normaliai jau metai - tik su čiukčėm, jau ir
kalbą jų įvaldęs normaliai... Sumasto vieną dieną, kad alaus nori
labai... Nu bet taip, kad vos ne lomkes. Nueina pas čiukčią:
- Sakyk, iki parduotuvės kur alų parduotų toli?..
- Oi toli, toli - bent trys keturios dienos su šunimis man, o tau gal ir
savaitė visa...
- Klausyk, būk draugas, nuvaryk tu ten į parduotuvę - nupirk man to
alaus... Jau visiškai nostalgija užgraužt baigia - numirsiu aš čia.
- Nuvaryčiau, ale nemokėsiu normaliai paprašyt - kalbos juk nežinau.
- Aš tau tava kalba surašyšiu, tu tik nuvarysi ir paskaitysi!
- Nu gerai....
Geologas surašo raštelį, duoda babkių, čiukčia ima slides šunis ir į
kelionę... Šiaip ne taip per tarpeklius visokius, prarajas nusikasa jis
į parduotuvę, pakeliui visus šunis palaidodamas - šalčio, alkio
neatlaiko gyvunėliai.
Įeina į parduotuvę, sėdi diedas, snukis 30x30 cm dydžio, kažką kramto
abejingai. Čiukčia išsitraukia geologo raštelį ir skaito:
- "Pivo jest?..."
Diedas pasižiūri ir atrėžia:
- Niet....
Čiukčia skaito toliau:
-"BLE - TAK I DUMAL..."
Tarptautines pratybos amazones dziunglese, vakaras, prie lauzo buhalina
trys kareiviai - Jankis, Prancuzas ir Rusas.
Padare jau ne po pirma, liezuvis atsiriso, prasidejo butos, nebutos
istorijos, jankis porina:
- Hebryte, as tai kietas zinokit, galiu nuplaukt 20 km su visa apranga,
ginklais, vien su peiliu tyliai isskrest visa prieso kaima ir paimt
visus ikaitais.
Prancuzas atsikerta:
- Fignia, as galiu nuplaukt 40 km su visa apranga, ginklais, plikom
rankom tyliai issmaugt visa prieso kaima, islaisvint ikaitus ir juos ant
peciu namo parplukdyt.
Rusas nieko neatsake, tyliai atsikele, atsisege kelnes ir pimpalu
pamaise zarijas.
Shneka du medzhiotojai:
-Einu mishku zhuru meshos urvas. Nu as pasukavau, akmenu pameciau,
pagaliais pabadziau
ir staiga... jauciu letenas ant pechiu.....
atsisuku, o ten mano suo
jauchiu kad jis mane laizho,
bet shikti niekaip negaliu sustoti...
Eina Raudonkepuraitė mišku, dainelę dainuoja. Tik staiga girdi -
krūmuose kažkas šlama. Raudonkepuraitė pažiūri, ir mato - lenda iš krūmų
kiškis, visas toks š**inas š**inas. Susigraudino Raudonkepuraitė. Sako:
- Vai, kiškeli, koks tu purvinas. Eikš, aš tave nušluostysiu.
Kiškelis prišokavo prie Raudonkepuraitės, ji išsitraukė nosinaitę,
kiškelį nušluostė. Tik staiga iš krūmų iškiša galvą vilkas, ir sako:
- Ei, Raudonkepuraite, gal popieriaus turi?
Raudonkepuraitė:
- Ne, deja, neturiu...
Vilkas:
- Ei, kiški, eik čionai - tu man dar reikalingas!
Gimdymo namai. Susijaudinęs tėvas laukia, kol jam pateiks jo tėvystės
įrodymą. Išeina gydytojas su vaiku ant rankų. Staiga klupteli, vaikas
galva į sieną bac! Tėvui plaukai ant galvos pasišiaušia. Staiga vėl -
šast į kitą pusę, vaikas vėl galva į sieną. Tėvui širdis į kulnus. Vėl
neatsargus staigus judesys, nepavykęs bandymas pagauti rankom ir kojom,
rezultatas - vaikui gygytojas keliu trenkia į galvą. Tėvas baigia
nualpti. Gydytojas pasižiūri į tėvą, nusišypso:
- Na ką jūs, baikit... Ką jau ir pajuokauti negalima, vistiek negyvas
gimė...