Atsakymai "ant lėkštutės"

Įmonė A yra skolinga įmonei B (mūsų įmonei) tam tikras sumas. Yra tokia situacija kad įmonei B užblokuota sąskaita, o įmonė A norėtų pravesti skolą. Todėl "protingi" direktoriai norėtų kad ta įmonė A pinigus pagal prašymą pravestų įmonei C, kuriai įmonė B yra skolinga. Nu košmaras bet gal suprasit ką parašiau
Kiek žinau toks dalykas įmanomas, bet turėtų būti kažkokia sutartis tarp kažkurių įmonių? gal kas pagelbėtumėt?

Sumokėkite skolą grynais

Netinka... iš įmonės A pinigai bus po nedidelę dalį ir per daug kartų (kad aiškiau būtų čia yra parduota skola skolų išieškojimo bendrovei), o ji randasi toli, tad kiekvieną kartą neprivažinės pasiimti grynais. Todėl judėjimas turi vykti per bankus. O jei paklius į įmonės sąskaitą viskas bus paimta valstybės ir anstolių, taigi norėtų tiesiogiai atsiskaitinėti su vienu tiekėju

Jei vadai sugalvojo tokį ėjimą, tikiuosi jie žino ką daro... bet šiaip už nieką tai trečiai įmonei-tarpininkei juk nepravesit pinigėlius... jei jau nėra kaip iš karto visos sumos atiduoti grynais...

ne už nieką, mūsų įmonė jiems skolinga.
Žodžiu, nervas ima negaliu....
Sugalvot jie mandrūs, o kaip buhalteriškai susitvarkyt reikės tai kaip nori taip

tai pasidarykite trišalį tarpusavio suderinimo aktą, esu darius ne kartą nieko čia keisto, jei teisingai supratau situaciją

o kada jis daromas? prieš pervedinėjant tas sumas, ar jau pervedus? o kokios trišalės sutarties čia nereikia?
Vovere, gal pavyzdį gali įmesti?

Tai nėra labai teisinga, gal net nelegalu apeiti tuos, kuriems priklauso pirmiausia pinigai.
Aš turiu trišalę, gal tiks

Tokie trišaliai variantai yra dažni ir nieko nestebina, viskas legalu, bet sutinku su urtele. Kadangi , kiek suprantu, įmonei B sąskaita sustabdyta dėl nepriemokų, gali būti problemų. Nors, pasitesinti ne taip jau ir sunku, kai kyla grėsmė bizniui. Tada jau mokesčiai negaus nieko, jei biznis žlugs:)

Kuo skiriasi neeilinis akcininkų susirinkimas ir neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas?
O jei čia tas pats terminas, tai kuris būtų teisingai vartojamas?

Nu šakės taip seniai į taxą kėliau kokį paveiksliuką, kad pamiršau, ką ten priekyje ir gale reikia parašyti. Kad tie lauštiniai skliautai gale ir priekyje tai atsimenu, o kas ten prie jų dar

Sveiki, ar yra kas išnuomojate patalpas ir išrašoter sąskaitas už nuomą ir komunalines paslaugas. Nes mes išnuomojame patalpas. Gauname sąskaitas už elektrą ir vandenį ir tada paskirstome pagal kvadratūrą nuomininkams. Anksčiau buvo išrašoma sąskaita faktūra joje matosi tik už nuomą, o kitas lapas yra kompensuojamų sąnaudų pažymą kurioje matosi kiek reikia mokėti už elektrą ir vandenį. Kaip turi būti iš tikrųjų, nes noriu dirbti su programa ir surašyti viską į sąskaitą, kad nereiktų rašyti sąskaitų exelyje o vėliau susivesti į programą. Gal kas susidūrėte ir galite aiškiai paaiškinti, nes kai parašiau VMI tai atrašė, kad galima traukti į vieną sąskaitą, o kai paskambinau tai atsakė, kad reikia kompensuojamų sąnaudų pažymos. Tai kaip turi būti iš tikrųjų????

mes išrašinėjam sąskaita už nuomą ir sąskaitą už komunalinės, dar komunalinės kaip sakot pagal kvadaratura exelyje išskirstom kiekvienam nuomininkui tokia ale pažyma pridedam kur nurodyta ko kiek sunadojo

Bet kaip suprantu sąskaitoje faktūroje matosi ir kiek už nuomą ir kiek už komunalines paslaugas tik tiek, kad yra pridedama pažyma, pagal kuria jūs įrašote kiek yra sunaudota komunalinių?

taip

taip

tai jai norit kad matytusi vaduo, šildymas, tai sukurkit šitas paslaugas, nežinau kokia jusų programą

aš dirbu su Roda programa, bet kaip jau minėjau tai ankstesnė buhalterė rašydavo atskirai sąskaita ir tą pažymą ir nuomininkai turėdavo susidėti sumą iš sąskaitos ir pažymos ir apmokėti. Tai bandysiu daryti taip kaip jūs darote ir viskas bus gerai manau

Pažymą be sąskaitos faktūros? Nuomininkams taip tikdavo Ir kaip, man labai įdomu, jei pateisins savo sąnaudas? Mes rašome atskirai sąskaitas už nuomą , atskirai už komunalines- keliom bendrom eilutėm. O prie sąskaitų už komunalines pridedame aktus, kur smulkiai matosi už ką ir kiek yra išrašyta sąskaita.

Ką reiškia "per dvi darbo dienas nuo rašto gavimo"? Tarkim raštą gaunu šiandien, tai tos dvi dienos skaičiuojasi - šiandien (I), ryt (II) ar ryt (I), pirmadienis (II) ?

Kad jau neparašyta, jog per darbo dienas, manyčiau turima galvoje kalendorines dienas...