Akcininkų įnašai nuostoliams padengti

ABĮ 14 str. 3 d.
Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti.
Tai kaip bus, kai įmonė gaus pelno, ar ir dividendus mokės tik tiems akcininkams, kurie dengė nuostolį? Ar persiskirstys akcijų skaičių tarpusavyje? Ar tai visiškai neturės jokios reikšmės ateityje, tik liks tarp akcininkų, kad nepamirštų kiek kuris prisidėjo?

Va tame ir reikalas, kad dividendai priklausys visiems, nepriklausomai, ar jie dengė nuostolį, ar ne. Kvaila, bet taip yra. Beje, neseniai AMM aktualijose doc.Mačernienė apie tai rašė.

Sakykite, gal žinote kaip akcininką, padengusį nuostolius, apsaugoti finansiškai, jei ateityje atsiradus pelno, dividendų ar kokiu kitu būdu pirmoje eilėje jis išsimokėtu sau, tai ką išleido, o tik paskui proporcingai turimų akcijų skaičiui dalintųsi pelnu su kitu akcininku?

klimus, kažin ar pavyks :))
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
Dividendai išmokami proporcingai turimų akcijų skaičiui.

Tai gal prieš dengiant nuostolius gali pasirašyti koki dokumentą apie tipo skolą kitam akcininkui, o jei tas kitas akcininkas nenori nei dengti nei skolintis, tai jau reikia pagalvoti apie išsiskirima kiekvienam eiti savo keliu.
O kita vertus gal nėra dar butinybės dengti tą nuostolį, gal galima prakentėti ta laiką

Ne ne, dengti jau tikrai labai būtina, tačiau tas kur dengs, jis nepyksta, kad kitas nedengia (nes tikrai suma didelė), tačiau nori tik apsaugoti save, jei ateityje būtų pelnas, ir visgi tiek sudėjęs savų pinigų, pirmoje eilėje jis juos norėtų ir išsiimti.
Skolinti vienas kitam tai irgi negerai, nes čia viens kitam neskolina, nes jei bankrutuotų, tai tas ktias liktų skolingas. Abud jie to nesiekia, čia tik reikia kažkaip suforminti gal kokią sutartį pas notarus ar kur, kad jei kada įmonė mokės dividendus, tai tas, kuris dengė nuostolius, tai pirmas ir išssiimtų, arba išsiimtų abudu, tačiau tas, kuris nedengė, privalėtų tuos pinigus atiduoti dengusiąjam nuostolius akcininkui
Gal kas esate susidūre su tokiu atveju, arba padėkit sugalvot, kokį saugiklį galima būtuų įvesti

Nuostolių dengimas papildomais įnašais, kai tai atlieka akcininkas, neturintis 90%-100% įmonės akcijų yra pats blogiausiais iš 5 būdų, stabilizuojant įmonės piniginius srautus.
1. Nėra ekonominės naudos- įnešti pinigai nesutekia teisės į didesnę pelno dalį.
2.Mokestiniai aspektai - GPM ir , šie mokesčiai nuo įneštų pinigų bus sumokėti, išmokant dividendus.

NIEKADA NESIRINKITE TOKIO PINIGINIŲ LĖŠŲ TRŪKUMO SPRENDIMO BŪDO SAVO ĮMONĖJE !!!!!

Saugiklis yra paprastas - 3-ias būdas.
Išleidžiama papildoma akcijų emisija, kurią išperka įnešantis pinigus akcininkas.

Tai gal kitas būdas, didinti įstatinį kapitalą ir ta dalis kuria didinate, atitektų tam akcininkui, o kitam liks tiek kiek turėjo. Tada pagal įstatinio kapitalo dydi, ir tas nuostolis bus ne toks grėsmingas. Ir kai mažins įstatinį kapitalą, tai jokias mokesčiais neapsimokestins, bent jau šiuo metu tai galioja

Gal būt galima pagalvoti apie ilgalaikio turto perkainavimą, jei turite jo tokio. Tada didinama iš perkainavimo rezervo ir akcijos dalijasi po lygiai, o apyvartinėms, jei yra trūkumas, gali įnešti - paskolinti tas vienas akcininkas.

Ačiū už išsakytas mintis.
O kokie visi tie 5 būdai yra? Ir kaip turėtų atrodyti su tuo išleidimu akciju, taleiskim dabar istatinis yra 10 000 LT (vienas akcininkas turi 70 proc (kuris inesa pinigus), kitas 30 proc). Ir reikia padengti puses milijono litu nuostoli (cia apytiksliai), tai kaip cia su tuo isleidimu susitvarkyti reiketu? Ar cia keisti istatus reiks? O procentaliai tada jau visam laikui tam akcininkui kuris nedenge nuo 30 proc sumazes jo turimu akciju skaicius iki 0.58 % ?

1.Užimtų apie 35-45 min. aprašyti. deja, labai apgailestauju, negaliu skirti tiek laiko.
2.Reiks.Padidinant akcinį .
3.Sumažinant akcinį, išmokant laisvas lėšas pinigus išmokant akcininkui.Vėl keičiami įstatai.

Pliusas: palyginus su siūlomu variantu ( įnešimas nuostoliams padengti)
- bus ateityje sutaupyta [b]100 000 Lt GPM ir 30 000 Lt
- skolintojas, kaip pagrindinis akcininkas turi garantijas, kad jam priklausys didesnė dalis pelno ir jis ateityje galės pinigus išsiimti (be mokesčių).

Labutis
Toks klausimėlis iškilo. Įmonės nuostolis didesnis nei 1/2 nuosavo kapitalo. Akcininkai buvo skolinę apyvartinėms lėšom, tai dabar nusprendėme padengti dalį nuostolio. Akcininkai nusprenžia susirinkime, o kaip su forma ž 2008 m FR711 , ten buvo parodyta, kad ji negrąžinta. Visas procesas ir vyksta jau 2009 . Klausimas toks, kaip ir kada registruojama apskaitoje ir kaip pildosi forma Fr711 šiais metais, kad grąžinta paskola? kažko man nesusiriša
Ačiū

Pamastykit, ar tikrai norite dengti nuostolį? Juk aukščiau artas71 detaliai paaiškino, kad tai ŽIAAAAUUUURIAI neapsimoka. Gal geriau būtų tom paskolom padidinti įstatinį kapitalą?

kaip suprantu, kad šioje temoje klausinėja buhalteriai-patriotai, kurie trokšta/nori nuskalpuoti su darbuotojais nesiskaitančius sužverėjusius akcininkus bei papildyti šimtais tūkstančių litų Lietuvos Respublikos biudžetą.

Netgi sakyčiau toks robinhudiškas poelgis - taip delikačiai, viską tvarkingai apiforminant, atimti iš savo darbdavio ir išdalinti per biudžetą.

Čia gal kiek kitoks variantas, nes pinigai buvo "popieriniai". Koks tikslas didinti įstatinį ?Tai jie kažkaip apsimokestins?

paskaičiau aukščiau rašėte, kad jie apsimokestins išmokant dividentus,šita suma priskirta dividentams?

Na tai jau tikrai, kad kitas variantas, nei tas , kai Valinskas su karučiu metalinius pinigėlius vežė
Šiaip tai visi pinigėliai popieriniai, auksinių labai nedaug
O įstatinį kapitalą turėti didesni nei 10 000 yra gerai visais atžvilgiais, juolab, kad pinigai popieriniai, o ne auksiniai

Supratot tikriausiai, kad ištikrųjų jie nebuvo įnešti, o tik reikalingi kasos dokumenetų sudengimui.....kad jau nėra toks mažas mūsų 100 000 Lt