artas71 rašė: ...kai pirmasisi Prancūzijos ministras, kardinolas Mazarinis išleisdavo naują įstatymą dėl naujų mokesčių įvedimo ar senų padidinimo, paryžiečiai, kurdavo naujas pajuokiamo turinio daineles bei eilėraščius. Mazarinis klausdavo mokesčių rinkėjų: "Kaip ten liaudis? Ar ne buntavoja?" Ir, išgirdęs atsakymus apie dainelesir eilėraščius sakydavo: "Dainuoja, sakot? Jei dainuoja- tai mokės".
Mirus kardinolui de Rišeljė (1642) ir Liudvikui XIII (1643),
per Prancūzija nusirita nauja nepasitenkinimo banga dėl nepopuliarios kardinolo Mazarinio mokesčių politikos Trisdešimties metų karo pabaigoje. Paryžiaus parlamentas pareikalavo reformų. Kai kardinolas Mazarinis pamėgino suimti opozicijos vadus, 1648 m. prasidėjo sukilimas, vadinamas Frondos vardu. Parlamentinė Fronda greitai baigėsi, tačiau liaudis nenurimo. Tuo pasinaudojo aukštuomenė, pareikalavusi jai naudingų pareigų, pensijų bei privilegijų. Kunigaikščių Fronda tęsėsi kelerius metus. Sumaniai laviruodamas (pasinaudojęs užsienio kariuomene, papirkęs kai kuriuos Frondos vadovus), kardinolas Mazarinis frondiškąjį sąjūdį 1653 m. nuslopino.
Lyrinis nukrypimas... Aš Mazarinį tik iš "Po dvidešimties metų" pažinojau
, o matai koks....