Naudingi patarimai

Tikrai...kitas, koks jautrios sielos žmogus vien iš sielvarto numirtų dėl to kad buvo išvežtas iš namų.
Dieve, dieve...kai pagalvoji tai jėzus marija...kokia baisi ta senatvė mūsų visų laukia....

Labai ačiū už labai konkrečią informaciją.
Nuoširdžiai ačiū :)

Čia žmogiukas iš Kauno miesto.
Aš žinau tik vienus slaugos namus (ar ligoninę) Petrašiūnuose.
Tai šeimos gydytoja nepatarė ten vežti.

Jėzau, Elvusia, tu gi visus šunis susirenki, o čia žmogui slaugos ligoninės ieškai. Atkalbėk juos. Namai yra namai, kad ir su pragulom. Aš norėčiau namie paskutines dienas praleist, ne su svetimais žmonėmis.

o aš nenorėčiau taip, jau geriau į slaugos namus ar senelių namus,ką ten vaikus kankint juk jie savo šeimas turi
o senelių namuose visi tokie pat,lengviau
nors nežinau ką kalbėsiu kai senatvė ateis

Mano tolima teta 84m. (vaikų neturi, ją rūpinasi sesers vaikai) - paūmėjus chroniškai ligai gulėjo ligoninėje, po to - perkėlė į slaugos ligoninę (čia veiksmas Ukmergėj), tai po kelių savaičių atkuto moteriškė kaip turi būti, tik namo dar neveža, nes šalta... o pastoviai prižiūrinčių žmonių nėra (neleidžia finansai), o porai valandų ateinatys artimieji ir samdomos moteriškės taip nepasirūpina, kaip rūpinasi ja slaugos ligoninėje... Tik, tiesa - ten maistas prastas, ji įpratusi prie geresnio, tai saviškai kasdien valgyti veža.

Rimtai? Aš numirčiau dar pakeliui į ligoninę turbūt

gal tau Petronėle neteko nieko slaugyt? man teko, tai nenorėčiau kad kam nors tektų taip mane

man ir mama a.a. sakydavo, kad gal man geriau su tokiais pat būtų, o tai dabar sėdžiu namie nei į lauką dorai negaliu išeit, o ten pasišnekėčiau su kuo nors. na čia labai nuo kiekvieno žmogaus priklauso

Tai išdavystė artimųjų atžvilgiu. Patalpinimas į bet kokią ligoninę išeinantį l. seną žmogų ...nežinau. Gal yra tokių žmonių, bet mano artimųjų rate, nei vieno. Svetimi geriau nepasirūpins savo artimu kaip savi, juolab, jei jam reikia nuolatinos priežiūros ir pamaitinti, ir dantukus išplauti ir nuprasti, galų gale ir žvakę uždegti. Jautrus, normalus žmogus ten išvežęs savo artimą, praleis ten dienų dienas ir dar labiau suvargs. Svoris, pragulos, sunkus dalykas, bet šiais laikais yra specialios priemonės, kurios neprilimpa, tepalai. Man keista, kad vaikai gailisi mamos, bet neranda laiko nors laisvalaikiu mamytę pavaduoti. Jeigu už ilgą litą galima žmogų ten patalpinti, tai slaugytoją ten rasti už ilgą litą- nepavyks. Pritariu aš Petronėlei, ir aš numirčiau.

o aš suprantu tokią situaciją ......

O aš savo vaikams esu pasakius - jei sulauksiu tokio garbaus amžiaus, bet mano ar tai fizinė sveikata, ar protelis bus mane palikę - vežkit tik į senelių namus.
Jokių aukojimųsi.
Gavau pažadą, kad taip ir bus.
Nenorėčiau matyti juos kenčiančius ir gyvenančius jau ne savo, o mano gyvenimą. Ir pririštus.

Ir slaugos ligoninėse, ir senelių namuose (Kaune) su pragulom žmonių nepamatysit. Jie ypač didelį dėmesį tam skiria. O namuose trūksta patirties tokius ligonius slaugyti, ir pragulas labai sunku po to išgydyti. Žinoma, tai ne sanatorija, maistas ne koks visur, išskyrus senelių namus, ten maistas tikrai geras, o kiekgi gulinčiam ligoniui tereikia, blogai tai, kad trūkstant slaugių, kol prieina tokio ligonio eilė pavalgyti, maistas jau būna ataušęs. Na ir vaistus tenka pirkti patiems, čia jau nieko nepakeisi.

O man nei kiek nekeista.
Vaikai gyvena ne Lietuvoje.
Visi mes greiti teisti.
Ne veltui sakoma - neteisk ir nebūsi......

Voveriuk, aš irgi suprantu, tik savaip galbūt, ir tikrai nežadu pamokslaut. Kartais turi sau pasakyt "taip reikia" ir daryt neišsisukinėdamas, ir tai yra vienas tų atvejų.

Aš neteisiu, tiesiog mano toks įsitikinimas, slaugiau sunkiai sergančią mamytę ,išėjo iš namų...., o ir dėdė pernai mirė ant mano rankų. Jis neturėjo vaikų, bet jo akyse mačiau baimę, kad jo kur nors neišvežtų. Šiandien liko teta, ji paniškai bijo ligoninių, bet aš žinau, kad ir ji išeis iš namų..., nesvarbu kiek man tai kainuos. Aš tiesiog gerbiu žmonių pasirinkimą.

aš galvoju lygiai taip pat. turės vaikai savo šeimas tegul gyvena ir džiaugiasi gyvenimu, kaip gyvenau savo laiku aš.

Ir aš slaugiau savo tėtį. Irgi išėjo iš namų.
Ir mamulė, va jau ketvirti metai po šlaunikaulio kaklelio lūžymo, visada su manimi.
Bet aš neturiu savo gyvenimo.
Niekur nevažiuoju ilgiau nei parai.
Nes gyvenu ne tik savo gyvenimą.
Todėl, suprasdama, kad to neturi būti, savo vaikams labai aiškiai pasakiau - jokių.
Neužkrausiu jiems savęs ant sprando.
Jie turi gyventi savo gyvenimus ir neatidavinėti duoklės.
Taip aš suprantu motinišką meilę...
Gal ir neteisi esu. Bet...

na taip,per prievartą tikrai neveščiau, tada liktų namie, bet kaip minėjau mano mama a.a. būtų norėjus važiuot, o va tėtis a.a.nė už ką būtų nevažiavęs.
kiekvienas žmogus pasirenka jei dar gali tai padaryt

manau kad esi teisi, nes tikrai juk neprivalo vaikai to daryti per prievartą, negerai taip ir tas požiūris pas mus, kad va tave užaugino dabar tu prižiūrėk, man atrodo negeras labai.
nes tokius vaikus dažniausiai pradeda smerkti

Mano gyvenime lygiai tas pats..be manęs mama niekur ir nieko. Bet jau taip yra ir bus, paprasčiausiai mūsų giminėj, kaip ir Urtelės kitaip ir negali būti. Mamos sesuo buvo slaugoma 7 metus, ir anūkai kurie jau suaugę buvo išauklėti taip, kad močiutė buvo brangiausia už viską, ir neduok dieve kas nors būtų užsiminę kad ją kur nors išvežti...
Na yra toksai posakis, kad motina sugeba užauginti ir išmaitinti daugelį vaikų, tačiau tas daugelis nesugeba po to išmaitinti vienos motinos. Pateisinu tik vienu atveju seno žmogaus išvežimo iš namų, tik tada kai nėra artimų žmonių kurie prižiūrėtų. Tokiu atveju tikrai prieglaudoj jam bus geriau, ir laiku pavalgęs, ir apskalbtas, ir prižiūrėtas.
Ir galvoju, kad mes tik dabar galvojam taip, kad kai pasensim tegul mumis išveža, kad tik vaikams būt geriau...bet kai pasensim, patikėkit būtų tikrai skaudu jei taip atsitiktų...