2012-11-08 09:50
IRUTE78
2012-11-08 09-59
Truputį paprieštarausiu, to meto Kristaus užrašyti žodžiai dėl atleidimo, atjautos, meilės artimui davė tai, kad nereikia laikyti pykčio savyje, jei tau kažkas, kažką blogai padarė, pasakė, pasielgė su tavimi netinkamai. Yra žmonės, kur ilgai gali laikyti kerštą savo širdyje, pyktį įtūžį. Tos nuostatos dėl meilės artimui ir atlaidumo yra labai teisingos, ir nie kiek nepasenusios. Nes ir psihologai aktyviai apeliuoja į tai, kad nereikia laikyti akmens širdyje kam nors, nes tai tik kenkia pačiam asmeniui. Prieš Kristų senąjame testamente yra aprašyta nuostata, kad izraelitai laikėsi nuostatos akis už akį dantis už dantį, atėjęs Kristus tą nuostatą atmetė ir davė naują įsakymą mylėti savo priešus ir melstis už juos, tai nusakyta daugelyje naujojo testamento vietų, laiške efeziečiams, kolosiečiams, filipiečiams, tai taip pat nusako vidinę darną, nes labai susijusios atskiros Biblijos vietos aprašytos skirtingų asmenų ir gyvenančių skirtingais laikotarpiais.