Siūlau išlieti agresiją!

Pažiūrėjau beglobis.lt svetainę. Nustebau, kiek tokių paliktų gyvūnų, kurių šeimininkai išvažiuoja ir palieka juos likimo valiai ar užmigdymui. Nesuprantu, kaip tie žmonės galvoja, kad susikurs sau laimę kažkur, pradėdami naują gyvenimą nuo tokio žingsnio. Vienur rašo, kad užmigdys savo šunį, jeigu per tris dienas jo nepasiim kas nors, nes išvažiuoja mat. Bet juk ne per vieną dieną sugalvojo išvažiuot. Paskui stebimasi iš kur tiek paliktų nelaimingų vaikų...

nemanau kad teisinga išvažiuojančius kaltinti, nesakau kad jie gerai elgiasi, bet ką daryt juk nepasiimsi kartu

Su tuo išvažiavimu tai mažiausiai 50 procentų išsigalvojimas. Kai mano pusseserė išvažinėjo, tai sugebėjo ir šuniuką išsivežti. Kol sutvarkai viską laiko praeina ir lėšų reikia į tą priemonę idėti, bet sutvarkyti galima. O katiną man paliko. Ir nieko , neapėda. Na sakykim išsivežti neišeina.Tai gi ne visu taboru važiuoja. Sakykim išvažiuoja vaikai, tai jie tėvus, senelius turi, ar ne. Palikti ir pas juos galima. Nebent anie visiški... , kad gyvunėlio nepaima.

visų pirma reikia turėti tėvus, ar senelius...
sutinku kad dauguma nueina lengviausiu keliu

Na taip visi našlaitėliai. Iš vaikų namų. Nei tėvų, nei giminių.

Visų neišgailėsi... kiekvienam savo kelias.... nesakau, kad reikia nusisukti nuo kelyje sutikto vargetos, bet ir čia galioja taisyklė, kad žvejui reikia duoti tinklą, o ne žuvį.
Prie vaikų, invalidų ir gyvūnų dar pridėkime senelius, o kur dar motinos(tėčiai) su mažyliais irkur silpnos valios žmonės įklimpę į priklausomybę... sąrašas būtų tęstinis...
Aš asmeniškai esu už tvarką savo kieme.Kiekvienoje giminėje būna tokių, kuriuos reikėtų pagloboti .
Prašau man atleisti

Jeigu žmogus turi atsakomybės, tai vis tiek suras išeitį, kad kuo mažiau nukentėtų tas, kurio gyvenimas priklauso nuo jo asmens.
Kažkada skaičiau įdomią knygą, parašytą lietuvės, emigravusios į Ameriką. Ji ten daug metų dirba namų tarnaite, tvarko, prižiūri amerikiečių namus, todėl iš arti gerai pažino tų žmonių gyvenimo subtilybes. Man įsiminė toks faktas, kad amerikiečiai netoleruoja ir nesupranta tokio dalyko, kaip galima moteriai išvykti dirbti į kitą šalį ir palikti savo vaikus kažkur tolimoje tėvynėje. Sužinoję tai, jie praktiškai tą pačią dieną tokią moterį atleistų iš darbo, visų pirma kaip nepatikimą darbuotoją. O pas mus tai yra vos ne norma, išvažiuoti, palikti ir nepasirūpinti savo vaikais, artimaisiais, šunis išmesti lauk, o atsakomybę sumesti skurdui.

O ką turi daryti žmogus, jei jis neturi darbo, o jei turi, tai neišgali susimokėti už komunalinius patarnavimus ir auga skolos. Kaip galima pragyventi iš 1000 Lt algos, kai už šildymą reikia mokėti 500? Jei moteris išvažiuoja dar nežinodama kur gyvens?
Visokių yra, bet, manau, kad dalis palieka vaikus giminėms ar artimiesiems todėl kad jei nevažiuotų, neturėtų ko valgyti.

O kur vyrai ?

Yra įvairiausių atvejų. Mano draugė išvažiavo su vyru, turi tris vaikus, nepilnametę dukrą paliko čia baigti mokyklos. Kai baigė, dukra išvažiavo pas juos.
O išvažiavo todėl kad negalėjo pragyventi.
Čia visų galimų atvejų neaptarsi.

Laikinai taip, bet kai palieka neribotam laikui seneliams, giminėms, bet jie gi niekada neatstos tikros mamos. O patys tėvai tuo tarpu dirba užsienyje ir taupo jau nebe duonos kąsniui, o butui, mašinai ar dar kam nors.

Taip, yra visokių atvejų.

[quote=amadina22]
[quote=wirgina]


Būtent ... O su tomis akcijomis internete... tik apsižvalgykime aplink... man tos viešai organizuojamos akcijos kelia įtarimą... pasižiūrinėjau aš tuose reklamuojamuose puslapiuose... neturiu galimybės daug išleisti... galėčiau šiltas kojines, šaliką, kepurę numegzti... ale niekas to nepageidauja...

Akcijos gi neprivaloma, nori aukok, nenori - neaukok.

Be jokios abejonės ... nesenai skaičiau kaip Meridiano atstatymui buvo renkama pagalba SMS žinutėmis ir tie pinigėliai išgaravo ...

Įdomai su tom aukom
Kiek skiriama vienam vaikui vaikų namuose iš valstybės?
Kiek skiriama vienam vaikui šeimoje, kur trys vaikai, o šeimos pajamos pvz.1800 Lt.?
va tiek:

Visko būna.
Bet būna ir gerų pavyzdžių. Suaukoja žmonės neįgaliems vaikams operacijoms, visokioms sveikatos priemonėms tokias sumas, kokių tėvai niekada neišgalėtų turėti.

Nei verkt, nei juoktis po tokių tauškalų. Numegzkit ir nuneškit į Caritą, ten visada reikia. Bet juk nemegsit.
"Galėčiau... bet nenoriu" - taip reikėjo užbaigti.

Laiku pasiplovė.

Režisieriai neblogai pasidarbuoja - išdirbta visa "ašarų spaudimo technika".
Pradedant vedėjais ir baigiant fainuoliais "žasais"
Kažkaip intuityviai (gal sugedusi intuicija) toms režisūroms aukoti nenoriu.