Paskaičiau įdomias mintis:
Vytautas Juršėnas
Ant pilkų Žaliojo tilto skulptūrų kelintą valandą teška lietus. Lašai ant skruostų ir kojų nukritę raitojas, girdo kanalizaciją, kažkaip mistiškai per plastiko sieneles įsiskverbia ir kažikur nuteka joje nutiestomis gyslomis. Neilgai trukus internetas pažliunga: reikia, nereikia skulptūrų svarsto portalai, verta neverta, vėl argumentų klumpes bando nudėvėt FB komentatoriai - kas kairę, kas dešinę. Įkyri infekcija, regis, plinta ir oro lašeliniu būdu: nueinu į TV žaidimą - net ir ten apie skulptūras svarsto vedėjai. "Kai kitą filmuosim, gal jų nebebus" - girdžiu tariant. "Kad tavo žodžiai Dievui į ausį" - šypso kolega.
O man tos skulptūros, summa summarum, nekliudo. Šit kas galbūt tiktų miestui - papildymas. Ant visų tiltų - epochjungių gijų, nuo pat Žvėryno* iki Žirmūnų, nebūtinai soc. realizmu, galėtų būti įamžinta po kažką iš vis kito istorijos laikmečio. Žvėryno tilte vaizduotume, sakykim, LDK bajorus, abiejų lyčių vaidilas, atkviestus totorius; Senajam Žvėryno - jau Žečpospolitos šlėktas, Magdeburgo teisėm besidžiaugiantį amatininką, daktarą maro kauke; Geležinio Vilko - baudžiauninką, gunktelėjusius filomatus, knygnešius paišinom rankovėm, galbūt - Pliater'ytę; Baltajam matytųsi vilnietiškos tarpukario godos: apsemtomis čiurnomis vyskupas, lietuvis, vėjo smelkiamas atviram lauke ant demarkacijos linijos, tačiau būtiniausiai - žydų prekijas. Trimetė nacių okupacija tilto negautų: toliau burbuliuotų upės dugne. O ką reiktų ant Žirmūnų [gal būsimo Brazausko] tilto moderniems laikams atspindėti, taip ir nesusidingoja: gal emigrantą su lagaminu ant ratukų, gal jaunuolį patogiam krėsle su akiniais, laptopu, pica ir neaiškiais svaičiojimais apie tiltus. Galbūt gi - modernias Lietuvos moteris: anksčiau už modernius Žalgirius ir vyrų rinktines gavusias Europos čempionato auksą, ar, tarkim, olimpinį šaudymo auksą; skirtingai nuo modernių vyrų, vieninteles gebančias išlikti antrai prezidento kadencijai; susirinkusias visus galimus plaukimo medalius, nors šaly nelabai būta, kur treniruotis; ar sugebančias kažkaip auginti dar naujus vyrus ir moteris sostinėj, kurioj amžinai trūksta darželių.
Bent jau visi turėtų atrasti, ko nekęsti.
* - Jei liktų lėšų, dar ir Vingio parko pėsčiųjų tilte, įsiraičiusiam tarp miškų, būtų galima įtaisyti tykančią pasalą Brunonui.
www.facebook.com/vytautas.jursenas.5?fref=nf
Netgi labai patiko.
Labai sveikai išmąstyta. Be isterijos ir pykčio.