DARBŲ SAUGA

Oi, VipSauga, neįsiskaitėt jūs į mano įdėtus komentarus iš IĮ įstatymo, nepaskaitėt ir ... Patikėkit, dantis ant šių reikalų pravalgiau....
Na tiek to, darykit, kaip išmanot.

zinokite kartais pravercia pasiknaisioti istatymuose..
jei yra statybiniu organizaciju, tai zinokit yra naujas istatymas isleistas, "darbovieciu irengimo statybvieteje nuostatai" , nelabai ten kas pasikeite, tik vienas niuansas, kad pranesima apie statybu pradzia reikia pranesti pries 10 dienu

mano darbas susijes darbo kodeksu ir visais kitais saugos istatymais, nuostatais ir reglamentais... man nelabai rupi

Įstatymuose knaisiotis - mūsų duona. Ir ne kartais, o kasdien prisieina. Va tik laiko tam labai mažoka. Gaila tik, kad tie mūsų įstatymai ne visiems įkandami. Informacijos duomenų bazė tikrai didelė ir visai nebloga, bet nestandartinių situacijų joje tikrai pasigendu.

1.3. Ar IĮ savininkas yra ir IĮ darbuotojas?
RŽ: Įmonės, individualios. Savininkai. Darbuotojai. Asmenys, fiziniai. Sutartys, darbo.

Vadovaujantis Darbo kodekso 13 straipsnio (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nuostatomis, darbuotojas yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą. Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriame apibrėžiamas to susitarimo dalyvių (darbuotojo ir darbdavio) teisės ir pareigos, t. y. darbo sutartis gali būti sudaroma tarp dviejų asmenų, todėl negali būti sudaroma tarp IĮ ir jos savininko, nes IĮ atstovauja tas pats asmuo.
Remiantis šiomis nuostatomis, IĮ savininkas nepriskiriamas darbuotojų kategorijai

Vot ačiū, Samajana, padėjai tašką.

ne nu jus idomus... o kas jis jei ne darbuotojas... dar karta kartoju individuali imone yra darbdavys, o jos savininkas ir yra imone ir tuo paciu darbdavys... istatuose savininkas paskiria save direktoriumi ir idarbina pagal viriausybes patvirtinta darbo sutarties forma.... niekas nedraudzia saves darbinti, tik istatuose imones turi buti tai pazymeta..... o kaip tada UAB akcininkas ir tuo paciu direktorius save darbina?... nuo sausio 1 d. UAB dabar uztenka vieno akcininko, taip gaunasi, kad tas akcininkas ir tuo paciu direktorius imones, kuris pasiraso ant savo darbo sutarties dviejuose vietose, kaip darbdavys ir kaip darbuotojas...

Čia jau Modesto prašyk, aš ridigdai nemoku, galiu tik romansą pro liubov

Paskaičiau jūsų diskusiją ir priėjau išvados - apsaugok die nuo tokių konsultantų, kaip VipSauga.

Neišmano nieko, rašo pievas ir dar ginčijasi.
jam - tuščia vieta.
Na, negaliu savęs įdarbinti savo įmonėje nors tu ką. Ir jokios instrukcijos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir visa kita, kas reikalinga mano darbuotojams - man neegzistuoja. Galiu dirbti naktimis, po N valandų per parą. Nieko tai nedomina.

Čia iš IĮ įstatymo
7 straipsnis. Individualios įmonės valdymas

1. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.

2. Kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija.

3. Individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose. Apie individualios įmonės vadovo paskyrimą arba su juo sudarytos darbo ar civilinės sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip per penkias dienas turi būti pranešta juridinių asmenų registrui. Kai individuali įmonė steigiama, individualios įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti vadovo pareigas nuo individualios įmonės įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

4. Kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis. Sutartį su individualios įmonės vadovu individualios įmonės vardu pasirašo individualios įmonės savininkas. Individualios įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo sutarties sudarymo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Kai su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo sutartis, gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Individualios įmonės savininkui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo ar civilinė sutartis nutraukiama. Darbo ginčai tarp individualios įmonės vadovo ir individualios įmonės savininko nagrinėjami teisme.

5. Individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios įmonės turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, jeigu individualios įmonės atskaitomybės sudarymas nustatytas individualios įmonės nuostatuose, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui. Individualios įmonės vadovas taip pat turi ir kitas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, individualios įmonės nuostatuose nustatytas teises ir pareigas.

Apie tai galima plačiau.

Man patinka ginčai, kuriuose gimsta tiesa! Tad noriu pareikšti ir VDI nuomonę, kuriai pritariu visu 100 proc.
„Ar gali individualios įmonės savininkas įsidarbinti savo įmonėje pagal darbo sutartį? Jeigu negali, tai kodėl, kokiu pagrindu?“
Pirmiausia pažymėtina, kad darbo teisės santykiai atsiranda ir atitinkamai darbo įstatymai taikomi tik tuomet, kai atsiranda tam būtina sąlyga - sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 93 str. – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Taigi darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.
Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.
Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to pačio asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).
Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.
Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).
Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.
Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.
Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

Tess, taigi vienas akcininkas UAB'e gali būti jau nuo seno, koks čia stebuklas?

Tiesiog nesupratau šio sakinio.
Kur tas akcininkas gali buti vienas.
Supratau iš viso, kad gali buti akcininkas, o vadovo kaip jau ir nebereikia.

Na,kol kas tik Seimo ekonomikos komitete svarstomi ABĮ pakeitimai, kol jie nepriimti - niekas nesikeitė: turi būti bendrovės vadovas (jis gali būti ir akcininku).

gincijuos del to, kad jus neskaitot istatymu ir gincijates, ir dar neturitn praktikos... o apie tokia elvusia isvis patyliu.... nezinai tai ir nesnekek, kas sake, kad as sakiau, kad negali darbdavys saves idarbinti?... apie jokius zinirascius as nekalbejau, ir visa kas reikalinga darbuotojams irgi... pries kaltinant kazka reikia pasiskaityti forume, kad suprastum apie ka eina kalba... apie as nesakiau, kad man tuscia vieta, tik sakiau, kad jo neskaitau ir nesidomiu nes nesu teisininkas, nes forumas skirtas darbu saugai, ne civilinei teisei... jei noeit padiskutuoti civiline teise, diskutuokite kitame forume arba ji sukurkite.. nemaisykite temu....
ir kitas dalykas, kiek paru ar valandu dirbsite cia jusu reikalas, ne mano !!!!!!!

galiu pasakyti viena, kad esate tikrai protinga moteris jei tai parasete virsuje Jus, nes tikrai man patiko Jusu isvados, bet vistiek neatsakete i klausima, kodel akcininkas ir direktorius tuo paciu negali saves idarbinti, nors jis yra vienas ir tas pats zmogus...

Žinai, ginčytis su tavimi tikrai nenoriu. Gaila laiko.
Esi daug kur neteisus.
Net Rolandos citatos nesugebėjai suprasti.
Mokytis, mokytis, mokytis... Kaip pasakė vienas ...
Darbų saugoje, beje, tavo žinios - pradinukų lygio.
Kalbu iš darbdavio - IĮ savininko pozicijos
Bet, kaip sakoma, neesmė :)
Sėkmės :)