" Žinoma su ironija, dėstė: "štai aš, nemoku dainuoti, nemoku rašyti eilių, nemoku ...., neturiu jokio talento, tai ir dirbu buhaltere..." Manau, kad ji iš dalies teisi."
- Na nežinau, man draugas meninkas baigia ausis praūžti kad aš mesčiau buhalteriją, nes neblogai piešiu, bet neprofesionaliai... Bet atseit tai daug geriau, negu būti buhaltere... Kiek žmonių-tiek ir nuomonių. O buhalteriauti man sekasi, ir savo duoną su sviestu valgau būtent iš šios profesijos... Bet niekada negalvojau, kad dirbsiu buhaltere, tai tikrai nebuvo mano vaikystės svajone... Kai draugė žadėjo stoti į buhalteriją, tik nosį suraukiau, nu bet kaip sako "nespjauk į šulinį"
O dabar dažnai pagalvoju, kad man visai patinka, o kitko nelabai ir moku
. Tačiau tikrai nežadu muštis į krūtinę ir sakyt: "Taip, aš buhalterė, ir tuo didžiuojuos" Nesididžiuoju, tačiau šiuo metu tikrai dažnai pagalvoju, kad ši profesija tikrai nėra prasta..Tačiau labai daug laiko užima: didelis darbo krūvis+nuolatinė įstatymų kaita; šeimai, pomėgiams, sau laiko nelabai lieka, nebent reiktų miego atsisakyt
O dėl prestižo... Na norinčių studijuoti buhalteriją tikrai labai labai daug, ar tai nėra vienas iš rodiklių?..
Taip, dirbant didelėje įmonėje eiline buhaltere sunku daug patirties įgauti dėl srities siaurumo. Todėl vedu mažos įmonės buhalteriją - pinigų mažai, tačiau patirties tikrai duoda, ir aš į tai žiūriu taip: aš mokausi ir dar už tai stipendiją gaunu
Tačiau jei būtų ne pažįstamo firma, tikrai už tiek nedirbčiau
. Nors ir manęs tuo momentu su tokia patirtimi niekas nebūtų ėmęs... Kaip sako Ulelau :"Savo entuziasmo į CV neįkiši, o patirti skurdoka..." Bet siūlau nenukabinti nosies, svarbu kad tą entuziazmą kas pastebėtų