Geras temos pavadinimas.
Kad ir ką čia besakytume, vis tiek savi marškiniai arčiau kūno
. Nors ir dabar šiurpas nukrato, kai prisimenu, kaip aš periminėjau darbą iš kitos buhalterės, atseit mokiausi dirbti programa. Tos dešimt dienelių mane išsunkė, kaip niekas kitas, savininkai buvo nušviesti, kad labai suvargs su manimi, nes įsivaizduokit (
) ji nemoka dirbti su programa. O pati net likučių nebuvo susikėlusi į tą programą, nes nemokėjo. O ir kas čia tokio, kad atsispausdinus bandomąjį balansą, kažkur milijonas plaukioja, gal nemokėjo atsispausdinti (
). Teko kviestis auditorius. Paskui pusę metų dirbau, kol atkūriau realų vaizdą.
Nors tiesą pasakius, nėra labai malonu, kada nauja buhalterė skambina ir pradeda reikšti kažkokias pretenzijas dėl smulkmenėlių. Todėl aš pati, perėmusi kitos buhalterės tvarkytą įmonę, stengiuosi neskambinėti, nereikalauti, kad išsitaisytų klaidas, tik visada paprašau, kad pateiktų paskutinį balansą. Visi mes esam žmonės, visi mes darom klaidų, visi turim kažkokią apskaitos tvarkymo metodiką. Ir jei savininkas pageidauja, kad peržiūrėčiau bent jau einamus metus, ar viskas gerai tvarkyta, ar nepridaryta klaidų, sutinku tik už papildomą uždarbį. O tada jau ir dirbti smagiau
.