Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

8 Verslo apskaitos standarto „Nuosavas kapitalas“ metodinės rekomendacijos

www.apskaitosinstitutas.lt/docs/08___m_r.pdf

Aš labai atsiprašau, bet dėl ko mes čia diskutuojame?

Dėl TAS nuorodos, tai man visuotinis akcininkų susirinkimas nelabai į pobalansionį įvykį panašus

Ir???

sitas ne prie ko. Jis kalba apie po balanso dienos paaiskejusiu aplinkybiu, kurios patikslina balanso dienai buvusio isipareigojimo ar neapibreztojo isipareigojimo suma ar tikimybe, naudojima atskaitomybeje tikslinant tokio isipareigojimo verte ar pervedant is neapibreztojo i normalu ar atvirksciai.

O pagal 1 TAS'a metine premija apskritai yra atvaizduojama kaip isipareigojimas balanse, o ne kaip akcininku nuosavybes komponentas.
Pagal 1 TAS'a, i akcininku nuosavybe tiesiogiai irasomos tiktai sumos, susijusios su tam tikro finansinio turto perkainavimu, nekilnojamojo turto perkainavimu upwards ar ankstesnio perkainavimo upwards nurasymu, taip pat skirtingomis valiutomis isreikstu finansiniu atskaitomybiu konsolidavimo metu atsirades valiutu kursu skirtumas, ir su visiais siais dalykeliais susijes atidetasis mokestis.

Uztat tas'ais nelabai galima remtis sioje diskusijoje, nes pagal juos joks rezervas apskirtai nera sudaromas, todel nera nei panaudojamas, nei naikinamas, nei paliekamas.

37-ASIS TARPTAUTINIS APSKAITOS STANDARTAS (37 TAS)
Atidėjimai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

37 TAS nurodo, kaip įtraukti į apskaitą ir parodyti visus atidėjimus, neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir neapibrėžtąjį turtą, išskyrus:
d) tuos, kuriuos nagrinėja kitas tarptautinis apskaitos standartas.

Standartas pakeičia 10 TAS „Neapibrėžtumai bei įvykiai, paaiškėję po balanso datos“ dalį, kurioje aptariami neapibrėžtumai.

10 TAS „Neapibrėžtumai bei įvykiai, paaiškėję po balanso datos“ buvo pakeistas 10 TAS (persvarstytu 1999 m.) „Įvykiai po balanso datos“, kuris įsigaliojo 2000 m. sausio 1 d.


Čia pabandžiau nurodyti grandinę įvykių iš kurių matosi, kad neapibrėžtųjų įsipareigojimų savoka buvo perkelta iš 10 TAS į 37 TAS ir teisiniai ar konstruktyvūs įsipareigojimai iš 10 TAS turi kitą prasmę, nors neapibrėžtumu čia visgi dar kvepia.

Apologetai, tą sakinį iš d) (žiūr. ankstesnę žinutę) išverčiau taip:

...po balanso datos akcininkų susirinkime nustatomos (post factum) paskirstyto pelno - rezervo (tarkim - paramai) išmokų sumos (kontrolei), kai įmonė turėjo dabartinį teisinį įsipareigojimą (prieš akcininkus) atlikti išmokas dėl prieš balanso datą įvykusio (priimto) akcininkų susirinkime sprendimo naudoti rezervą paramai.

Dėl rezervų TAS-uose.

1 TAS
Balanse pateiktina informacija
66.Mažų mažiausia balanse turi būti eilute išskirti straipsniai, nurodantys šias sumas:
m)kapitalas ir rezervai.

74.Balanse arba aiškinamajame rašte įmonė turi nurodyti šiuos dalykus:
b)visų savininkui priklausančių rezervų pobūdžio ir paskirties aprašymą;

86.Kaip atskirą finansinės atskaitomybės dalį įmonė turi pateikti ataskaitą, kurioje nurodoma:
f)kiekvienos nuosavo kapitalo klasės apskaitinės vertės, akcijų priedai bei kiekvieno rezervo suderinimą laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, atskirai nurodant kiekvieną veiksmą

Tačiau informacija gan skurdi. Yra dirva interpretacijoms, kurias užpildo nacionaliniai teisės aktai. Čia su tavim sutinku 50 proc.

labai giliamintiskai pafilosofuota, tik kad akcininku galimai atliekama kontrole nera "ivykis, atsitikes po balanso datos" ir TAS 10 tokiam dalykui nera taikomas.

Be to, imone neturi isipareigojimo pries akcininkus atlikti ismokas paramai.

Imone turi teise naudoti lesas paramai (kai akcininkai sudaro rezerva), taciau ne isipareigojima, priesingu atveju imones direktorius tiketinai butu isspirtas lauk, jei nepanaudotu viso rezrevo, kuri nustate akcininkai, paramai. Nes nebutu ivykdes akcininku ipareigojimo. Ir ka gi - praktikoje pasitaiko, kad rezervai buna panaudoti nepilnai. Ir joks direktorius nebuna issipiriamas lauk. Nes tarp jo akcininku kol kas nera JotJot. Bet palaukit pora meteliu ! Ateina valdybu tustejimo metas.

Manau, ši diskusija yra beprasmiška, kadangi oponuojanti pusė nelabai suvokia rezervo esmę. Šią išvadą padariau remdamasi tuo, kad Jotjot rezervus sutaptatina su atidėjimais bei neapibrėžtaisiais įsipareigojimais. Tai nėra tiesa, kadangi rezervai netenkina atidėjimų apibrėžimo:
nėra teisinio įsipareigojimo arba neatšaukiamo pasižadėjimo, kurį lėmė praeities veiksmai (koks čia neatšaukiamas pasižadėjimas ir kokie čia praeities veiksmai (veiksmus turi atlikti įmonė)?)

Tai apie ką mes kalbam?

Taip, pati akcininku galimai atliekama kontrole nera "ivykis, atsitikes po balanso datos". Nevisai tiksliai išsireiškiau. Turėjau galvoje, kontrolės institutų (auditoriaus ar revizoriaus) pagal akcininkų pavedimą atliktų tikrinimų išvadas, po kurių gali išaiškėti įmonės savivalė rezervuotų sumų panaudojime. Kad ir ta parama. Tarkim paremti tie, kurie susiję asmeniniais ryšiais su vadovybe, nors akcininkų nuostata buvo remti kitus įmonės įvaizdžio tikslais. Iš to ir tikslingas įpareigojimas.

Taip, įmonė turi teisę naudoti rezervą. Tačiau ar turi teisę nenaudoti, jei nėra akcininkų numatyta tokia sąlyga. Pvz.: rezervas investicijai. Manau, vadovybės veiklos ataskaitoje perskaitę informaciją, kad lėšos nebuvo panaudotos investavimui, ar nepilnai panaudotos, akcininkai turėtų suabejoti vadovybės kompetencija. Kadangi galima įtarti, kad vadovybė tokiu būdu mažina įmonės konkurencinį pranašumą. Nepatvirtinta veiklos ataskaita, o iš čia ir valdybų tuštėjimo metas.
Taip, tarp akcininku kol kas nera JotJot, bet kodėl atmetei akcininkų įpareigojimą kaip prievolę vadovybei ir kodėl rezervo panaudojimą sieji tik su jo dydžiu? Rezervo tikslingumas apima daugiau parametrų, akcininkų nustatytų.

Dar grįžtu prie 10 TAS.
Įvykiai po balanso datos – tie palankūs ir nepalankūs įvykiai, kurie įvyksta per laikotarpį nuo balanso datos iki datos, kai finansinė atskaitomybė įgaliojama išleisti. Gali būti skiriami du šių įvykių tipai:
a) tie, kurie suteikia įrodymų, apie balanso datą buvusias sąlygas, (koreguojantys įvykiai po balanso datos);
b) ... (nekoreguojantys)

Pajuodinau, kad dar išreikšti vieną mintį. Tarkim jei vadovybė paramai panaudojo lėšas netikslingai (aukščiau mano aprašytu būdu). Juk tos išlaidos - tai sąnaudos, mažinančios įmonės pelną - akcininkų nuosavybę. O juk akcininkai gali ir nepripažinti tokio lėšų iššvaistymo. Taigi sąnaudos, gali tapti "kažkieno" skolomis. Na čia aš ne apie savo bosą


Guliaska, aš gi neveltui atspausdinau TAS-us, kai norėjau parodyti kaip keitėsi rengėjų požiūris ir buvo išskaidytos 10 TAS-o nuostatos į savarankišką konkretizuotą 37 TAS.

Na žinoma, visi mes klystame, bet kaip gi kitaip mąstyti?

Bet tai jau daugiau konkrečios įmonės, konkrečių akcininkų, konkrečios vidinės tvarkos, reikalavimų bei tradicijų problema... Finansinės atskaitomybės, kuri skirta ne tik jiems, atžvilgiu gali elgtis kaip tinkamas Dzin...
O išoriniam suinteresuotam info vartotojui, kuriam taip pat ta finansinė atskaitomybė lyg ir skirta, gal matyti, kiek rezervų buvo sudaryta, kokią pelno dalį jie sudaro, kiek aplamai to pelno buvo, be to tai info nesikeičiant atsakaitiniais metais ( panaudojimas daugiau lyg akcininkų reikalas?), gal ir naudinga???

Tiek finansines atskaitomybes sudarymas (kur ka atvaizduoti, "kazkieno skolose" ar "rezervo panaudojime"), tiek jos auditas (nuomones pareiskimas) nera ivykiais, atsitikusiais po balanso datos ir jiems tas standartas nera taikomas.

Akcininkai turi teise suabejoti vadovybes komptenecija visada. Taciau vadovybe, kuri suka galva, kaip cia panaudoti visa rezerva, kad akcininkai nesuabejotu ju kompetencija, ilgai nevadovaus - nes vadvybe turi veikti imones, tuo paciu - akcininku labui, ir neprivalo naudoti rezervo, jei mato, kad toks panaudojimas nesuteiks optimalios naudos imonei.

Kaip supranti sąvoką "Įvykiai po balanso datos "?
Duok savo apibrėžimą.

savo apibrezimo kaip ir neturiu, nes jis pateiktas 10 - tame TAS'e. Pakankamai tikslaisi perfrazuotas tavo auksciau esancioje zinuteje.

Klaidu ir ar apgaules nustatymas per laikotarpi nuo ataskaitu sudarymo iki isleidimo priskiriamas prie koreguojamu ivykiu.

Bet, - klaidu ir apgaules, tad - jei vadovaujiesi standartais ir nepadarai klaidu ir apgaules, o sudarai finansine atsakitomybe taip, kaip to reikalauja standartai, tai nera kaip pritaikyti 10 TAS'o. Na, o audito altikimas nebent gali nustatyti klaida ir apgaule, bet pats audito atlikimas nera ivykis, atistikes po balanso datos.

Tavo teiginys:
...Na, o audito altikimas nebent gali nustatyti klaida ir apgaule...

Mano ankstesnis:
...Turėjau galvoje, kontrolės institutų (auditoriaus ar revizoriaus) pagal akcininkų pavedimą atliktų tikrinimų išvadas, po kurių gali išaiškėti įmonės savivalė rezervuotų sumų panaudojime...

Čia lyg ir sutapo nuomonėse.
Netikslinis rezervo panaudojimas - sąmoningas veiksmas, klaida nepavadinčiau.

Ar čia turima galvoj tik FA sudarytojo (buhalterio) klaidas ir apgaules? Kažkaip peršasi mintis, kad nebūtinai. Gali būti ir fiktyvios ūkinės operacijos prie kurių buhalteris neprisidėjo (nežinojo), tačiau turėjo jas registruoti apskaitoje.

Aš čia jau visai mintį pamečiau.

Bet tarkim, akcininkų susirinkimas ar auditas - pobalansinis įvykis. Nugi žiū, pervedė paramą direktoriaus sūnui. Ir kas tada? Kaip tai atsilieps finansinei atskaitomybei? Pinigai juk išleisti, rezervo (kaip Jūs jį suvokiat) nebėr

Pats akcininkų susirinkimas ar auditas kaip procesas nėra pobalansinis įvykis. Turima galvoje, to susirinkimo metu priimti akcininkų sprendimai bei audito išvadoje nustatyti faktai. T.y. tarkim auditas nustato, kad rezervas panaudotas direktoriaus sūnui (netikslingas panaudojimas). Akcininkų sprendimai ir audito išvada (nepripažinus tikslingo rezervo panaudojimo) įtakoja FA:
1. Rezervo dydis išlieka nepakitęs.
2. Paramos suma eliminuojama iš sąnaudų, registruojant atgautinas sumas.

Bet parama jau suteikta, faktas įvykęs. Jei akcininkai nepatenkinti, tai gautinos sumos tik kitais metais (kai įvyko susirinkimas) gali būti pripažįstamos. Nes srpendimas susigrąžinti paramą priimamas tuo metu. Čia tikrai ne klaidų taisymas, nes jau dokumentai liudija, kad buvo parama.

Taip, tai ne klaidų taisymas. Apart klaidų taisymo -uose. Iš konteksto matosi, kad sąrašas nėra baigtinis, tad galima remtis bendrosiomis nuostatomis:
26. Atsižvelgiant į pobalansinių įvykių svarbą, finansinė atskaitomybė turi būti koreguojama arba ne.
27. Finansinė atskaitomybė turi būti koreguojama, jei pobalansiniai įvykiai turi tiesioginę įtaką dar nepatvirtintos finansinės atskaitomybės duomenims.
29. Kai kurie pobalansiniai įvykiai neturi įtakos įmonės finansinei būklei ar veiklos rezultatams balanso datą, todėl finansinė atskaitomybė nekoreguojama....Jei pobalansinių įvykių neatskleidimas gali turėti įtakos tam, kad finansinės atskaitomybės vartotojai priims neteisingus sprendimus, informacija apie juos turi būti pateikiama aiškinamajame rašte.

Jei audito išvadoje konstatuojama, kad suteikta parama faktiškai yra pseudoparama, tai apskaitininkas turėtų reaguoti į tai vadovaudamasis ekonominio turinio svarba prieš teisinę formą.

Pseudo, ne pseudo, koks skirtumas. Esmė tame, kad kai toji parama buvo teikiama, niekas negalvojo, kad paramos gavėjas turės grąžinti pinigus. Štai koks faktas.
Pobalansiniai įvykiai naudojami neapibrėžtumams registruoti. O čia, jeigu po balanso susitarsi su gavėju, kad jis grąžins, bus tik apskaitinio įvertinimo keitimas, kuris registruojamas ataskaitinį laikotarpį, kai gaunama nauja info, ir niekas daugiau. Jeigu su gavėju nesusitarsi, tai nieko ir nepeši. Akcininkai nebent galės vadovą atleisti ir iš jo pareikalauti.
Ir nereikia čia dviračio išradinėti.

Sveiki, atsiprašau, kad trukdau Jus taip rimtai diskutuojant, bet gal galit pasakyti ar teisingai suprantu, kad pildant NKPA už 2004 m, į 1 eilutę rašyti 2001-12-31 m duomenis, 15 - 2002-13-31, o 26 - 2003-12-31? O tai kur 2004 metai?

1 eil - 2002-12-31
15 eil - 2003-12-31
26 eil - 2004-12-31