Kiek uždirba buhalteris?

Dirbant vienoje įmonėje taip pat turi atlikti darbą, o jei nespėji - tai aukoji savo laisvą laiką. Kažkaip sunkiai įsivaizduoju, kad buhalteris taip nebeturėtų ką veikti, kad reikėtų tik "atsėdėti valandas".

Na kodėl gi. Kaip tik vertina ir myli. Jis ir sako, tai ką galiu mokėti, jums moku. Jei randate geriau-neprieštarausiu. Juk jis nori, kad darbuotojui būtų geriau
Na žinoma, tai jo tokia gudri "taktika", kad labai jau darbuotojai "nesikeltų". Bet kai kuriems tai veikia.
Beje, buvo toks atvejis. Deklarantė, mestelėjo, jei nepakelsite atlyginimo-išeinu. Prašau, sako direktorius. Va mergičkai ir neliko nieko kito. Žinoma, rado neprastą darbą, bet po to kaip ir vėl prašėsi atgal, bet.... direktorius pasakė-nieko nesu priėmęs atgal...ir tavęs negaliu. Nors išties gera darbuotoja buvo, ir net pačiam direktoriui gaila buvo, kad išėjo. Bet kelio atgal nebėra...

Jei aš būčiau direktorė, man taip pat neptiktų toks šantažas: "jei nepakelsi atlyginimo - išeisiu". Ko gero, irgi sakyčiau - eik, laimingo kelio! Dėl atlyginimo pakėlimo reikėtų tartis kitokiu būdu, bet tik ne šantažu.

Na, o pasakymas, "man kitoje firmoje žada mokėt daugiau"- ar ne tas pats šantažas

Na ne visais atvejais pasakymas, kad kitoje vietoje mokės daugiau yra šantažas. Juk būna, kad dirbant tokį pat darbą kitur, uždirbama ženkliai daugiau. Tiesiog jauti savo darbo specifiką, kolektyvą ir kt nematomus dalykus, o tereikia motyvuoto atlyginimo. Ir bandai pasakyti, kaip yra kitur. Nereikėtų taip savęs teisti. Vadovų irgi būna visokių- kitam atrodo, kad turi tik džiaugtis, kad turi darbą, kitam iš tikro tik tereikia sužinoti, kaip moka kitur..

O kiti įsivaizduoja, kad milijonai bedarbių stovi už jo įmonės vartų, arba žūsi be jo firmos.Yra normalių , ir pasikėlusių ir su beprotiška arogancija, kai prisidirbę kelnes atlekia ir šaukia: buhalterė gelbėk...
Protingų mažiau, suprantančių , ką gali prarasti ir atrasti iš naujo.Kaip ir pats gyvenimas.

Na žinoma...
Ir kas, jei ne vyr. buh. žino direktoriaus silpnybes
Ir aišku, kur "paspaust", kur "apsimest", kur "ką pasakyt", kad viskas būtų "čiki piki"
Na o šiaip jau, laimingi tie buhalteriai, kurie turi protingus direktorius.

Tai aišku, pabūkime tais kaklais, kurie sukioja GALVAS...

Tai daugelio protingų moterų norai....
Deja...čia Lietuva....

O tai jau skamba vaikiškai. Lenda įžeisto ŽMOGAUS savimeilė, o ne DIREKTORIAUS požiūris į darbuotoją

Pasakėte..nepagalvojusi.
Pasvarstykite, jei jūsų darbuotojas nori išeit kitur, nes ten geriau...
Jūs galite prieštarauti
Nemanau...
O kad atgal....kas žino, ar yra įmanoma įbrist į tą pačią upę

O kas sako, kad prieštaraučiau Jei tai geras darbuotojas - derėčiausi su juo, klausčiau, kodėl išeina ir, esant galimybėms, bandyčiau jį sulaikyti. Dėl grįžimo atgal irgi nemtau čia nieko blogo. Gal per tą laiktoarpį įmonė pakeitė požiūrį į darbuotojus, pagerėjo darbo sąlygos, gal....gali būti milijonas priežasčių, dėl kurių žmogus nori sugrįžti į įmonę Tik va, jei direktoriaus įžeista savimeilė yra didesnė už norą įmonėje turėti gerą darbuotoją, tada, aišku, jis užtrenks tam žmogui prieš nosį duris - tipo, "išėjai ir kvit"

Sorry, jūs galvojate ne kaip verslininkas...
Per daug "sentimentų"

Paklausiu kaip moteris, moters....
Jei jūsų vyras išeis pas kitą, nes ten geriau....priimsite atgal

Nu, Lore13, čia sudavei Aš, atvirkščiai, svarstau iš verslininko pusės, o va tu vadovaujiesi jausmais "jei vyras išeitų pas kitą". Nuoskaudos su darbu neturi nieko bendro, čia tik verslas. Vadams reiktų stipriai apsvarstyti, kodėl darbuotojas išeina, kas jo netenkina ir keistis, kad netektų palikti su prastai motyvuotais darbuotojais.
Dėl vyro grįžimo.....Turbut priimčiau, jei jį mylėčiau, ir JIS man būtų reikalingas. Nors esu labai ambicinga ir labai save mylinti. Vieną kartą verta atleisti ir užmiršti. Nes tai šeima.
O darbiniuose santykiuose demonstruoti "nosies užrietimą" išvis neverta. Jei išsiskyrėte su darbuotoju ne dėl jo blogo darbo ar blogo elgesio darbe, vertėtų duris palikti praviras.............. Nes geri darbuotojai nesimėto

Benas
Na viskas teisingai.

Deja, vienas verslininkas per TV yra pasakęs, kad moteris yra kažkas tarp Dievo ir vyro...Jei tektų vyrais tik žavėtis, būtų neįdomu.Juk ir vyrai dažnai nori būti vaikais..

Darbe ????