tiga rašė: Pas mus irgi vos negedulingi vadų veidai. Mane tai siutas ir juokas ima
: kai tik jiems pablogėjo, tai atrodo pasaulio pabaiga. Nelaimingi jie žmonės, nes sėdi ant keliolikos milijonų, o dejuoja kaip tas ubagas ant laiptų... Moterys su vaikais mažiau rauda, nors šildymas pabrango, maisto kainos pakilę, už darželius ir tuos reks daugiau mokėt... ir nieko, jos tyliai gyvena, nes niekada ir neturėjo per daug, o šitie na, tiesiog iškrypėliai, matai, pasaulio pabaiga, jie negalės iš salono naujo džipo nusipirkt, jachtos ar sniego motociklo... Jie nemokėjo niekada dalintis. Aš tiesiai šviesiai pasakiau vadui, kad nenorėjote dalintis pelnu už 2007metus, neatidavėt tos vadinamos duoklės žmonėms, patys vartydamiesi milijonuose ir nežinodami kur juos leisti, nes jie tiesiog kaip sniego griūtis juos užliejo, tai dabar ir turi tai... Juk ne veltui yra tokia sena sena tiesa, kad nuo kažkokios sumos tu turi dalį pinigų skirti labdarai, o jie tai pamiršo...
Aišku, labiausiai gaila paprastų žmogelių, bet ... aš esu tikra, kad jie, o tame tarpe ir aš, išgyvensiu. Lai pasiunta jie su savo pinigais, lankiau šokius ir toliau lankysiu, ėjau į spektaklius ir toliau eisiu, bet tikriausiai tik su tuo pačiu sijonu, senais batais, ir rečiau užsuksiu į max, o dažniau valgysim kruopas ir dar būsim sveikesni, Juk chebryte ne tokius laikus išgyvenom... Jie neprivers manęs gedėti jų pinigų, aš džiaugsiuosi gyvenimu, nes jis man duotas vienas ir toks trumpas, kad nėra kada liūdėti... Siūlau visiems dar iš tų savo nenumelžtų algų nusipirkti Og Mandino knygas ir ....
Šaunuolė, kad daugiau taip galvojančių būtų, o dabar net pažįstamą susitikus kalbėti nesinori nes vienintelis žodis lūpose.
Juk ne sijone ir naujuose batuose laimė, aplink tiek gražių dalykų, kurių net nepamatysime dėl krizės verkdami, o ji atėjo ir išeis