Supranu tiek, kad diskusija vyksta iš SAVO patirties ir kiekvienas vertina situaciją per SAVO potyrius. Man tik labai keista girdėt, kad lietuviai verslininkai ale kaušai, maušai, šiokie tokie anokie...bet, brangieji, tai kodėl pas tokius dirbate??? Gal pats TOKS esate?? Gal reikia pradėti nuo savęs, tada ir kiti nebus "miškiniai"?? Sutinku, kad būna visokių kaip žmonių, taip ir verslininkų...kaip lietuvių, taip ir užsieniečių...Pirmąjį netiesioginį viršininką turėjau tokį, kad nervų sistema man sutriko po pusės metų darbo pas jį. Bet buvau jauna, reikėjo patirties, reikėjo pinigų, kentejau dantis sukandus metus....Bet dėl to nepradėjau galvoti, kad VISI lietuviai direktoriai asilai
Paskui pasikeitė akcininkas ir viskas stojo į savo vėžes.
Dabar dirbu užsienio kapitalo įmonėje. Nedidelė, iki 20 žmonių. Keitė gerai dirbusią vyr buhalterę todėl, kad ji nemokėjo angliškai. Ir buvo žiauriai patenkinti, kad galų gale ne savamoklis direktorius bandė aiškinti lietuviškos buhalterijos niuansus angliškai. O akcininkas superinis, turi Europoje apie 15 įmonių, 70 metų senukas, atsimena visų darbuotojų darbus, visada paklausia kaip laikosi šeima ir t.t. Ir nematau čia jokios problemos, kad iš manęs reikalaujama anglų kalbos, nes tai mano patirties dalis, juk ir buhalterijos mokiausi tam, kad galėčiau dirbti buhaltere, o anglų kalba tik padidina mano privalumų sąrašą. Lygiai taip pat kaip reikalavimas mokėti dirbti tam tikra buhalterine programa.
O jaunimui pirma reiktų įrodyti, kad jis sugeba dirbti už tuos reikalaujamus kelis tūkstančius. Pas kolegės vyrą į darbą priėmė ką tik mokslus baigusį magistrantą inžienierių, direktorius džiaugiasi va kokia nauja pamaina darbų vadovui...O tas naujokas atėjęs pas darbų vadovą sako "darbinikai prašo to drrrrrrrrrr" ir vaizdžiai rodo, darbų vadovas išpučia akis "Ko ko???", nu to "drrrrrrrrrrr"....žo, įrankių pavadinimų nežino, į naują objektą išmatavimams nusivežė kišeninę užrašų knygutę.....