Kiek uždirba buhalteris?

Man darbas turi būti darbinėje, bet ne naminėje aplinkoje. Kaip ir mokslas - mokslo aplinkoje. Dabar tenka rašyti referatus, darbus - jie kuo puikiausiai sekasi bibliotekoje. Taip, aš gaištu laiką ten nuvažiuodama, bet produktyvumas padidėja visu 100 proc.

na aš tik pradėjau dirbti namie, kol kas vien pliusus matau, darbo laikas pas mane yra nustatytas ir dirbu to laiku, jokiu kitų darbų nedarau, vyro nėra darbe, vaikas darželyje

Gavau šiemet dovanų dvi pižamas. Giminaitė iš vyro pusės padovanojo. Ji gyvena Amerikoje. Perėjo į tokį darbą , kur darbas namuose. Patenkinta labai. Kodėl tos pižamos, nes kaip ji sako dabar tai mano darbo rūbai, parduotuvėse pro pižamas nepraeinu. Tai ir man nupirko dovanų.

O nesinori išeit į žmones ir būt pasitempus? Baisiausia yra tai, kad žmogus paskui nepamato tos ribos ir su pižama pradeda vaikščiot į parduotuvę. Paskui į teatrą.
Perdedu aišku, bet tame yra tiesos. Žmogus pavirsta į amžiną naminę pelę, nes kam namie reikia ataugusias plaukų šaknis pasidažyt? Arba negi namie kvėpinsies Gucci?
Tų pavyzdžių netaikau niekam asmeniškai. Tiesiog einant į "ofisą" tu jau galvoji, kad turi atrodyti kaip žmogus, atitinkantis savo profesiją, savo lygį. Namie gi tu negalvoji, kad turi atrodyti pasitempęs kaip buhalteris, nes namie galima sėdėt su apsmukusiu patogiu megztuku

Dirbau per du darbus-vienas namuose (darbo nemažai), kitas ofise. Ofise susiradau, nes nusibodo tik namie dirbti. Ir pasidariau sau meškos paslaugą. Reikėjo save dalinti ir darbui po darbo, ir šeimai. Persitempiau, nes dirbau naktim. Puolė pervargimas ant nervų-dusino naktim, mėtė iš lovos, viduj tiesiog kažkas sprogdavo ir visą kaip elektra nukratydavo. Perėjau ir širdies, ir skydliaukės ir kitus daktarus, kol nustatė pervargimą. Rašė depresantų, kad sumažintų nervingumą, nerimo priepuolius, bet negėriau, nes užteko tik 1 tabletę pabandyt. Baisu dalykas.
Baigėsi mano ofisinis darbas, nes buvo terminuota. Sveikata pasitaisė, bet jei tenka ilgiau pasinervuot, naktim vėl blogai būna, užsiliko matyt kažkas dar. Dabar vėl sėdžiu namie, bet manęs tai netenkina. Vis tiek skaitosi, kad mama namie, tai moksleivė mano ir paburbuliuoja, kad tik dirbu ir dirbu. Iki pietų kol susitvarkau, nes negaliu kitaip dirbt, valgyt darau, tai lieka po pietų kokios 4 val. darbo. Norisi į žmones išeit jau.

Visiškai pitariu. Trūnyja mano drabužiai spintoj, nesėdėsi gi su kostiumėliu namie

Nesutinku. Kaip tik sėdint namie, norisi kur nors iš namų išrūkti... Aš iki pietų išeinu iš namų. (Dabar). Pabūnu tarp žmonių. Dirbu visai kitą darbą. O grįžtu namo apie 13:00 val. Grįžta ir mano pirmokėlė. Išleidžiu ją į treniruotes, ir 2-3 valandoms sėdu prie buhalterijos. Bet ne kasdien. Labai džiaugiuosi šia laisve. Į kontorą neičiau ir už didžiausius pinigus. Visiškai namie dirbu dar tik nuo gruodžio mėnesio. Bet nemanau kad tai pabos. O kas dėl pervargimo, tai tiesa. Susipainioti galima ir neskirti laiko poilsiui. Bet ir dirbant kontoroje juk tas pats gresia tiems kas nešasi nebaigtus savo darbus į namus.

Čia pavyzdys su tom pižamom tiesiog priminė istoriją. Vienas pažįstamas lankėsi JAV, sakė labiausiai buvo keista matyti moteris su pižamomis prekybos centruose. Amerikoje apskritai niekas nesuka galvos kaip atrodo - svarbiausia patogu. Ir jeigu kažkam atrodo patogu su pižama nubėgti apsipirkti -taip ir padaro
O dėl to naminio darbo - labai svarbi žmogaus asmenybė. Labai puiku, jei yra sugebėjimas suderinti, atsirinkti darbus ir nepaskęsti rutinoje. Ir dar svarbiau atrasti kur save realizuoti ne tik darbe, bet ir kitokioj veikloj. Tada niekam nebūsi panaši į tą "čiučiundrą"

Man tai juokinga kai žmogus gyvendamas vos ne ant parduotuvės kiemo, bėga persirengti išeiginiais rūbais, kad nueitų į parduotuvę. Ir dar vaiką tempia. Aš suprantu, jei tie rūbai nešvarūs. Jei žmogus dirbo kažkokius sunkius ūkio darbus ( mėžė mėšlą), ir jam tikrai reikia persirengti. Bet kai žmogus tvarkingai, švariai apsirengęs eidamas į krautuvę ieško dar kažkokių "išeiginių" rūbų....

Na, aš su treninginėm kelnytėm, nors ir švariom, į parduotuvę neinu

Aš su jom net ir namie nevaikštau. Bet kai kas įšoka į išeiginius treningus ir pirmyn. Nesvarbu ar į krautuvę, ar į kiną, ar į savivaldybę, ar į VMI....
Žodžiu, viskas nuo kiekvieno žmogaus atskirai priklauso. Vienos bendros taisyklės nėra.
Kai žmonės pradėjo rinktis nuotolinį darbą, staiga pradėjo lįsti šio darbo ypatingos negerovės....

"Išeiginių" rūbų neieškau, bet su treningais ar kokiu žiursteliu iki parduotuvės irgi neičiau. Visokių situacijų gali gyvenime pasitaikyti žinoma, bet tai negali būti taisyklė.Tiesiog manau, kad reikia negerbti ar nevertinti tos pardavėjos darbo, o dar ir savęs, jei galim bet kaip. Mano brangiausias dar ir į veidrodį pažvelgia prieš šiukles nešdamas, o jūs sakot su treningais :)))

Aš jau penkiolikti metai kiekvieną darbo dieną į darbą važiuoju 15 kilometrų ir labai tuo džiaugiuosi. Darbo diena yra darbo diena, yra "darbiniai" rūbai, kurių nedėviu laisvalaikiu, nesinešu ''namų'' į darbą o darbo niekuomet neparsinešu namo, netgi mintyse, apie darbą papkėse net nekalbu. Jei reikia tempti darbą namo, arba dirbti nemoki ir darbo metu užsiimi bile kuo, arba krūvis per didelis ir reikalingas pagalbininkas.
Niekuomet nenorėčiau dirbti namuose, darbas yra darbas, namai yra namai.
Be abejo, mes visi skirtingi ir kiekvienam savo

Narcizas. O gal kokią kaimynę "prijaučiančią" turi....
Kokią sąsają su pardavėjos darbu turi mano apranga ? Tai gal ji pirkėjus nelabai kaip vertina jei už prekystalio stovi murzinais rūbais ir susiraukusi.... O murzina todėl, kad ji gi ir krovėjas ne tik pardavėja.... Taip, kad manau jog šie dalykai niekaip nesusiję. Krautuvė nėra šventė kad prieš į ją eidama privalėčiau pasipuošti.

Kaip mano viena pažįstama sako: "nutrenks mašina, nuveš į ligoninę, pradės išrenginėti... o mano kojinė suplyšusi..."

Arba apatiniai rūbai nešvarūs

O mano močiutė sakydavo, kad aptiniai rūbai visada turi "blizgėti". O viršutiniai nebūtinai.

Mano močiutė irgi sakydavo tą patį . Dėl viršutinių visaip gali būti, gal žemės ūkio darbą dirbi ir jie net negali būti švarūs, bet apatiniai privalo būti švarūs.
Aš ir į savo kaimuko parduotuvę eidama į džinsukus įšoku, neinu taip, kaip iš daržo parėjau.
Sakoma, jei negerbi kitų, tai nors pats save gerbk
Amerikiečiai man šiuo atveju tikrai ne pavyzdys.

ir mano pažystama taip sako, gal turim bendra pažystamą

aš važinėjau į darbą 60 km (čia į abi puses, nes mūsų kaimelyje darbo nerasi), nusibodo, jai kur reikia turi atsiprašyti , vėluoji turi skambinti, o dar sėdi priešais dirika visą darbo diena.
Žinot pasitempęs jai žmogus tai jis toks ir yra, o jai apsileidęs tai vien ėjimas į darbą ji nepakeis kad būtų pasitempęs:)
dabar bandau pvz dirbti namie, man labai patogu kadangi turiu vaiką, jis visą diena darželyje, nereikia važiuoti 60 km kas dien, o ir namie aš nesėdžiu su chalatu, dirbu griežtai nuo 7,30 iki 16,30, aišku jai kur reikia ar pas gydytoja ar kur galiu važiuoti .

tiesa sakant kiekvienam žmogui skirtingai, visi mes skirtingi,