duologue rašė:
Byla rašė:
Apie tą patį ir aš galvoju. Bet kol turiu mažą vaiką, džiaugiuosi kaip
vovere sako, tuo kad jokio streso dėl vaiko ligų. O klientai naudojasi mano pašto dėžute. Ateina kada jiems patogu, įmeta dokumentus, ir jokių problemų. Visada viską randu.
O kad man taip sumestų popierius į pašto dėžutę
Paprastai klientai nori susitikti, pasikalbėti, amžinai visokių klausimų turi "akis į akį", kaip išvengt pelno mokesčio ir pan, o galiausiai pradeda pasakoti apie savo sveikatą, sūnaus gyvenimą, ūkio problemas ir t.t. kaip žinia, tokie pokalbiai greitai nesibaigia. Turbūt pati kalta, kad nemoku pasakyti, jog laiko neturiu
Mes bendraujame telefonu, elektroniniu paštu, kartais ir susitikę pas mane. Tikrai dokumentų palikimas pašto dėžutėje nereiškia kad klientams nekyla jokių klausimų, ar kad jie neturi savo namų ūkių ar šeimų.
Būna kad ir su žmona užbėga, ar su vaikais.
O kartais ir pasiguosti kai kam poreikis atsiranda. Juk nesunku išklausyti.
Visko gyvenime būna. Ir niekada nekyla mintis pasakyti kad neturiu laiko. Turiu aš to laiko į valias. Na jei jau susitinkame man išeinant iš namų tai tada.... Nes nemoku vėluoti jei esu susitarusi kažkur nueiti ar pati, ar su vaiku.
Gyvai bendrauti mažai tenka tik su žmonėmis iš kitų miestų. Dėl jų didelio užimtumo.