Reklamos sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuo atveju, jeigu jos pagrįstos šiais juridinę galią turinčiais dokumentais:

1. laisvos formos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d. nustatytus privalomuosius rekvizitus, jeigu vienetas reklamai naudoja savo pačio produkciją ar teikiamas paslaugas.

2. teisės aktų nustatytais dokumentais, patvirtinančiais prekių arba paslaugų įsigijimą, jeigu prekės arba paslaugos, naudojamos reklamai, įgytos iš kitų ūkio subjektų;

3. kai reklaminių renginių metu įteikiami piniginiai prizai:

3.1. kasos išlaidų orderiu, kai piniginiai prizai išmokami iš kasos;

3.2. pagal atskaitingo asmens pateiktus dokumentus, kai piniginius prizus įteikia vieneto atskaitingas asmuo reklaminio žaidimo metu;

3.3. pagal piniginių prizų išmokėjimą patvirtinančius banko dokumentus, kai piniginiai prizai pervedami į laimėjusio asmens sąskaitą iš vieneto sąskaitos banke.

2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais reklamos sąnaudoms, priskiriamoms ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, pagrįsti surašomi laisvos formos aktai, patvirtinti vieneto vadovo arba jo įgalioto asmens ir vyriausiojo finansininko arba jo įgalioto asmens, kuriuose nurodoma, kiek ir kokių reklamos sąnaudų patirta, neįskaitant tų atvejų, kai ūkinės operacijos esmė yra aiški iš vienetui pateiktų sąskaitų (pvz., kai sumokama už reklamą spaudoje, televizijoje, radijuje, įsigyjami reklaminiai skydai ir pan.).

Kai prizai išmokami grynais pinigais, jų vertė pripažįstama ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tuo atveju, jeigu išmokėjimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis.

4. Norim atkreipti dėmesį į tai, kad nėra svarbu iš kokios ES valstybės narės prekės yra eksportuojamos (t.y. ar iš Lietuvos, ar kitos ES valstybės narės), svarbu, kad teikiamos vežimo ar papildomos vežimo paslaugos, kurios yra Lietuvos Respublikos PVM objektas, būtų tiesiogiai susijusios su šiomis prekėmis.
5. Pažymėtina, kad taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinama tik prekių vežimo paslaugos dalis, proporcingai tenkanti einančiai per Lietuvos teritoriją maršruto daliai, likusi dalis – ne Lietuvos Respublikos PVM objektas. Pildant PVM deklaraciją (formą FR0600) 18 laukelyje nurodoma visa teikiamų paslaugų (apmokestinamų tiek taikant 0 proc. PVM tarifą, tiek ne PVM objekto) apmokestinamoji vertė, kadangi šiuo atveju pagal PVM įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą visą pirkimo PVM, tenkantį šioms PVM mokėtojo teikiamoms tarptautinio vežimo paslaugoms.
Ši nuostata nėra taikoma tuomet, kai prekių vežimo paslaugos, kurios yra Lietuvos Respublikos PVM objektas, yra laikomos prekių vežimu tarp valstybių narių ir jeigu jos yra tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš Europos Bendrijų teritorijos Šiuo atveju taikant 0 proc. PVM tarifą apmokestinama visa prekių vežimo paslauga, t.y. ne tik prekių vežimo paslaugos dalis, proporcingai tenkanti einančiai per Lietuvos teritoriją maršruto daliai. Pildant PVM deklaraciją (formą FR0600) 18 laukelyje nurodoma visa teikiamų paslaugų apmokestinamoji vertė.

3 Pavyzdys

Prekės yra eksportuojamos iš Lietuvos ir vežamos maršrutu Lietuva-Lenkija-Ukraina. Iš Lietuvos į Lenkiją veža viena transporto priemonė, o maršrutu Lenkija – Ukraina – kita įmonė. Prekių vežimas maršrutu Lietuva – Lenkija laikomas prekių vežimu tarp valstybių narių ir atsižvelgiant į tai, kad paslaugos užsakovas yra Lietuvos PVM mokėtojas, visa paslauga bus suteikta Lietuvoje, o kadangi ji yra susijusi su eksportuojamomis prekėmis, apmokestinama taikant 0 (nulinį) PVM tarifą.