Paleiskite "visų likučių perskaičiavimas". Gal padės.
Nors man kažkaip tas jūsų "atstatinėjimas" :))) neišeina iš galvos. Ką ir kaip ten "atstatinėjote."

Valiutos keitimas sąskaitoje:
D2712 EUR kursu 3,4528
D 63X
K 2711 LTL kiek sumažėjo litų sąskaitoje

D atsargos
D nusidėvėjimas
K įsigijimo savikaina

D IT įsigijimo savikaina
K atsargos

Taip, galite.
O pas jus kiekvienam turtui yra atskira nusidėvėjimo sąnaudų sąskaita

Na, reikia:))
Suderinimo aktelius siuntinėjame tiem, kas mums skolingas. Pagal logiką, jei kam nors esame sumokėję avansu, turime išsiuntinėti mes. Jei esame gavę avansus, laukiame kol paslaugų ar prekių pirkėjai susiderins su mumis:))

jurao
Jūs viską darote gerai.
Naudojamas ir tas antras variantas. O nurodoma labai elementoriškai " Iš atsiskaitomos sąskaitos banke XXX įnešama į kasą" ir psio:))

O aš ramiai rašau tik EUR. Pati korespondencija , aišku, yra litais, bet KIO tik eurais:)) Mano programa taip rašo.

O tai kaip jūs "atstatinėjote" Tai gal ir įvedėte kažką ne tokia kaina.

Sakau, pažiūrėkite ataskaitą "atsargų judėjimas per laikotarpį".
Pasireinkite laikotarpį, kai tos atsargos tiko. Ir kas mėnesį vis pirmyn aiškinkitės, kuriame čia mėnesyje kažkas pasidarė ne taip.

Man gal koks "užtemimas", nes nesupratau.
Jei EUR keičiate į litus kodėl tų litų mažėja
Ir paaiškinkite savo sąskaitų reikšmę, tuomet bandysiu padėt:))

Čia taip išties Kažkoks marazmas

Nereik.
Čekių iš viso niekur nereik registruoti, o gavimams iš ES yra atskiras žurnaliukas.
www.vmi.lt/lt/?itemId=101117#memo101297

Taip, lengvojo auto remonto pirkimo PVM yra atskaitomas.

GinGin
Aš jums parašiau apskaitai. O kaip bus su mokesčiais, skaitykite nuorodoje bei leidinyje. Juk nežinau kas ir kiek gavo ir už ką:))
www.vmi.lt/lt/?itemId=10137497

Pradžioje rašote pirminę sąskaitą visą ( taip, kaip rašėte). Vėliau fiksuojate kreditinę sąskaitą nuolaidos sumai, taip, kaip rašote čia- t.y. visiškai priešingas įrašas, tik mažiukės sumos. Tuomet likutyje 412 sąskaitos ir liks tas likutis, kurį apmokėjote.
O kur jūs mokėtės apskaitos?

Neaišku koks tai turtas. Gal jis laikomas atsargose ir jei jis neįvestas eksploatuoti - nusidėvėjimo nereik skaičiuoti.

Čia "meta" pirkimo ar pardavimo kainą?
Jei pirkimo, tuomet pažiūrėkite ataskaitą "atsargų judėjimas per laikotarpį" Gal ką pamatysite,
Jei pardavimo, tuomet ji yra įvesta atsargose. Būtent vedant "atsargą"įvesta pardavimo kaina. Bet ji tik siūlomoji. Ją galima trint.

2007 10 01.

Netekimų sąskaitos nėra. Užmirškite ją:))
Ten tik ugnikalnio išsiveržimo nuostoliai apskaitomi.
Jei yra nuostolis, dėl vagystės, fiksuojama 6118X sąskaitoje, ar bet kurioje kitoje veiklos sąnaudų sąskaitoje, pagal jūsų skonį.

Už metus mokėt kelių mokestį, jei retai važiuojate A1- A18 keliais neapsimoka. Ten nemažos sumos.

18 straipsnis:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2595...

O dėl PVM..hmm..man atrodo, kad jūs kažkaip ne taip jį suprantate. Arba aš nesuprantu, ko jūs klausiate.

Kodėl nenusimano?
Suskaičiuot vnt. ?
Na jei pas jus dirba tokie "nenusimanantys", kaip dar įmonė gyva:))
Direktorius priima sprendimus dėl rezultatų, vizuoja aktus.
Nelogiška - pats tikrina, pats save kontroliuoja, pats savo tikrinimo rezultatus svarsto...

Galų gale gali jis ten inventorizuoti, bet komisija lai būna ta, kam priklauso :))

Tai ir naudokite į sveikatą.
Kol naudosite balanse bus 10 Lt:))

Krovininių auto PVM yra normaliai atskaitomas. Jei tai didelė suma, net galite prašyt VMI, kad grąžintų. Atšvieskite pirkimo PVM s/f ir užpildykite prašymą grąžint PVM.

Už kelius yra keletas mokesčių:
Pirmas, kai atlikinėjote technikinę, jums reikėjo sumokėt šimtelį kitą. (kodas 7820)
Antras, kai važiuojate A1-A18 keliais. ( 20 Lt dienai, mokėt galite į Vilniaus VMI surenkamąją sąskaitą) (kodas 7830)
Dar būna mokestis, jei vežamas negabaritinis krovinys (kodas 7840)

Tiesiog ne visada ta atskaita galima, todėl gal ir akcentas į pardavimo PVM.
Juk jei remontas būtų atliktas daiktui, kuris NEnaudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, arba tai būtų lengvojo auto pirkimo PVM, jie būtų neatskaitomi.

Tatu
Žinoma:))
Rezultatas "0"

Mūsų VMI jie nežino ir ten netikrins.
Tikrinti turėtų čia:
http://ec.europa.eu/taxation_customs/vies/de/vieshome.htm
Be to būtinai prašyti jūsų PVM pažymėjimo.

tinkis Virš jūsų žinutės yra nuoroda. Paskaitykite 66 -67 punktelius.
O pačių aktų paieškokite failuose.
tax.lt/modules.php?name=Downloads&d_o...
Esmė yra ta, kad komisija, turėjo įvardinti dalį trūkumo, kaip susidariusį dėl pirkėjų užmaršumo.
Tuomet jūs surašote nurašymo aktelį, kad tokios ir tokios prekės nurašomos dėl natūralios netekties (pirkėjų užmaršumo) ir direktorius tą aktą vizuoja.
PMĮ 23 straipsnio komentaras:
[quote:d3872e87d5]2. Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie faktiškai patiriami, t.y. nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.), apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas arba nustatomi jų inventorizavimo metu. [/quote]
[quote:d3872e87d5]Atlikusi prekių (produkcijos) inventorizavimą jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), inventorizacijos komisija turi nustatyti susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių (produkcijos) saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl kitų priežasčių. Galutinį sprendimą dėl inventorizavimo metu nustatyto prekių (produkcijos) trūkumo kompensavimo priima vieneto administracijos vadovas ar savininkas. Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina vieneto administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.[/quote]

Direktorius nerekomenduotinas, nes jis vizuoja aktus. Visi kiti gali inventorizuoti:))
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...

Lygiai toks pats, kaip bet koks nurašymas. Tik priežastis - natūrali netektis ir nurodyt priežastis (dėl užmaršumo)

[quote:dd22b2c919="VIKRYZEVICIENE"]Labas.Nežinau kaip ,kokiais būdais susivesti į Steką mūsų gautą tikslinę bankinę paskolą žemei pirkti Paskola 3 metams,grąžinant po lygią sumą kiekvieną mėnesį.Įsivedžiau sąsk.4489.Vedu kad perkam paskolą iš banko.Pvz.300000Lt,tai K4489 Tiekėjas bankas-300000.D?Bankas šitą sumą perveda tiesiai žemės pardavėjui,kuris įvestas per pirkimus,ten sąskaitos
K4486-Įvairūs tiekėjai
D1200-Žemės įsig.savik.Čia viskas OK

Kaip man parodyti K4012-po 1 metų mok.
K4421-PER 1 M,GAL PER BUHALTERINES OPERACIJAS?Nes kai mokėsim mėnesinę įmoką ,tai bus D4489 ,K271 pagal grafiką.Palūkanas į fin.sanaudas pagal gautas sąsk.K4489 D630,bet man nerodys D4421Gal įsivesti kokią atsargų grupę naują?[/quote]
Tai galima realizuot keliais būdais, bet idealaus varianto nėra.
Jei tai vienintelė paskola, galima paskolos gavimą, atidavimą, bei metų pabaigoje perkėlimą iš po metų atiduodamų perkelti į per metus mokėtiną tiesiog bendruoju žurnalu.
Antras variantas yra jūsų. Tik balanse jau "rankiniu" būdu teks perkelti iš 40XX į 44XX, o programos likutis bus bet kuris iš šių sąskaitų. Tiesiog skola bankui kas mėn. mažės ir tiek.
Trečias variantas - galima skolą pirkti tiek kartų, kiek metų teks atidavinėt paskolą, vis nurodant skolos grąžinimo terminą. Šiuo atveju balanse taip pat teks rodyti "rankiniu būdu", bet jūs bet kada ataskaitoje galėsite matyti, kiek ir kokiais terminais liko sumokėt bankui.