Dar paskaičiuok 4% socialinio mok. nuo 2 000.
Ar akcininkas dar liko ką dalintis matysi 34 sąskaitoje.

Neleidžiami atsk. sumažina grynąjį pelną, tą, kurį dalinsis akcininkai. Tai matysis tik apskaitoje, balanse taip pat.

Beje, savo pavyzdyje rašei, kad 2005 m. nuostolis 20 000 yra kartu su neleidž.atsk., reikia imti sumą iš 2005 m. deklaracijos, be neleidžiamų atskaitymų.
2005 m. turbūt ne tu pildei?

2006 m. rezultatas:
30 000 pajamos - 8 000 veiklos sąnaudos = 22 000 apmokestinamasis pelnas
Jį mažini 2005 m. nuostolio suma (pasižiūrėk 2005m. deklaracijoj)

Ot, parazitai tėvai - 8m. vaiką nutukino iki 99 kg.

www.delfi.lt/news/daily/Health/article.php?id=12297743

Aš dėl visa ko vaikus įspėsiu, atsarga gėdos nedaro.

O aš kaip tik skaitau delfyje, kad čia netikras pavojus


www.delfi.lt/news/daily/crime/article.php?id=12298730

16 laukely rašiau kodą 12 (nebent visai jau apakau)
18 laukelyje reikia rašyti importuotų gaminių pakuotę, kiek suprantu. Jums reikėtų pildyti 17 laukelį. Bet man su šia forma nelabai sekasi

Mest tuos laiškus į šiukšliadėžę ir nesukti sau galvos.

Maniškė 12m. turi tą pačią aistrą :)) Turi visus Nr. susirinkusi nuo pat žurnalo leidimo pradžios.

O aš tavo klaidų beieškodama, savo atradau :))
Kartais savo aky ir rąsto nematai... :))

Velnias, dabar tik pastebėjau, kad seną versiją užpildžiau

Manau, kad tu skaičius surašei ne į tuos laukelius, pasitikrink.

16 eil. rašosi koefic. 1,092
17 eil. - pakuotės rūšies kodas
24 eil. - išleidot į rinką 1 l pakuotės?
26 eil - iš vidaus rinkos susigrąžinot 1800 l pakartotinio naudojimo pakuotės?

O kaip tau padėti, jei nežinom ką tu įrašei ir kur?

Klausimas buvo apie vyro , užteks ir vaiko gimimo liudijimo kopijos.

Žmona taikosi 370 .

Sausio mėn. imk ne faktiškai dirbtą laiką, o 22 d.d. - čia tokia "bausmė" pravaikštininkams.

[quote=123456]o jeigu darbuotojas visą vasarį nebuvo darbe, jam buvo žymima PB, šiandien mes jį atleisim, tai ar taikyti

Taikyti, žinoma.

Reikia

Kaip vienas garbus asmuo šiame forume pasakė, 95% dalyvių šio forumo dalyvių yra kvankos. Džiugu, kad ir tu prie mūsų, daugumos. :)

Dietologė Petronėlė atsako:
Kalorijos, suvalgytos (jokiu būdu nesurytos) iki 18 val. mūsų unikaliam organizme yra paverčiamos energija, o po 18 val. tas pat organizmas pradeda jas kaupti į lašinius, nes sėdint prie televizoriaus ar vartantis lovoj, tiek tos energijos ir tereikia :)) Žinoma, jei jūsų laukia audringa naktis, nėra jokios rizikos, galite ir užkąsti (tik jokiu būdu neprisirykite). Deja, negaliu patvirtinti fakto, kad tas svoris iš viso krenta, nes pati naudoju šį metodą tik tam, kad neprisiauginti antsvorio.
Greipfr. tikrai turi liekninamųjų savybių, nes juos suvirškinti sunaudojama daugiau energijos(kcal) nei jie turi patys, taip kad jį suvalgyti vakare labai netgi verta. Ryte taip pat :))
Be jokios abejonės, kiekvienas mūsų yra unikalus savo gebėjimu lieknėti valgydamas arba storėti vien nuo žiūrėjimo į maistą, todėl kiekvienas turi atrasti savo "receptą" :))

P.S.PROSUI. Nesuprantu, ko tau ši tema patinka? Ar pasiskaitinėji dietų, nes pačiam jau reiktų pilvuką susimažinti, ar apvalios moterys vilioja (ir jų pokalbiai)?

Negražiai pasakei

Galiu pasiūlyt savo kompaniją laikantis dietos "Nevalgau po 18 val."
Kaip supratau, dėl tamstos apsirijimo reiks pradėt nuo rytojaus.

Vienais metais rinko, bet nemačiau aš tų naujų vadovėlių, matyt mano vaikai nenusipelnė...

Kažkokia neaiški man ta situacija Kažką minėjo apie neteisingai pritaikytą GPM tarifą...

Aš dar paryškinau vietas, dėl kurių nejudinčiau 2006m liepos mėn. atlyginimų :))

Ir aš pritariu, savo 2% pravedu mokyklai su ta viltim, kad sumažės papildomos rinkliavos, pvz. vadovėliams.

Apie ką čia jūs. Ne išskaičiavo, o priskaičiavo per daug:))[/quote]

Tada priskaičiavo, o dabar nori išskaičiuoti permoką.

Darbo kodekso 224 str. 2 dalyje pateikiami atvejai, kai išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos įmonės administracijos valia be darbuotojo sutikimo. Kodekse teigiama, kad „išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu“. Tačiau ši nuostata taikoma tik kodekse nurodytais atvejais. Su išlyga galima išskirti stambią grupę atvejų, kai išskaita gali būti daroma darbdavio nurodymu – dėl darbuotojui išmokėto avanso, permokėtų sumų, darbuotojo padarytos žalos:

1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį;

2) grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų;

3) padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus;

4) atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei.

Verta įsidėmėti ne tik šiuos atvejus, bet ir išskaitų darymo tvarką. Kodekse numatyta, jog šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą (išleisti įsakymą, potvarkį ar pan.) padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala. Praleidus šį terminą, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio administracijos nurodymu nebegali būti daromos. Jei administracija, praleidusi minėtą vieno mėnesio terminą, nurodytais atvejais padarytų išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, darbuotojas galėtų kreiptis į teismą, kad išskaitos teismo būtų pripažintos neteisėtomis, ir darbdavys grąžintų išskaitytas sumas. Darbdavius galima paguosti – aplinkybė, kad įmonė praleido vieno mėnesio terminą atitinkamam nurodymui pareikšti, nereiškia, jog ji visiškai prarado galimybę iš darbuotojo išsiieškoti avansą, jam permokėtas sumas ar žalos atlyginimą. Iš darbdavio atimama galimybė šias sumas išsiieškoti vadovo nurodymu, tačiau darbdavys gali tai padaryti teismo keliu, t. y. kreiptis į teismą dėl darbuotojui nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimo.
Norėtųsi skaitytojų dėmesį atkreipti į Darbo kodekse (224 str. 3 d.) įtvirtintą aiškų draudimą, nurodantį, kad „negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus“. Manytume, kad šiuo atveju kaip skaičiavimo klaidą reikėtų suprasti klaidą, padarytą dėl aritmetinių veiksmų – sudėties ar atimties, daugybos ar dalybos. Taigi jei darbuotojui dėl neteisingai pritaikyto įstatymo išmokamas per didelis darbo užmokestis, darbdavys dėl to darbuotojui permokėtos darbo užmokesčio dalies negali susigrąžinti, išskyrus atvejį, kai tai susiję su skaičiavimo klaida.