Taip Jūs ponios teisios. Jei keli vykd. raštai - iki 50 proc.

Tokiu atveju baigčiau vieną išlaikymą ir pereičiau prie kito.

Taip pilnai pritariu Valmai. pati mielu noru keisčiau darbą, kad nereikėtų per kelias vietas lakstyti, bet kaip tai padaryti jei ir aš iš šiaurės Lietuvos.

Mano nuomone, nesvarbu kiek dienų darbuotojas dirbs - viskas taip pat kaip ir kitiems.

O vykdomuosius raštus atsiuntė tas pats antstolis? Baudų gavėjas tas pats ar skirtingi?

Taigi išsiunčiau ir jei paieškotum šioje temoje pati buvau įdėjusi kaip reikia tuos registrus pildyti.

Turiu, tačiau labai didelis failas, forume neina "prikabinti" tik per email'ą.

Na aš vėl cituoju: 225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas

1. Kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį, bendras visų išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties procentų, o išieškant sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytos žalos atlyginimą ir tyčiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą - penkiasdešimties procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Niekur neskaičiau apie 25proc.

Čia geras
Nedaskaičiau iki galo

Koks čia DK str. cituojamas?

Gerbiama Balanse, tai visiškas absurdas, kad kas nori turi teisę liesti darbuotojo atlyginimą. Cituoju DK; 224 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai

1. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymų nustatytais atvejais.

2. Išskaitos iš darbuotojų darbo užmokesčio padengti jų įsiskolinimą įmonei, įstaigai ar organizacijai, kurioje jie dirba, gali būti daromos administracijos nurodymu:

1) grąžinti avansą, kuris buvo duotas, įskaitant jį į darbo užmokestį; grąžinti sumas, permokėtas dėl skaičiavimo klaidų; padengti neišleistą ir laiku negrąžintą avansą, kuris buvo duotas tarnybinės komandiruotės ar perkėlimo į kitą vietovę atveju, taip pat už ūkinius patarnavimus; atlyginti žalą, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė įmonei. Šiais atvejais administracija turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią baigėsi avanso grąžinimo ar įsiskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo išmokėta suma, permokėta dėl skaičiavimo klaidų, arba paaiškėjo darbuotojo padaryta žala, jei darbuotojo įsiskolinimas neviršija jo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio;

2) darbuotoją atleidžiant iš darbo nepasibaigus tiems darbo metams, už kuriuos jis gavo atostogas, išieškoti už neatidirbtas atostogų dienas. Išskaita už šias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant jo kaltės.

3. Negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus.
Visais kitais atvejais darbuotojas gali reikalautis savo atlyginimo + delspinigių už sulaikymo laiką. Išeitį aš matau vieną - įsakymu nustatyti kiek galima prakalbėti per mėnesį, supažindinti darbuotojus pasirašytinai ir konkrečiai nurodyti iki kokios dienos įnešti viršytą sumą į kasą. Va, po to galėsit tik bausti už įsakymo nevykdymą.

Aišku, kad Jūs pažeidėt darbo Kodeksą, nes 224 str. nurodo kokiais atvejais galimi išskaitymai iš atlyginimo.

Prieš metus tikrino pagal skundą. Iš pradžių vadovą supažindino su skundu, man - nerodė ir tikrino tik tai, kas liečia tą faktą (atseit neteisingai atleistas ir ne tokio dydžio išeitinė pašalpa). Tačiau nieko nepešė. Na, o po to, "tuo pačiu" atėjimu, viską ką tik sugalvojo. Prikibo tik prie to, kad įsakyme dėl darbo laiko, buvo nurodyta valytojos tik darbo pradžia, bet nenurodyta darbo pabaiga. Kadangi darbo pradžia buvo nuo 17 val ir 6 val. ryto - kvietė valytoją ir klausė kada baigia vakare darbą. Bet ši pasakė, kad 22 val., tai liepė tik papildyti tą įsakymą. Tuo ir atsipirkom.

Aš apyrašą rašau tik tada, kai siūvu dokumentus, o jei nesiūvu

Nebūtinai, gali bet kuris kitas darbuotojas, kuriam tokie įgaliojimai suteikti. Aš kaip buhalterė irgi dažnai pasirašinėju.

Toks net klausimas negali kilti - MMA priklauso (proporcingai dirbtam darbo laikui). DS gal reikėtų numatyti ir tokią sąlygą, kad nemažiau MMA ar tai priedą už pasirašytas sutartis prie MMA.

Aš daryčiau būtent taip, kaip Tu parašei. BAĮ 16 str. parašyta:
4. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams,apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius.
Kadangi finansiniai metai nepasibaigę, reiškia pakanka atspausdinti.

Nieko ir nedaryčiau. Juk BAĮ 19 str. numato, kad dokai saugomi vadovo nustatyta tvarka. Tai kam skubintis ir save apsikrauti, juk tokia tvarka, negali būti, kad viduryje darbo metų kažką ruošiam archyvui? O gal jos iš viso nėra nustatytos?

Prisiminiau, kad turiu pažymas, kurias po to reikės pildyti. Pridedu, manau, kad šį tą paaiškins

Suprasčiau, kad ruošiamasi skirti lėšas tik 1 žmogui, bet kaip suprantu, planuoji kaip vadiname "programos eilutę" - ten turi pasirodyti tik ta dalis kurią turėtum gauti ir 31 proc. nuo visos (bet ne nuo pusės) sumos.

Paprastai 50 proc. dengia savivaldybė, likusius pati įstaiga. Sodrą visą dengia savivaldybė (gali būti ir Darbo birža, kad dengia viską). Kadangi nepildau tokios formos, tai tikrai negaliu pasakyti kokioj eilutėj ką reikėtų pildyti, bet manau, kad jei 1 asmeniui 250 Lt per mėneėsį, jūsų turėtų būti kita pusė - 250 Lt. Analogija ir su kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Apie viešuosius darbus yra jau ne viena tema. Na, o skaičiavimas paprastas, jei žinai, koks bus min val. įkainis. Sakysim, jei kaip šiandien -2,95 Lt x 22 d.d.x 8 val . =519.20 Lt x 2 darbuotojų = 1038.40 Lt
Birželio mėnesį 2,95 Lt x 175 val. = 516.25 Lt x 2 darb. 1032.50 Lt
Be to kompensacija už nep. atostogas 23,53 Lt x 3,3 d.d. =77.65 Lt x 2 dar.=155.30 Lt. Iš viso reikia pasiplanuoti : 1038,40 Lt + 1032,50 Lt +77,65 Lt ir 31 proc.SODRAI nuo tos sumos. AIšku, jei nesikeis min.val.įkainis.

Pabaiga, aišku, pildoma atleidus darbuotoją

Čia dar paskutinis "Baigiamasis lapas"

Turiu šitokį apyrašą parsisiuntusi iš archyvų departamento.

Aš irgi taip galvojau, bet kai atvažiavo tikrinti archyvo iš apskrities, o aš tuo metu laikinai tvarkiau ir personalą, tai archyvo darbuotoja po vieną popieriuką išvartė ir taip pareikalavo. Buvau tada ir internete kažkur radusi, kad taip turi būti.

Asmens sąskaita ir asmens kortelė - tai du visiškai skirtingi dokai. Asmens kortelė - tai personalo dokumentas, asmens sąskaita - buhalterinis. O kas liečia asmens bylą - būtent tik tokios sudėties ir netgi tokia eilės tvarka, reikalavo, kai teko pridavinėti archyvui atleistų darbuotojų asmens bylas. Asmens kortelė irgo gali (būtent tik gali) įsiūta archyvinėje asmens byloje.

Asmens bylos apyrašas, prašymas priimti į darbą, įsakymas dėl priėmimo į darbą, darbo sutartis, diplomo kopija, pasiaiškinimai, įsakymai dėl drausminių nuobaudų skyrimo, prašymai dėl pervedimo į kitas pareigas, įsakymai dėl pervedimo į kitas pareigas, prašymas dėl atleidimo iš darbo, įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir baigiamasis bylos lapas.

Teko pridavinėti prieš 1,5 metų. Priėmė tik ilgo saugojimo ir būtinai su apyrašais.

Sytyj, ką tik bendravom antstolių klausimais, tai negi iš darbo ruošiaties išeiti? O dėl susiuvimo, aš tai tiesiog priimdama apskaitą parašydavau pastabą - neparuošta archyvavimui. Čia tik save kad pateisinčiau, kai tikrina archyvas.