Soffy, nebesidairyk į praeitį
Pailsėk
Ar dar turi akimirką prisėsti
Pažvelgt i medžių sprogstančius lapus
Ir saulės šviesoje paskęsti
Kur toks nežemiškai gražus dangus...
Tikiuos turi savy jėgų pabėgti
Nuo tų kasdienių rūpesčių visų
Ir nors kelioms akimirkoms nuklysti
Kur tavo sielai bus ramu...
Ir neieškok tam tinkamesnio meto
Negu dabar, negu akimirka kurioj tu gyveni...
Ir tau tikrai nereikia tinkamesnės vietos
Negu pasaulis kuriame esi...
Ernesto eilėraščiai