Na, reikia būtinai kažkur forume tokias va mintis įamžinti
Pakėlėt nuotaiką kokiais 155 balais.

Labai atsiprašau.
Tikrai, pažiūrėjau ant savo pokelio: 7,80 Lt.
7 pokeliai ir degtukų dėžutė.

Čia ant smūgio rašiau, nes mane tokie pasakymai, kad 60 Lt - dideli pinigai, nervina.
Kai seminarų norim daug, ir už dyką.
Kai susimokėt kokius apčiulptus 60 Lt, rėkiam daug.
Tikrai nedaug.
Ir raginu likusius NBA narius, dėl vienų ar kitų priežasčių nesumokėjusius nario mokesčio, suskubti tai padaryti ir nelikti ant ledo.
Ir kviečiu naujus narius nedvejoti, o registruotis ir tapti NBA nariu.
Man garbė pasisakyti, kad esu NBA nare.
Ir tai labai naudinga.
Šį pavasarį susimokėjau už vieną seminarą 200 Lt (ne NBA organizuotas) ir išėjau pirmos pertraukėlės metu, nes buvau užmigusi, koks jis buvo nuobodus.
NBA sugeba pakviesti tokius lektorius, kurie "užkabina" pirmos minutės metu ir nepaleidžia visą seminarą.

10 pokelių cigarečių.
Suma juokinga, turint omeny dar ir tai, kad NBA vadovai dirba be atlygio.

Stop stop.
Negaliu pasiūlyme numatyti spalio mėn., nes tokiu atveju, jei darbuotoja nesutinka dirbti naujoje vietoje, moku jai už priverstinę prastovą.
Čia jau man nenaudinga.
Skaitei neatidžiai.
Pasiūlyme šalių susitarimu mano numatyta data ir yra rugsėjo 12 diena.
Na, nesvarbu. Matau, kad nieko naujo nepapasakoji.
Ačiū.
Baigiu pokalbį.
Padarysiu taip kaip liepia mano sąžinė, neprasilenkiant su DK.

Matai kaip yra: tu turi naikinimo aparatą ir paleidi juostelėmis tuos duomenis.
Kita neturi.
Ką ji daro?
Ogi suglamžo, geriausiu atveju, ir šveičia į šiukšlinę.
O ten jau kaip kam papuola.
Todėl ir yra įstatymas, reglamentuojantis, kad asmens duomenys būtų ten, kur jiems priklauso, ir tokiu pavidalu, kokiu priklauso būti.
Daugiau jau tingiu apie tai kalbėti, nes tema išsemta.

Esmė ta, kad aš noriu, kad darbuotoja eitų dirbti į kitą padalinį.
Ji iš pradžių pati pareiškė pageidavimą, paskui atsisakė, tada paprašė atostogų, tada kompensacijos.
Dėl derybų prabėgo įspėjimo terminai.
Dabar ji sutinka būti atleista pagal 125 su 1 mėn išeitine.
Aš neprieštarauju, bet norėčiau, kad ji dar padirbėtų. Priežasčių neklausk. Čia mano principai.
Ji atostogauja iki rugsėjo 12.
paskui arba atleidimas, arba toliau darbas, tik kitoje vietoje.
Jei vietoje pasiūlymo šalių susitarimu, jai siunčiu pranešimą, kad ji perkeliama dirbti į kitą darbo vietą. Ir ji nesutinka, ar tikrai turiu ją atleisti pagal 129?
Juk jai pasiūlyta kita darbo vieta.
Priedo, mane riboja 129.4
Va ir veliuosi.

Tu vėl duodi, Elste.
Kopijos nėra personalo dokumentai.
Jokiose raštvedybos ir archyvavimo taisyklėse nėra sakinio, kad reikia archyvuoti ir saugoti asmens dokumentų kopijas.
Vadinasi, yra teorinė galimybė tas kopijas rasti konteineryje.

Na, rėžk atsakymą, darbo teisės žinove :))
Jei rimtai, man reikia šiek tiek patvirtinimo arba paneigimo mano pamąstymuose.
Nes, pastebiu, kad gal galvoju šiek tiek vadovaudamasi emocijomis, šiuo atveju.

Nejaugi?
Banko išmesti dokumentai.
Policijos išmesti dokumentai.
Visa tai būtent šio įstatymo pažeidimas.
Pavyzdžiui, mano dar viena papildoma veikla, kurioje reikalingi asmens duomenys.
Viską nusirašome, nieko nekopijuojame, ir esame pasirašę, kad dokumentus, skirtus išmetimui, naikiname.
Ir, jei neduok die, toks dokumentas kur nors tabaluotųsi, o ant jo mano parašas - gaučiau per skiauterę kaip turi būti.

Būtina.
Juk jūs neturite teisės bet kaip ir bet kur tais duomenimis disponuoti.
O gal jūs, turėdami kopijas, perduodate tuos duomenis nusikaltėliams, ir jie paima trumpalaikes paskolas kitu vardu?

129.4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Kaip tada šitas sakinys?
Juk darbdavio interesų kaip ir nepažeidžia?
Tik atsisako dirbti kitoje darbo vietoje?

Matai kur aš lenkiu. Gal tokiu atveju darbuotojas turi išeiti pats?
Čia mano pamąstymai.
Sakykim, elementaru: sena darbo vieta naikinama. Pasiūloma dirbti naujoje darbo vietoje. Visos kitos būtinosios DS sąlygos išlieka.
Vadovaujantis šiuo straipsniu, kaip ir nėra jokio teisinio pagrindo atleisti.

Elste, neprašiau pletkavoti ar moralizuoti.
Paklausiau profesionalų nuomonės. Ką jie mano.
O tu, kaip visada, jei klausiama apie ratus, pradedi nuo batų.

Ką gali pasakyti iš darbo teisės pusės tokiu klausimu?
Beje, savo nuostatų dėl vieno žmogaus nekeisiu.
Mano sudirgimas jau praėjo. Viskas gerai.
Tik niekur nerandu, ar tikrai darbuotoją reikia atleisti, jei jis perkeliamas dirbti į kitą darbo vietą tomis pačiomis sąlygomis.
Lyg ir reikia. Bet mane stabdo 129 str. 4 d. (jei sugalvočiau atleisti pagal šį str.)

Pagrindas - Darbo kodeksas. Juo ir vadovaujamės.
Jei nebūtų DK, vargu, ar kas sudarinėtų DS.
Arba jas sudarytų taip kaip nori ir rašytų, kas ant liežuvio užplaukia.
Taip ir su asmens dokumentų kopijavimu - yra įstatymas, privalu juo vadovautis.
Čia net neturi kilti klausimas: ar visi taip daro. Jei kažkas nedaro, ir aš nedarysiu.
Neteisingas požiūris.

Ar sudarote DS, priimdami į darbą darbuotoją?
Kokiu pagrindu?

Elstė papietaus, suras nuorodą į įstatymą, nes neturiu tam laiko, ir pakomentuos :)

Čia ne aš sugalvojau.
Ar sunku nusirašyti?
Ar sunku gauti darbuotojo sutikimą ir taip save apginti, iškilus kokiam nors nenumatytam nemalonumui?

Čia tik priminimas. Nes tuomet buvo jau gegužės pabaiga, kvepėjo vasara ir buvo ne tas galvoje :)
Labai norėtųsi, jei būtų galimybė.

Jūs negalite daryti asmens dokumentų kopijų.
Galite tik nusirašyti duomenis. Ir tai su darbuotojo raštišku sutikimu, kad visa tai bus naudojama išskirtinai jo duomenų perdavimui reikiamoms institucijoms.

Na, jei vėl rašysite, kad visi daunai ir debilai, žiūrėsiu taip pat.
Todėl, kad man suabsoliutinimas yra nesuprantamas.

Na jau, ir vėl tu savo teorijas vedžioji.
Niekur neparašiau, kad žmogaus nelaikau žmogumi.
O trumpas pavadėlis ir pasiutęs šuo - metafora.
Tai reiškia, kad reikia save labai gerai apginti. Ir duoti laisvės tiek, kiek numato įstatymas.
Aš daviau daugiau. Priprato.
Bet su žmogumi, bet kokiu atveju, pasielgsiu žmoniškai ir pagal įstatymą.
Ir vistiek visada galvosiu, kad be darbuotojo darbdavys yra niekas, tuščia vieta.
Todėl gerbiau ir gersiu bet kokį darbą dirbantį paprastą žmogų. Ir, nors, kaip sakoma, esu kitoje barikadų pusėje, bet esu už darbuotojus. Kad ir kokių biesų jie ten prisigalvotų.
Visokių turėjau, dar visokių bus.
Ir pravaikštininkų, ir pijokų. Nenuskriaudžiau nei vieno. Nors kai kuriais atvejais labai norėjosi suėsti.
Bet pamokyti norisi :)

Tai ji atostogas gavo, vos tik užsiminus apie jas.
Juk sakiau - pirmiausia žmogiškumas ir įstatymo raidė. Visada to laikausi.
Bet, pasirodo, kartais reikia būti mažiau žmogišku, šiek tiek despotu - tada nelips ant galvos bet kas.
Na, viskas kaip ir aišku.
Dėl vaikučių: įspėjimo terminas pailgėja iki 4 mėn, jei vaikai iki 14 m. Tik tiek.

Iš tiesų tai tikrai - reikia džiaugtis.
Ačiū :)

Kadangi, darbuotoja iš pradžių pageidavo dirbti kitame įmonės padalinyje, tik aš nenorėjau jos ten perkelti, sulygom atsisveikinti "Šalių susitarimu".
Viskas kaip būtų gerai, bet, kažkas paprotino, kad, kadangi ji turi 2 mažamečius vaikus, gali dabar mane šokdinti nuo kairės į dešinę.
Na, ir pradėjo: tai jei jau netinka mano siūloma išeitinė, tai ji nori dar prieš tai gauti atostogas. Vietoj kompensacijos.
Paprastai visada viską susiderinam taip, kad abi pusės būtų patenkintos, ir atsisveikinam su šypsena.
Na, o ši darbuotoja "suvėlė" mane, ir praradau budrumą.
Su budrumu pradingo terminai pagal 129 str. Nors ji vis dar sutinka atsisveikinti pagal 125. Mano siūlymas šiandien ją tenkina, bet manyje pažadino žvėrį. Noriu ją dar pasilikti pasidarbuoti.

Tai paklausėja parašė, kad bandomasis darbdavio iniciatyva.
Vadinasi, norint paklausėjai išeiti iš darbo, ji vadovaujasi 127 str., 125 str., 128 str
O darbdavys gali ją atleisti, pranešęs prieš 3 d.d, kad ji netinka

Dėl algos: ji tikrai negali bent jau mažėti, nei sulygta DS. O dar MMA, tai be kalbų.
Bet, reiktų gerai pasiskaityti, kokių vėjų darbdaviai ten prirašo.

Dėl bandomojo, Urtele, žinai, visada laikiausi nuostatos, kad darbdavys darbuotojui turi būti lojalus. Žmogiškumas man visada pirmoje vietoje.
Bet paskutinis atvejis su mano darbuotoja parodė ką kita.
Kai kuriuos juos reikia rišti ant trumpo pavadėlio, kaip pasiutusius šunis. Ir pavadėlis turi standžiai apeiti aplink kaklą. Kitaip - sukandžios :))))
Atsiprašau už išsireiškimą, bet ...

Išeitinės mokėti nesibaidau. Kas priklauso, priklauso.
Tiesiog, iškilo konfliktas. Ji sutinka būti atleista ir šalių susitarimu.
Bet, kaip ir sakiau, man dabar jau norisi, kad ji liktų dirbti.
Darbuotoja tik tikrai nekokia, bet turiu kitų priežasčių.

O 129 str., mano atveju labai komplikuotai atrodo.
Nes, reikėjo įspėti prieš 4 mėn ( du vaikai iki 14 m).
Dabar gi, tie 4 mėn kabotų ore, nes darbuotojai būtų, kaip suprantu, priverstinės pravaikštos, ir tektų mokėti jai DU, o paskui ir kompensaciją.
Šito man jau per daug.

Oi, negaila
Uždariau tą bagadelnią velniop

Čia gavosi tokia situacija, kad aš jai siūliau mokėti 1 mėn. kompensaciją, ji sutinka.
Bet dabar užsiprincipinau, ir norėčiau, kad ji liktų dirbti, tik dirbtų su kitais darbuotojais, kurie, tikrai žinau, parodytų, kaip reikia dirbti, kad užsidirbti algą.
Nes durnių voliojo, atlaidžiai žiūrėjau, paskui parodė savo principus. Na, aš irgi nepėsčia.
Ai, ko gero, atsikratysiu aš ja pagal 125. Kam man tas galvos skausmas. Nors, esu tikra, padirbus arčiau manęs, ji pati išeitų. Nes ten aš retai lankydavausi, tai darė ką norėjo :))
Na, būna gi darbuotojų, kad juos kur :))))

Ačiū, Urtele.
Na, kiek kur šiandien skaičiau, visur akcentuojama, kad darbdavys, prieš atleisdamas pagal 129 str, pirmiausia turi pasiūlyti kitą darbo vietą, atitinkančią to darbuotojo kvalifikaciją.
Svarbu, nepabloginti darbo sąlygų. Aš ir siūlau kitą darbo vietą. Tomis pačiomis sąlygomis.
Tik man įdomu, kas tokiu atveju, jei darbuotoja nesutinka?
Ar aš turiu ją atleisti pagal 129 str, tokiu atveju?
Na, ir mat jį bala, galiu aš ją atleisti pagal 129 str., bet kur ji dirbs tuos 4 mėn, jei jos darbo vieta jau panaikinta?
Dabar ji atostogauja.
Norėjau atleisti pagal 125 str., juolab, kad dirbo neilgai, ir ne ta darbuotoja, kurios netekus raudočiau. Greičiau atvirkščiai. Man jos nereikia. Ji sutinka pagal 125, bet dabar jau aš nesutinku.

Merginos ir vaikinai, padėkite sudėlioti taškiukus ant i.
Naikinamas vienas įmonės padalinys. Liko viena darbuotoja, kuri nenori išeiti iš darbo be kompensacijų ir nori žūt būt pinigų.
Viskas čia būtų gerai - tų pinigų negaila. Bet groja principai.
Ji turi du vaikus iki 14 metų. Pagal DK yra apribojimai atleidžiant tokį darbuotoją.
Todėl jai siūloma ne išeiti iš darbo, bet eiti dirbti į kitą įmonės padalinį, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis ji dirbo iki šiol. Tik tas padalinys yra 5 km nuo buvusios darbovietės.
Jei ji nesutinka dirbti tokiomis pakeistomis darbo sąlygomis? Kas tada?
Ir iš viso, ar gali nesutikti?
Man rodos, kad adreso pakeitimas nėra esminis sąlygų keitimas?
Ar esminis? Suplyšo smegenys šiandien nuo galvojimo. Tiek ji mane dakasė, kad aš jos dabar nenoriu visai atleisti. Noriu, kad ji dirbtų.
Ir noriu būti bloga darbdave, nes iki šiol buvau labai tolerantiška savo darbuotojams.

Niekaip nesuprantu, kodėl vaikelio nužudymas - moters reikalas?
Ar ji jį pirštu, netyčia, pasidarė?
Nejuokinkit.
Už nužudymą turi būti atsakingi du žmonės. Tai viena.
Antra, labai pritariu Pertoneles minčiai: prieš praskečiant keliukus, reikia pagalvoti. Ir, jei jau nenori kūdikio, tai mylėtis su patikimu žmogumi, su kuriuo netyčiukų nebūna....
www.alfa.lt/straipsnis/10945154/300.g.sver...

O aš tesugebėjau perskaityti trečdalį. Toliau pagailo laiko ir noras skaityti dingo.
Neužkabino nei vienas sakinys.
Bet čia, turbūt, ne blondinėms rašinėlis, ania?
Tai ir nesigriaušiu, kad neperskaičiau. Kaip suprantu, nieko nepraradau?