amadina22 rašė:
O aš esu įsitikinusi, kad ar žmogus gabus, ar ne, 99 procentais paveldi iš tėvų su genais.
Na jei nepaveldėjau geros atminties, ypatingo proto, tai ką dabar daryti??? O tas, kas paveldėjo, tai čia ne jo nuopelnas, o tėvų (kurie irgi paveldėjo) ir dievulio.
Pažiūrėkit kaip vienoj klasėj vaikai mokosi. Sėdi visi kartu ir girdi tą patį. Vienas gauna 10, o kitam ir 3 sunku gauti.
Nebūtinai, nebūtinai.
Didžioji dalis savo tikslo pasiekia sunkiu darbu ir savęs tobulinimu.
Mano sūnus mokykloje mokėsi dešimtukais, pamokų neruošdavo, nes nereikėjo, užtekdavo to, ką išgirsdavo klasėje, nieko neužsirašinėjo.
Žodžiu, buvo debesų prikabinėtojas per pamokas, bet valstybinius išlaikė puikiai. Ne po 100 balų surinko, bet po 70-90. Manau, tikrai puikiai.
Įstojo į univerą, nepatiko. Metė, įstojo į kitą. Metė. Išvažiavo į užsienį.
Taip ir liko, nebaigęs mokslų.
Jo klasiokas, labai vidutinių gebėjimų, bet velniškai darbštus. Mokėsi gana prastai. Bet dabar jau baigęs magistrą.
Va tau ir genai.
Mano dukra, taip pat kaip ir sūnus, mokėsi labai gerai.
Bet ji daug ir dirba. Visus darbus mokslams rašo pati.
Dabar liko metai ir jau turės magistrą.
Štai - du vienos šeimos vaikai.
Skirtingi prioritetai. Skiriasi darbštumas. Galų gale, požiūris į ateitį visai kitoks.