amadina22 rašė: Mano vyro mama visą gyvenimą prikrauna maisto, ji skaniai gamina ir mėgsta gaminti. Mėgdavo balius, prigamindavo daug. Nematau tame nieko blogo, absoliučiai, kaip ji dar parodys savo meilę vaikui. Taip ji dalyvauja mūsų gyvenime, nėra atstumta, pagiriame, kad skaniai kažką pagamino.
Na, nežinau, man netrukdo. Aišku, kiekvienas atvejis kitoks. Negali būti pas visus viskas vienodai.
Žinoma, visos situacijos skirtingos -ir iš mano pačios patirties yra dvi priešingybės - viena-- nuvažiavus į svečius randi nukrautą stalą, palepina skaniu (ir kitokiu nei namie) maistu, išlydint įdeda lauktuvių - viskas nuoširdžiai ir su meile - širdis džiaugiasi.
Antra situacija - kai du tris kartus per diena skambina, kad užvažiuotum pasiimti valgyti, nes "namie tai juk niekas nepavalgdina, va koks sukūdęs", imti maistą neleidžia sąžinė vien dėl to, kad pats uždirbi kelis kartus daugiau ir supranti, jog tas lauknešėlių krovimas skaudžiai atsiliepia jos šeimos biudžetui, bet neimti neišeina, nes kaip mat įsižeidžia, o jei randi priežastį, kodėl nenuvažiuoji - tai būtinai po kelių valandų jau stovės už durų su krepšiu, kurį įduos, bet į vidų neužeis, nes "nenori trukdyti"...
Skirtingos moterys, skirtingi tikslai, skirtingi jausmai...