Na, aš nemoku pagaminti tokių kotletų, kurie išskiria ką nors iš savęs. Nes apvolioju juos, kad ir kokiuose džiūvėsiuose, sumaišytuose su sezamo sėklom. Tai, ką jie išskiria, degtų lygiai taip pat, kaip aliejus.
Todėl, bent jau man, lašiuko aliejaus tikrai reikia. Bet aš naudoju ghee sviestą arba alyvuogių aliejų. Kokoso aliejaus turiu, bet gaila. Labai jau brangus, velnias :)
Tikrai, gaminu viską be riebalų, ir litrą aliejaus naudoju kelis mėnesius.

Beje, patarimas turinčioms keptuves ar puodus su keramine danga: neperkaitinkite šių indų !!!
Bliamba, pradėjo "kibti" mano naujoji balta, graži keraminė keptuvė.
Pagalvojau, kad dėl to, kad plaunu indaplovėje.
Nulėkiau į parduotuvę, pradėjau konsultuotis. Nea, sako - perkaitinot, miela ponia.
Ir tikrai: prisiminiau, kai kartą grįžus radau visą pajuodusią, nes mano brangiausias nusprendė išsikepti šoninės. Nu ir pridegino

Tai va, čia patarimas, kad jums taip neatsitiktų.

Ne tik neapsitaško, bet ir tavo šeima valgo maistą be kancerogenų.
Nes, juk nekepame, turbūt, gryname kokosų ar palmių aliejuje, kurie, kaisdami neišskiria kancerogenų. Na, neben visos naudojame Ghee sviestelį. Tas yra gerai :)
Visi kiti aliejai dega ir yra vėžio rizika.

O čia Rolf nori kotletus iškepti konvekcinėje. Tai aš šiandien pamėginsiu. Jei man pavyks, tai Rolf pavyks net be kalbų :)

Man jų reikia abiejų.
Cikloninėj labai gardžiai iškepa bulvės ir mėsytė. Mėsytė būna išvarvėjusiu riebalu. Juk mes dabar maitinamės, kaip galima sveikiau :)
O daržovės (cukinija, svogūnas, morka, paprika), iškepusios kartu su bulvėm ir mėsyte, būna idealaus skonio :)


Be orkaitės, nežinau nežinau, netempčiau ilgai :)))
Kugelis čenakinėse, minėtas plovas, troškiniai, obuolių pyragas (kasdien paskutiniu metu).
Sprandinės gabalą kepu vyrams pietums išsinešti, arba šiaip kokį gabalą mėsos, kuri paskui bus valgoma šalta.

Ar gerai ten tada tau gavosi?

Matai, Rolf, plovą gaminu orkaitėje. Nemėginau tokioje, kokią dabar įsigijai.
Bet kotletus drąsiai mėginčiau. Žinai kaip?
Ogi, vyniočiau juos į foliją. Arba, dėčiau ant kokios nors skardelės. Žinai ką, kaip tik susiruošiau kepti kalakutienos maltinukus.
Kepsiu kokiai 17:30 valandai (sūnus tuo metu atvažiuos). Būtinai tau paskambinsiu ir pasakysiu, ar pavyko ir ką dariau. Ok?

Jei ir kitoms bus įdomu, galėsiu ir čia parašyt.
Paeksperimentuosim :)

Tikrai taip.
Jei gaminu su kiauliena, mėsą prieš tai pakepinu keptuvėje.
Jei su vištiena - dedu iš karto.


O tas stiklinis indas pas mane dar mamos laikų.
Kiek pirkau pati, tiek visų jau nebėra. Sudužę.
O šitas, subraižytas ir toks senoviškas. Bet idealus :)
Labai saugau jį :)

Aš tą konvekcinę ant šitos laikau. Kepu joje bulves ir, šiaip, mėsytę, kai gaminu tai pietums.
Jei nebūtų kur padėti, ko gero, ir aš nenaudočiau.
Bet naudoju žymiai rečiau, nei iš karto.

Paskutinį kartą (kadangi pusė pyrago išbėgo ir žiauriaiusiai viskas prisvilo) valiau taip: išsinešiau į lauką. Išpurškiau visą visdų ir išorę Amway LOC'u.
Palikau kokiom 10-čiai gal minučių.
Tada į purkštuką, kur purškiu gėles, prisipyliau šilto vandens ir vidų purškiau, kad bėgo per kraštus. Na, man taip atrodė lengviau.
Tada viską gražiai išvaliau šluoste, ir išblizginau vienkartiniu rankšluosčiu.
Žinoma, tą pačią dieną nekepiau, leidau išdžiūti. Išsivalė tiesiog puikiai, blizga vidus ir išorė. Kepiau - viskas veikia :)

Pirmą kartą taip sugalvojau, nes jau nežinojau nei ką daryt. Buvau per daug tešlos supylus į skardelę, ir kai pradėjo pyragas bėgti, tai kokia pusė jo išbėgo, kur tik rado tuščios vietos. Ir dar susvilo viskas. Kitaip būčiau švariai neišvalius.
O šiaip, elementariai kai prisitaško - papurškiu LOC'u ir išvalau šluostele.

Tikrai ne per maža.
Pats tas dydis šeimai pietums.
Plovą gaminu stikliniame inde su dangčiu.
Tas mano indas gal kokių 2,5 litro talpos.
Viską sudedu, užpilu vandeniu ir kišu į orkaitę.
Nei maišyt, nei prisvyla, nei vargt.

Ir dar galiu pridėti: kaip aš anksčiau be jos gamindavau?
Viską: plovą, apkepus, pyragus, mėsą kepu joje.
Pernai joje džiovinau grybus - idealu.
Nustačiau žemiausią temperatūrą, sudėjau ant grotelių - liuksiškai gavosi :)

Natos - kamasutros pozos.
O aš, beveik šventoji, nepastebėjau

Tai sakai susuktų pelę, ania?
Ir kukliai kokius 2500 paimtų? Gal persigalvosim kaip nors - nereiks tos pelės, jei ką.

Nebuvau. Deja. Vakar buvo suplanuota ir, jei ne lietus, būčiau tikrai važiavus.
Nors mane smaugė, kad ir per lietų važiuočiau :)
Šiandien rytas buvo užimtas, o paskui jau neliko laiko ir nebuvo su kuo lėkti.

www.youtube.com/watch?v=NtqTuCa7xlM&feature=related
Neįmanoma nedainuoti :)

Na, ir užkabinot skaityti eiles ...


"Gėlių vaikai..
Ir aš tokia buvau..
Pilna pasaulio virpančio artumo.
Jį grojau, šokau, būriau, dainavau,
Ant tavo delno linijų ir runų…
Užmigdama.
Įkvėpdama nakties..
Tylėdama. Ir krisdama į gylį,
Kažko, ko daug kas niekad neturės…
Kažko, ką jei tikrai jauti - nutyli..."



Tik nerandu to, ko reiktų :)

Čia šiaip, Ne Petronelei...

Dar pabūk
2010-09-02 parašė glesumele

Dar pabūk su manim, mano sese..
Kol naktis išsitaškius žvaigždynus
Gers ir meilę, ir širdgėlos kartį
Ir užmigs ties valtim parimus..

Dar pabūk, dar negrįškim į sapną,
Kuriame nieks nemato, jog švinta,
Jog smilgos per naktį pagelto,
Ir saulė leidžias septinta..

Dar pabūk, kol dangus neša vėsą.
Akys drėgsta nuo laužo dūmų..
Dievas žino, kada taip sėdėsim
Prisipildę pasaulio artumo..

2010 07 27
(TS, Simoniškės)

Ačiukas, ir pas mus neblogas :)
Galvoju, galvoju :)

Svarbiau ne kiek metų nugyventa, o kiek buvo - gyvenimo tuose metuose.
www.demotyvacija.lt/svarbiau-ne-kiek-metu-nugyvent...
Kokie tikslūs žodžiai...

Tikiu, kad sugeba ir moka.
Bet šioje foto kovinis šuo. Taip vadinama, žudymo mašina.
O koks gali būti švelnus :)

Kol kas nežinau nei ką pasakyti.
Atrodo gražiai
Blusų neturėjo mano šuniukai, tai dėl šitų parazitų nežinau.
Erkių dar nemačiau.
Bet iš visų mano gyvūnų karolius nešioja, kol kas, tik du. O šie du šuniukai gyvena kieme, po žoles nesibadzioja, jiems erkės nėra labai svarbu.
Bet tikrai pirksiu katinams ir dideliam šuniui.

Iki 4 arba 6 kg.
Labai įdomu :)
Patogu kur nors, kavinukėj :)

Ta mano mintis būtų tokia: padaryti tokią a la lentyną maždaug per vidurį lango. Kažkaip tvirtinti ją prie sienos, kad vidurinę dalį būtų galima nuimti, norint išvalyti langą. O ant tos lentynos sustatyti orchidėjas ir jas paleisti žemyn. Dar labai patogu būtų valyti palangę.
Kalbėjausi su vienu tokiu auksarankiu, jis man žvakidę yra padaręs. Bet jo darbai tokie gruboki, tinkantys labiau laukui, kiemui.
O čia reiktų tokių plonų, švelnių linijų.
Jis gal ir lempą tokią nudirbintų, bet reikia ilgai laukti. Šiuo metu jis tuo neužsiima.
Reiks pamėginti pasiskambinėti šiaip, iš lempos, kam nors.

Čia gal reiktų internetu pasiieškot?
Velniava, gal kas žinote, konkrečiau kokius nors auksarankius?

Tuo pačiu esu susvaigus specialius stovus ant palangių orchidėjoms.
Čia jau mano išmonė, tik ieškau, kas galėtų padirbinti.
Vovere, tave turėtų sudomint. Noriu pakelti visas orchidėjas per vidurį lango, kad jų žiedynai leistųsi žemyn. Ir šaknys žiemą nešaltų.

Taip, mergaitės, labai ačiū.
Jau buvau susiplanavus ir per lietų važiuoti. Taip noriu prie jūros, kad net plyštu.
Paliksiu tai, ko gero, rytdienai :)

Samajana,
tikiuosi, kad pagelbėsi bent patarimu.
Dukra užsinorėjo va tokio šviestuvo. Gal galėtum patarti, kas, kur galėtų pagaminti?
Ar šiaip, gal kokią mintį turėtum?
Na, ir, žinoma, ne tik Samajana, gal patartumėt, kur paieškoti tokių meistriukų?

O kaip būtų galima su jumis sukontaktuoti?
Nes tas čiužinys mums reikalingas jau pakankamai greitai.

Ačiū, Snake.
Ech, nuplauks šeštadienis prie dokumentų.....
Lyja ir pas mus...

Triusikų ir neprosysiu. Dar ko, dar nagas nuluš. Juk žinai, kad tai tolygu pasaulio pabaigai :)
O akiniai, tai jau tik tylėk. Patys gražiausi ir moderniausi pasaulyje. Kitokių gi nepirkčiau :))))

Oi, buvau ne ten parašiusi :)
Gal galite pasakyti, koks oras Klaipėdoje?
Ar verta atvažiuoti pasižiūrėti į laivus?

Kurioje vietoje sakiau, kad mano vaikai tobuli? Kaip jūs tai sugebate perskaityti?
Mano mintis buvo ta, kad aš savo vaikus myliu, nereikalaudama įvertinimo, ir lepinu. Ir neslepiu to. Tiek to tobulumo.
Visi savo vaikus myli. Tik vieni tai daro tyliai, kiti garsiai.
Kaip tik, papasakojau, kad sūnus, nors mokėsi puikiai, nebaigė mokslų, nes juos metė ir išlėkė uždarbiauti.
Ar tai tobulumo apibūdinimas?
Na, kaip kas supranta

Ir rėk į sveiktą, IlonaD :)
Kaip gera sutikti žmogų, besidžiaugiantį. Nesvarbu, kas tuo metu širdy darosi, bet džiaugsmas užkrečiamas.
Kai džiaugiasi šalia esantis, pradedi, nevalingai, ir pats džiūgauti.
Ir atvirkščiai: kai kažkas šalia liūdi - pasidaro liūdna.

Atversiu dar vieną savo širdies kertelę..
esu iš tų, kurie savo emocijas reiškia nesivaržydami.
Kai mirė mano tėtis, prisimenu, ėjau gatve paimti mirties liudijimo, ir norėjau garsiai rėkti, kokia bėda mus ištiko....
Kadangi, tai buvo prieš 16 metų, neišdrįsau. Užgniaužiau.
Dabar rėkčiau....
Todėl, jei džiaugiuosi kažkuo, kad ir mažais pasiekimais - rėkiu :)
Tik bartis garsiai nemoku. Nesibaram mes namuose. Jei jau, matom, kyla audros debesys, visi eina kampais ir eina į savo kambarius - nusiraminimui. Kad triukšmo nekelti....
Patūnom, nurimstam, tada jau ramiai išsiaiškinam. Bet decibelai jau būna žemesni :)

Na, pagirioms tikrai reikia ne raugintų kopūstų sriubos, o saldžios arbatos.
Organizmui reikia gliukozės.

Man užtenka vyno taurės, kad jausčiau pagirias. Todėl jo geriu retai.
Na, brendžio reikia daugiau. Kažkaip jį mano organizmas toleruoja geriau.
Bet va, bėda, neatsimenu kada vartojau šį gėrimą...
Nėr kada
O turiu kalną. Lindos tumbačkos neperspjausiu, bet stengiuosi :)
Gal reiktų kokį vieną pasidalint su kuo nors. Bent jau dėl švento reikalo - įsitikinti cocos stebuklingomis galiomis :))