GURU puslapiukas

Na, ir užkabinot skaityti eiles ...


"Gėlių vaikai..
Ir aš tokia buvau..
Pilna pasaulio virpančio artumo.
Jį grojau, šokau, būriau, dainavau,
Ant tavo delno linijų ir runų…
Užmigdama.
Įkvėpdama nakties..
Tylėdama. Ir krisdama į gylį,
Kažko, ko daug kas niekad neturės…
Kažko, ką jei tikrai jauti - nutyli..."



Tik nerandu to, ko reiktų :)

Net keista, kad tai Erlickas...

Aklas berniukas

Nupirk man spalvotų pieštukų -
Aš piešiu spalvotus namus,
Spalvotą seselę, spalvotą broliuką,
Septynis spalvotus kiemus,

Iš kiemo kiekvieno – po kelią
Tolyn, per spalvotas lankas…
Nupiešiu ką šnekas drugeliai
Po žydinčia vyšnios šaka.
Nupiešiu sau ežerą ramų,
Žalią girią ir lauko arimą…
Vieškeliu grįžtančią mamą
Ir – prie vieškelio – beržo ošimą.

Spalvotą čiulbėjimą paukščių,
Žydėjimą lauko gėlių,
Takelį per kalnus aukščiausius
Ir – einančius tuo takeliu.

Nupiešiu aš tolimą jūrą,
Skrydį žuvėdros nupiešiu,
Ir jūroj paklydusią burę,
Kur lobių salos tebeieško…

Spalvotai nupiešiu aš juodą
Pasaulį ir šimtą kelių…
Aš viską nupiešiu spalvotai,
Ko pamatyt negaliu…

Pasirūpink savo MINTIMIS, nes jos tampa ŽODŽIAIS.
Pasirūpink savo ŽODŽIAIS, nes jie virsta VEIKSMAIS.
Pasirūpink savo VEIKSMAIS, nes jie tampa ĮPROČIAIS.
Pasirūpink savo ĮPROČIAIS, nes jie suformuoja CHARAKTERĮ.

Pasirūpink savo CHARAKTERIU, nes jis yra tavo LIKIMAS,
O tavo LIKIMAS ir bus tavo GYVENIMAS.....
(Dalai Lama)

Vasara baigiasi - koks gerumas:
baigiasi melas, iliuzijos, šiluma delnų,
vakarai grynų polėkių, maldavimų intencijos...
Koks gerumas - lietūs įstrižai langan. Rudenėja.
Tamsa ateina. Vakarojimai prie ugnies ir arbatos.
Įsiklausymai į nebylų, į nesantį, praėjusį,
praeinantį laiką. Medžių lapai neliks amžini, keičia spalvą
kaip ir tu. Kas dieną. Vis labiau šiaurėja. Tikruma delnuose.
Liūtys, skambantys akordai lėtyn ir vis liūdniau dažosi
lūpas visos ne tavo moterys. Neturtas yra likimas. Pasiklausyk
pasiligojusių. Šiandien tokios dienos, koks gerumas, kai galim būt artimi.
Kai galim būti. Ruduo visu savo svoriu nugula mano kapiliaruose,
peizažas be vietos saulei. Tolumos be noro eiti. Ruduo.
Greitai tems šeštą valandą. Parkas atrodys tuščias.
Netikėk, jis pilnas vaiduoklių, svajoklių, vaizduoklių.
Tik jie tikri. Užburta man giedi savo giesmę.
Gelbėkit mane iš melo, iš tos vasaros, iš žiedų.
Šermukšnių raudonumas tarsi kraujas. Tikrai kraujas, pralietas žemėn.
Mano Golgota, mano vienintelis ir vienas ruduo. Išgelbėjimas mano.
Atpirkimas. Atsidūsėjimas. Čiulbesys ateinančiam. Netikinčiam.
Tobula viltis išlikti. Dievo vilionė. Ruduo.
Ačiū Tau, vasara baigėsi. Apgaulė nesisapnuoja amžinai.
A.P.

Aš mylėjau tave tau nežinant
Tau nežinant tave aš myliu
Mano meilė - plati kaip žvaigždynai
Kaip žydėjimas lauko gėlių

Ar mylėjai mane - nežinojau
Ar mylėsi - paklausti bijau,
Eisiu eisiu, rugsėjui lašnojant
Į tave, kaip lig šiolei ėjau

Vėlų vakarą, rudenį pilką
Tavo balsas per rūką aidės
Kvies į kelią - į tolimą, ilgą
Pasitiks ir per naktį lydės.

Ir mylėsiu tave, tau nežinant
Meilė švies man visu tuo keliu
Amžina ir plati, kaip žvaigždynai
Kaip žydėjimas lauko gėlių.

A.A.Jonynas

www.youtube.com/watch?v=NtqTuCa7xlM&feature=related
Neįmanoma nedainuoti :)

Aš girdėjau pletką, kad kai kurie eilėraščiai yra jo žmonos kurti, užtat taip "iškrenta iš konteksto"

O gegužio naktis – pavojinga,
Tu nubrisi į sodą gilyn,
Atsistosi po vyšniomis – sninga,
Ir prikris šilto sniego širdin.

Ir netirpsta, netirpsta tas sniegas,
O per sniegą lyg žingsniai – girdi? -
Ir nelauki tarytum tu nieko,
Bet plasnoja kaip paukštė širdis.

Ir iš tolo kažkas tyliai šaukia, -
Taip nuo sniego širdy neramu.
Pirmą sykį tavęs šiąnakt laukia
Kelias ne į namus – iš namų.

Nes už upės lakštingalos plaka…
Nežinai, ko juokies ir verki…
Ir Naktis švelniai liečia tau kaktą
Tu Pavasariu, mielas, sergi…

(Juozas Erlickas. Pavasario naktys)

Man neteko nieko gražesnio, skirto vaikams, girdėti ir matyti.

Ieškokit, ieškokit, neišsisukinėkit ir nesustokit ties tuo keliu, pas mane siuviny nieko panašaus nėra

www.music.lt/Nueikit-vaikeliai-daina-132015.html

Jo , ir man. Ypač po pirmo karto, dar po antro
Man Keistuolių teatras prie pat namų, tai , kai dukra maža buvo, kas sekmadienį ir vaikščiojom... Po to kasečių prisipirkom, kad mamai palengvinti užduoti (nuo pasakų skaitymo pailsėt ), tai palengvinau Nuo varnos Albertinos, mėlyno autobusiuko buvo žalia. Po to nuo knygos "Aukštyn kojom" Brrrrrrrr

o kažin dabar yra kompaktų pirkti keistuolių teatro? reiktų nupirkti savo panom, nes senosios animacijos multikų jau daug peržiūrėjo, reiktų paįvairinti

taip suprantu kad kitur neprekiauja?
[quote:8c0626ca7e]Kaip įsigyti Keistuolių DVD

Keistuolių teatro videoprodukcijos galite įsigyti 0,5 val. iki kiekvieno Keistuolių teatro renginio ;)[/quote]
radau ir kitur

Nelabai mačiau kitur... Kiek pirkau, viską pas juos. Galiu pagelbėti, man netoli.

Aaaaaa, na matai, reiškias yra ir kitur. Net keista būtų, juk jiems reikia pinigėlių, o prekė populiari.

jei nerasiu kitur, nes mamytėj maximoj kažkada žiūrinėjau nieko neradau ką galėčiau kažko normalaus vaikams nupirkti, kreipsiuosi pagalbos. muzikos tai turiu bet nepagalvojau apie jų DVD.

PASIKALBĖJIMAS SU MAMA

Atsimenu Tavąsias pasakas, Mamyte,
Tą Tavo širdį mylinčią ir gerą,
Kadais aš Tau žadėjau gražią pilį pastatyti
Ir šventėms dovanoti karalaitės dvarą.

Aš pievose dažnai laksčiau kaip vėjas,
Manęs nuvargusio ateidavai parnešti.
Sode aš žalią drebulę pasėjau
Ir lieptą pertiesiau į kitą griovio kraštą.

Ir Tu matei, kad aš taip greitai augau,
Mąstei: "Sūnelis greit bus vyras".
Dabar savęs, savų minčių nebesugaudau,
Vaikystę menant ašaros pabyra.

Kai saulė nusileidžia, žvaigždės ima degti,
Dar daug norėčiau Tau aš pasakyti:
Kodėl keliaujam taip tolyn į naktį?
Kodėl graudu dabar, ilgu, Mamyte?

V.Mačernis

Žodžiai

Naktis sidabro į marias papylė
Lyg pat akiračių Mėnulio takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį mėnesienoj plakas

Aš juos renku,
Aš noriu juos atminti.
Tegul jie mano būtyje gyvena
Juk tu gali išeit, kitiems juos išdalinti,
Gali ir niekados nebūti mano.

O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.

Virš kopų Mėnuo pamažu jau dyla
Ir blykšta vandeny sidabro takas
Kaip jūros bangos tavo žodžiai tyliai
Į mano širdį šiąnakt plakas.

O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį, ir didelį laukimą.

(Man šie žodžiai liks, aš jais tikėsiu
Juose keistų iliuzijų ieškosiu
Jei tu užmirši juos ar prisimint norėsi
Ateiki vėl, aš tau juos pakartosiu.) - ?

O tu dabar kalbėk, ilgai kalbėki,
Juk būna valandų, susitikimų,
Kurie praeina, rodos, o palieka
Ir ilgesį ir didelį laukimą.

E.Matuzevičius.

Visada būkite nepriklausoma mąstytoja, ignoruokite visus, kurie stengiasi jums nurodinėti.
Kad ir kas tai būtų – jūsų skonis, kaip rengtis, kokių norite santykių, ar kaip užsidirbate sau duoną – niekam neleskite jums vadovauti. Spręskite pati. Kai tampate nepriklausoma mąstytoja, nutinka du dalykai. Pirma. Gerą linkintys žmonės ir geri dalykai prie jūsų kibs lyg magnetas. Antra. Jūsų nepriklausomumas pasitarnaus kaip detergentas,atsijojantis negerus žmones, kurie stengsis atitraukti jus nuo siekiamų tikslų. Visada pasitaikys žmonių, norinčių pasėti blogio sėklų jūsų sode, jei tik pati leisite jiems taip elgtis.Tai, kad sugebate drąsiai pasipriešinti, nereiškia, kad turite naudotis žodine konfrontacija. Kartais tiesiog nereikia švaistyti savo energijos pikta linkintiems.

Šerės Argov knyga “Kodėl vyrai myli kales?”

Jei turite tikslą, svajonę, ar kažko siekiate….tikėkite savimi, siekdama savo tikslo, ir nepajusite, kaip jį pasieksite. Visą gyvenimą kiti bandys „išmušti“ iš jūsų pasitikėjimą savimi. Jei taip atsitiktų, atminkite viena: jiems gali tai pasisekti tik tada, jei pati leisite taip elgtis. Eidama gyvenimo keliu, visada laikykite aukštai pakeltą galvą ir nesustokite. Niekada niekam neleiskite atimti iš jūsų pasitikėjimo savimi, nes iš tikrųjų tai yra viskas, ką turite

Šerės Argov knyga “Kodėl vyrai myli kales?”