GURU puslapiukas

dakli, ačiū Jums už tokias nuostabias pastraipėles

Visiška netiesa.

Drįsčiau ginčytis.
Kodėl netgi visiška?

Aš nenoriu ginčytis. Šiandien jaučiuosi ypač gerai :)
Bet ten parašyta, kad neįmanoma jaustis blogai, bet turėti gerų minčių.
Įmanoma. Ir dar kaip įmanoma :)
Svarbi priežastis, kodėl tu blogai jautiesi.
Dažnai jaučiamės blogai, nes kažkas mus nuvylė, įskaudino ar užgavo. Bet tai nereiškia, kad mes neturime gerų minčių. Antraip, mes nepabėgtume niekur nuo to mus slegiančio blogio :)


Beje, visada paskaitau Dakli įdėtas ištraukėles. Ir man patinka tai, ką ši šauni moteris skaito ir dalijasi su mumis.
Bet šį kartą vienas sakinys manęs neįtikino :)

Ten parašyta ne taip
Taip kaip Tu dabar parašei ir, kaip ten parašyta, yra visiškai skirtinga Atrodo skiriasi parašymas labai nedaug, bet esmė jau visai kitokia. Čia, kaip su kableliu

O be to , nereikia visada kraštutiniškai priimti viską Jeigu jau taip pasigilinat, taip, Tu teisi - įmanoma. Bet, jeigu pafilosofuot ir labiau pasistengt suprasti esmę, tai juk teisybė ten - jeigu žmogus jautiesi blogai, tai tų minčių nėra tiek jau daug gerų. Juk ir pačią tamsiausią naktį, atsiranda kažkur žiburėlis. Taip ir ir su tomis mintimis Va tokie mano pamastymai šią tema

Geriausia yra tai, kad mes kalbame ir galvojame apie tai. Vadinasi, mūsų pasąmonėje lieka autoriaus mintys.
Manau, kad supratau, kaip ten parašyta :)
Nors, kiekvienas kito išsakytas mintis suprantame pagal tos akimirkos, kai skaitome, vidinę būseną.

O je Pilnai sutinku

Aš perskaičiau tą Secret knygą ir filmą Secret pažiūrėjau..Manau ir tikiu, kad tame yra daug tiesos...Bent aš stengiuosi, kai man bloga, rasti kažką pozityvaus ir gero savo galvelėje...Man padeda:)

"Ar žinai, kad kai nuotaika nekokia, gali akimirksiu pakeisti? Pasiklausyk gražios muzikos ar padainuok-tavo jausmai pasiekeis. Arba pagalvok apie ką nors gražaus, pavyzdžiui, apie kūdikį ar ką nors, ką iš tikrųjų myli, ir pabūk toje būsenoje. Pasistenk išlaikyti tą mintį galvoje. Užblokuok viską, išskyrus tą mintį. Patikinu-pasijusi geriau." Bobas Proctoras

The Secret
Rhonda Byrne

The Secret- mano dukros mylimiausia knyga. Aš kažkaip jaučiausi jai per sena. Gal esu ir neteisi.
O mintys ten labai gražios.

Kai iš trijų žmonių, kurie vienas kito nepažįsta, yra skirtingo amžiaus,aš išgirdau apie tą knygą, nusipirkau ir perskaičiau...Man ji labai gilų įspūdį paliko. Nesijaučiau sena ją skaitydama, atvirkščiai:)Norėčiau, kad mano dukra perskaitytų, bet jai ji kol kas nėra įdomi:)

O pas mus namie atvirkščiai. Krūvos tokios literatūros, bet ją skaito daugiausia duktė , aš vartau ir tik skaitinėju. Dabar pas mus Dalai Lamos "periodas". O The Secret - knyga, kuri visada jai po ranka, labai jau ja įtikėjus. Ir audio įrašą pastoviai klauso, tas labai džiugina, nes klauso angliškai.

Priimdami kritiką laimime daugiau nei teisdami

"Ginčus, kaip ir viską gyvenime, galima išspręsti. Kai pajuntame į save nukreiptą pyktį ar kritiką, turime dvi galimybes. Galime gintis arba iš to konflikto pasimokyti. Jei puolame gintis, randame daug pykčio, kaltinimų, kritikos ir labai mažai įsiklausymo į kito žmogaus žodžius. Jei nieko negirdėsime, nieko neišmoksime.
Kai pasirenkame pirmąjį variantą, darome viską, kad tik apgintume savo poziciją. Oponentas, mūsų supratimu, yra neteisus, ir viskas. Mes "atsišaudome" kaltinimais, kalbame pakeltu balsu, netgi rėkiame, būna, kad pagaliau trenkiame durimis ir išeiname.
Kai nusprendžiame iš ginčo pasimokyti, nurimstame ir susitvardome. Sugebame likti tylūs ir išgirsti, ką mano ar jaučia kitas žmogus. Jeigu užuot teisinęsi užduodame konstruktyvius klausimus, galime išsiaiškinti, kad blogai supratome draugo žodžius ar, kad jie yra ištraukti iš konteksto ir su esama situacija neturi nieko bendra-paaiškėja, kad priežasties pykti nėra.
Bet visai nesvarbu, ar kito žmogaus argumentai ir kritika pagrįsti-visada geriau išklausinėti ir įsigilinti į situaciją. Taip geriau pažinsime save ir kartu parodysime draugui, kad jį gerbiame.
Harmonija ir konfliktai-du nesuderinami dalykai.
Žmonės turi suprasti, kad negali būti visada tobuli. Į ginčą neturime žvelgti kaip į savo asemnybės nuvertinimą. Priimkime diskusiją, kaip galimybę pasitikrinti, ar nereikėtų pakoreguoti minčių, elgesio. Dažnai sakoma, kad "priimdamas kritiką išmokstame daugiau, nei teisdami kitus". Smerkdami ir teisdami galime sužlugdyti santykius, o noras kuo daugiau išgirsti kitą žmogų ir jį suprasti tarpusavio ryšius tik sutvirtina."

John Marks Templeton
"Gyvenimo dėsniai"

Tarpusavio santykiai - viso gyvenimo mokslas

Merginos su gražiausiomis šypsenomis, dažniausiai turi liūdniausias istorijas...

15 dalykų, kurių reikėtų atsikratyti norint būti laimingu

Štai 15 dalykų, kurių atsikračius tavo gyvenimas taps lengvesnis ir būsi laimingesnis. Mes laikomės daugelio dalykų, kurie mums sukelia daug skausmo, streso ir kančių – ir vietoj to, kad visa tai paleistume, vietoj to, kad leistume sau būti be streso ir laimingi – mes jų tvirtai laikomės. Nustokime tai darę. Nuo šiandien mes atsikratysime tų dalykų, kurie mums nebetarnauja ir priimsime pokyčius. Pasiruošęs? Pradedam:

1. Atsikratyk poreikio visuomet būti teisiam
Daugelis mūsų negali pakęsti būti neteisūs – visuomet nori būti teisūs – netgi rizikuodami nutraukti glaudžius santykius ar sukelti daug streso ir skausmo mums ir kitiems. Tai tiesiog neverta. Kai tik pajusi “neatidėliotiną” poreikį įsivelti į kovą siekiant išsiaiškinti kas teisus, o kas ne, paklausk savęs šio klausimo: “Ar tau geriau būti teisiam ar geram?” Veinas Dyeris (Wayne Dyer). Negi taip svarbu būti teisiam? Ar tavo egoizmas tikrai toks didelis?

2. Atsikratyk poreikio kontroliuoti
Atsikratyk poreikio kontroliuoti viską kas įvyksta tau ir aplink tave – situacijas, įvykius, žmones ir t. t. Ar tai būtų mylimieji, bendradarbiai ar tiesiog nepažįstamieji sutikti gatvėje – tiesiog leisk jiems būti. Leisk viskam ir visiems būti tokiems kokie jie yra ir pamatysi kaip geriau nuo to pasijausi.
“Viskas padaroma neveikimu. Pasaulį nugali tie, kurie neveikia. Bet kai tu bandai ir bandai. Pasaulis nenugalimas.” Lao Dzė

3. Nustokite kaltinti
Nustok kaltinti kitus dėl to ką tu turi ar neturi, dėl to kaip tu jautiesi ar nesijauti. Nešvaistyk savo jėgų ir prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą.

4. Atsikratyk žlugdančio mąstymo
O, varge. Kiek žmonių save žeidžia dėl jų neigiamo, užteršto ir pasikartojančio žlugdančio mąstymo? Netikėk nei viena neigiama ar save žlugdančia mintimi. Tu esi geresnis.
“Protas yra puikus įrankis jei jis teisingai naudojamas. Neteisingai naudojant, deja, jis tampa naikinančiu.” Ekhartas Tolas (Eckhart Tolle)

5. Atsikratyk tave ribojančio požiūrio
dėl to ką tu gali ar negali padaryti, dėl to kas įmanoma ir neįmanoma. Nuo dabar neleisi savo ribojančiam požiūriui laikyti tave netinkamoje vietoje. Išskleisk sparnus ir skrisk!
“Tikėjimas nėra proto idėja, tikėjimas palaiko protą” Elly Roselle

6. Nustok skųstis
Nustok nuolat skųstis dėl daugybės, daugybės, daugyyybės dalykų – žmonių, situacijų, įvykių, kurie tave nuliūdino. Niekas negali tavęs padaryti nelaimingu, jokia situacija negali tavęs nuliūdinti ar paversti apgailėtinu nebent tu leisi, kad tai įvyktų. Ne situacijos keičia mūsų jausmus, bet kaip tu renkiesi į tai pažvelgti. Niekada nenuvertink pozityvaus mąstymo galios.

7. Nustok kritikuoti
Nustok kritikuoti daiktus, įvykius ar žmones, kurie kitokie nei tu. Mes visi skirtingi, bet kartu ir panašūs. Visi norime būti laimingi, visi norime mylėti ir būti mylimi ir visi norime būti suprasti. Visi kažko norime ir kažko trokštame.

8. Atsikratyk poreikio kitiems daryti gerą įspūdį
Nustok nertis iš kailio stengdamasis būti tuo kuo nesi vien tam, kad kiti tave pamėgtų. Taip nieko nebus. Tada kai nustosi stengtis būti kažkuo kuo nesi, kai nusiimsi visas kaukes, kai priimsi save koks esi, pamatysi kaip žmonės kreips į tave dėmesį, be pastangų.

9. Atsikratyk nenoro keistis
Pokyčiai yra gerai. Pokyčiai padės tau nusigauti iš taško A į tašką B. Pokyčiai padės tau pagerinti savo gyvenimą ir aplinkinių gyvenimus. Sekite savo troškimais, priimkite pokyčius – neatsispirkite jiems.
“Sek savo troškimais ir visata atvers tau duris kur anksčiau buvo tik sienos.” Joseph Campbell

10. Atsisakyk etikečių
Nustok klijuoti etiketes daiktams, žmonėms ar įvykiams, kurių tu nesupranti, nes jie keisti ar kitokie ir atverk savo protą, žingsnis po žingsnio. Protas dirba tik tuomet kai jis atviras.
“Aukščiausia ignoravimo forma – kai tu atmeti kažką apie ką nieko nežinai.” Wayne Dyer

11. Atsikratyk baimių
Baimė yra tik iliuzija, ji neegzistuoja – tu ją sukūrei. Ištaisyk vidų ir išorė susitvarkys savaime.
“Vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti, tai pati baimė.” Franklin D. Roosevelt

12. Nustok atsiprašinėti
Išsiųsk juos ir pasakyk pasiteisinimams, kad jie atleisti. Tau jų nebereikia. Daugybę kartų mes save ribojame dėl daugelio mūsų naudojamų pasiteisinimų. Vietoj to, kad augtume ir dirbtume tobulindami save ir savo gyvenimą, mes užstringame, patys sau meluojame, naudojame įvairiausius pasiteisinimus – pasiteisinimus iš kurių 99.9% nėra tikri.

13. Atsikratyk praeities
Žinau, žinau. Tai sunku. Ypač tuomet kai tavo praeitis atrodo daug geresnė nei dabartis ir ateitis atrodo gąsdinanti, bet reikia atsižvelgti į faktą kad dabartinė akimirka yra viskas ką tu turi ir kada nors turėsi. Praeitis, kurios tu ilgiesi – praeitis apie, kurią tu svajoji – buvo ignoruojama kai ji buvo dabartimi. Nustok save klaidinti. Būk dabartinėje akimirkoje visame kame ką tu darai ir mėgaukis gyvenimu. Juk gyvenimas yra kelionė, o ne tikslas. Turėk aiškią ateities viziją, būk pasirengęs, bet visuomet būk dabartyje.

14. Atsikratyk prisirišimų
Tai idėja, kurią daugumai iš mūsų sunku suvokti ir turiu pasakyti, kad ir man buvo sunku (ir yra), bet tai nėra kažkas neįmanomo. Su laiku ir praktika pavyks geriau. Tą akimirką kai nuo visko atsiriši (ir tai nereiškia, kad nustosi mylėti, nes meilė ir prisirišimas neturi nieko bendra, prisirišimas kyla iš baimės, o meilė…na, tikra meilė yra tyra, maloni ir nesavanaudiška, kur yra meilė ten negali būti baimės ir dėl to prisirišimas ir meilė negali būti kartu) tu tapsi toks ramus, tolerantiškas, geras ir romus. Tu pasieksi tokią būseną kai galėsi suprasti dalykus be pastangų. Būseną už žodžių.

15. Nustok gyventi pagal tai ko kiti tikisi iš tavęs
Per daug žmonių gyvena ne savo gyvenimus. Jie gyvena gyvenimus pagal tai ką kiti galvoja, kad jiems yra geriausia. Jie gyvena gyvenimus pagal tai ką jų tėvai, draugai, priešai, mokytojai, valdžia, žiniasklaida mano, kad jiems geriausia. Jie ignoruoja jų vidinį balsą, vidinį šauksmą. Jie tokie užsiėmę stengdamiesi visiems įtikti, gyventi pagal kitų lūkesčius, kad jie nustoja valdyti savo gyvenimus. Jie pamiršta kas daro juos laimingais, ko jie nori, ko jiems reikia… ir galiausiai jie pamiršta save. Tu turi vieną gyvenimą – tik tą, kurį gyveni šiuo metu – tu turi jį gyventi, turėti jį, ir ypač neleisti kitų žmonių nuomonėms atitraukti tave nuo kelio.

Versta iš 15 Things You Should Give Up To Be Happy

Veiksmų strategija, kuri išlaisvins Jūsų vidines galias ir atves Jus į tikslą


Gyvenime išmokau daug pamokų, tačiau svarbiausia, ko gero, yra šita: negali numušti taikinio, jeigu jo nematai, negali tikėtis sėkmės, jei nežinai, kas tai yra. Taigi visų pirma reikia labai aiškiai įsivaizduoti, o ko gi mes norime iš gyvenimo, antraip mūsų nuostabios galios taip ir liks nepažadintos.

Brain Tracy "Maksimalus pasiekimas"

Atleidimas

Atleidimo dėsnis teigia, kad mūsų protas bus tiek šviesus, kiek sugebėsime atleisti ir pamiršti senas nuoskaudas.
Iš kaltės, apmaudo ir kitų neigiamų emocijų kyla ir negalėjimas atleisti. Pagrindinė psichosomatinių ligų priežastis yra pagieža ir pyktis
Privalome atleisti visiems, kurie kada nors mus įskaudino. Tik tada galėsime įgyvendinti savo tikslus, plėtoti proto galias ir išlaisvinti emocinę bei dvasinę energiją. Turime nedvejodami atsikratyti pykčio ir pagiežos.
Nebūtinai tuos žmones turime pamėgti. Gana atleisti. Atleidimas yra visiškai nesavanaudiškas veiksmas: jis neturi nieko bendra su tuo, kuriam atleidžiame. Tai reikalinga tik mums. Atleidę nurimsim, mums bus lengva siekti savo tikslų, kurtis ateitį.

Brain Tracy "Maksimalus pasiekimas"

Ką pamiršo tėtis


Sūnau, išklausyk mane: kreipiuosi į tave tau saldžiai miegant, pasidėjus putlią rankytę po skruostu, o šviesiaplaukėms garbanėlėms Švelniai dengiant tavo kaktą ir akis. Ką tik ant pirštų galų įslinkau į tavo miegamąjį: mat besėdint bibliotekoje su laikraščiu rankoje mane užplūdo tokia sąžinės graužatis, kad pasijutęs kaltas negalėjau neateiti čia, prie tavo lovelės.
Ar žinai, kokios mintys ėmė mane kamuoti? Šiandien ryte visai be reikalo tave apibariau, kai vilkaisi drabužius, nes, užuot švariai nusiprausęs, tu tik perbraukei rankšluosčiu per veidą, be to, nenusivalei batų. Po minutėlės dar kartą surikau, kai numetei kažką ant grindų.
Pusryčiaujant ir vėl man neįtikai: ant stalo pritrupinai duonos, valgydamas čepsėjai tarsi išbadėjęs, sviestu išsiterliojai pirštus, alkūnę įrėmei į lėkštę. Man išskubant į darbą, atsigręžei ir pamojavęs rankele šūktelėjai: „Iki pasimatymo, tėti!” O aš, vilkdamasis lietpaltį, suburbėjau: „Sėdėk tiesiai, nesikūprink!”
Vėlyvą popietę viskas prasidėjo iš pradžių. Grįždamas iš darbo pamačiau tave lauke žaidžiantį su draugais. Pastebėjau, kad mūvi suplyšusiomis kojinėmis. Nuvariau tave namo, pažemindamas draugų akivaizdoje. Kojinės kainuoja pinigus, o pats juk neuždirbi!
Ar pameni – po valandėlės nedrąsiai pravėrei mano kambario duris ir stabtelėjai. Žvelgei įskaudintu, liūdnu žvilgsniu. Man nepatiko, kad sutrukdei, tad piktai mestelėjau: „Ko nori?” Nieko nesakęs, pribėgai artyn, apsivijai rankytėmis mano kaklą ir stipriai prisiglaudei. Pabučiavai mane su tokia meile, kurią tavo širdyje galėjo uždegti tik pats Dievas: su meile, kuri neišblėsta net ir tada, kai į ją neatsakoma. Paskui atsitraukęs nubildėjai laiptais žemyn.
Laikraštis išslydo man iš rankų, širdį užplūdo siaubingas nerimas. Kas gi darosi su manimi? Ieškau priekabių, rėkiu, ir tai vien dėl to, kad tu – vaikas, o ne suaugęs? Daugiau taip nesielgsiu, sūneli. Klūpiu susigėdęs prie tavo lovos.
Tai tik varganas bandymas ištaisyti savo klaidas. Žinau, kad nesuprastum šių dalykų, jei imčiau apie tai kalbėti tau prabudus. Tačiau nuo rytojaus būsiu geras tėtis. Tapsiu tavo draugu, kentėsiu, kai tu kentėsi, juoksiuos, kai tu juoksiesi, prikąsiu liežuvį, kai norėsis leptelti atšiaurų žodį. Nuolatos kartosiu sau: „Juk jis dar vaikas.”
Bijau, kad iki šiol elgiausi su tavimi kaip su suaugusiu. Tačiau dabar, matydamas tave susirangiusį lovytėje, imu suvokti, jog esi dar vaikas. Vakar sėdėjai padėjęs galvą mamai ant peties. Per daug iš tavęs reikalavau, per daug.

Visuomet reikalaujame pernelyg daug iš kitų.

Autorius: Bruno Ferrero.

www.youtube.com/watch?v=9Irxwvqmi_s&feature=pl...
malonaus klausymo:)

Šventas Matas yra buhalterių, bankininkų, apskaitininkų, biržos maklerių ir mokesčių rinkėjų šventasis globėjas.