Byla rašė:
Tai, kad žmogus pergyvena dėl nesėkmės, nereiškia jog jis nevykėlis.
Nereiškia.
Bet tai tik viena medalio pusė.
Viskas priklauso nuo tolesniu jo veiksmų.
Jei jis toliau visiems verks ant peties ar grauš save, koks jis nelaimingas, nes jam nepasisekė, tai jis ir toliau darys tokias pačias klaidas.
O jei jam tai bus paskata padaryti išvadas, išsitiesti ir toliau eiti su pakelta galva, yra labai didelė tikimybė, kad jis tokios pačios klaidos nepadarys.
Yra žmonių kategorija, kurie net miega apsikabinę problemą.:))
Jie tiesiog užstringa savo nesėkmių rate.
Jie nesugeba tobulėti.
Būtent pozityvus mąstymas skatina ieškoti atsakymų ir tobulėti.
Pabandyk vakare prieš miega pagalvoti apie ką nors malonaus, o ne " bl vėl balanso nespėjau padaryti".:))
Gal tai buvo kelionė, gal kažkokia maloni vieta, gal kažkokios akimirkos.
Tai gali būti bet kas kas tau malonu, tik stenkis nenuklysti į lankas- " suka čeburėką šalta pardavė".:))
Iš karto gali būti sunku, bet laikui bėgant tai taps labai puikiu įpročių.:)
Ir ryte prabusti taps žymiai lengviau.
Kad ir kaip banaliai tai beskambėtu, mes patys savo laimės kalviai.
Tik mes patys save ir sužlugdom.
Su žodeliais " čia ne man", aš nesugebėsiu", " nuo rytojaus" ir t.t.
Visada reikia sakyti " AŠ galiu".
O nesėkmė turi būti kaip paskata tobulėti ir nekartoti panašių klaidų.
Na nepriėmė manęs į apskaitininkės vietą, puiku, va skelbimas auditoriaus vietai.
Bet čia kas antra sustabdo vidinis įsitikinimas- neturiu reikiamo išsilavinimo, proto, grožio, plaukai ne tos spalvos, ar pinigų trukumas ir t.t.
Reikia belstis į visas duris- kažkurios vistiek bus atidarytos.
Laimėjus vietą bus galimybė tobulėti, nelaimėjus- paskata pasitempti.
Labai patiko "KFC" įkūrėjo istorija.
Per metus pulkininkas Sandersas nukeliaudavo 200 tūkstančių mylių, siūlydamas kiekvienam restoranui pirkti savo unikalųjį metodą ir prieskonius. Kaip teigia legenda, pulkininkas išgirdo atsakymą „ne“ 1009 kartus prieš išgirsdamas lauktąjį „taip“.
Keliese iš mūsų galim pasigirti tokią kantrybę?":))
Greičiausiai po penkto karto spjautumėm ir eitume dirbti į maximą gruščikais.:))
Reikia išmokti džiaugtis net mažais pasiekimais.
Mokėti matyti grožį net ir ten kur, atrodo, jo ir būti negali.
Kai sugebėsi įžvelgti ką nors gražaus benamyje stovinčiame prie parduotuvės ir gerianti pigų alų- tu pasiekei nirvaną.:)