Atkreipkit dėmesį į datą. Jei nerandat nei gautose, nei OŽ, galimas variantas, kad kažką su data nugrybavote. Bandykite datas peržiūrai nustatyti nuo kokių 1900 iki 2999 metų.
Taip pat pažiūrėkite to tiekėjo atsiskaitymus. Kai uždėta varna, kad rodytų visus atsiskaitymus, tai ten matysite ir datas.

O prekės/paslaugos kortelėje kokia sąskaita nurodyta savikainoj? Ko gero 1 klasė?
Jei taip, tai perveskit pirkimo procedūrą iš naujo arba pataisykit tą įrašą OŽ.

Nebūtina. Juk jei parsisiuntėt formas, tai ten jau yra ir įmonės kodas, ir pavadinimas, ir net FA suteiktas numeris

Jei jau labai teisingai, tai
1. D2011 D2431 K443
2. D 443 K 2021
Jei paprasčiau, tai
D2011 D2431 K2021

Pirkėjo avansinis D 27** K 444, tiekėjui - D 2021 K27**

Čia Girelei. Be jos mes ten kaip be pagrindinio proto

Marš namo į Edlontą

Tada mokėti reiks. Žr. nuorodos 4 punktą

Nieko, ir į mūsų kiemą ateis šventė

Mokesčiu neapmokestinamas šis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas:
2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

O pastatai kokie - gyv. namas, fermos, dirbtuvės?
Gal rasit čia
mic.vmi.lt/dukpublicone.do?&id=1001589392...

A ką jei priešingu variantu?

Per OŽ darbo pradžiai reikėjo VISŲ sąskaitų likučius susivesti. Ne tik kasos.

Nuostabus rugpjūčio vakaras, maždaug 6 valanda vakaro. Atsibudau, nes mano šuo laižė man veidą ir po truputėlį inkštė. Išvakarėse buvau audringame baliuje, kur buvo vartojami gyvybei pavojingi alkoholio kiekiai.Atsimerkiau. Šuo tęsė savo užsiėmimą. Jaučiausi lengvai pagiringas.
Lengvos pagirios pasireiškė daliniu mano kūno paralyžiumi. Tai yra, manęs visiškai neklausė dešinė ranka ir tos pačios pusės koja. Ir dar aš apkurtau ir nustojau matyt kairiąja akimi. Jei šiuo momentu būčiau norėjęs ką nors pasakyti, geriausiu atveju gautųsi kažkas panašaus į:
- Aaaa... uuu... ggg...
Iš šuns akių supratau, kad jei per artimiausias penkias minutes jis nebus išvestas į lauką, iš mano burnos sklindantis pagirių tvaikas bus sustiprintas šuns šūdo smarve.
Užsimečiau džinsinę striukę (vėliau ji labai pasitarnaus) ir išvirtau į gatvę. Buvo sekmadienis.
Jūs kada nors bandėte vaikščioti, kai absoliučiai nevaldote vienos rankos ir kojos? Vis dėlto sugebėjau atšliaužti iki kioskelio. Judesiais parodžiau, kad man reikia poros butelių alaus. Pirmas butelys buvo „sunaikintas“ akimirksniu.
O gyvenimas po truputį pradėjo gerėt... Todėl buvo nuspręsta pasivaikščiojimą pratęsti Botanikos sode. Tai maždaug dvidešimt minučių kelio.
Ir štai, pagaliau aš vietoje: šunys, žmonės, ramus vakaras, šilta... Bandžiau susirast nuošalų kampelį, kur galėčiau ramiai išgert alų, o mano šuo galėtų iki valiai išsilakstyti. Deja, sekmadienio vakarą Botanikos sode to padaryti, praktiškai, neįmanoma.
Sunku pasakyti, ar nuo alaus, ar tai nuo vakarykščio baliuko,tačiau mano organizmą pasiekė pirmoji banga. Žmonės, jus kada nors yra pervažiavęs buldozeris? Jis užvažiavo man ant galvos ir lėtai pradėjo slinkti kojų link. Tai, ką stūmė buldozeris, galėjo įšeiti tik per vieną vietą, ir tai buvo mano subinė. Akimirksniu išpylė šaltas prakaitas. Mano subinė paklausė manęs:
- Klausyk, brolau, gal – pašikam?
Tačiau tuo momentu banga atslūgo ir išnyko visai. Na, net kvailiui būtų aišku, kad reiktų ramiai slinkt link namų. Bet iš kitos pusės – viskas baigėsi laimingai, gyvenimas vėl tapo nuostabus.
Todėl aš atsirėmiau į medį ir užsirūkiau.
Antroji banga atskriejo tarsi uraganas. Ji suspaudė mano organizmą aštriai ir galingai, viską iš jo išspausti bandydama vienu ypu. Aš, lygtai, net kriuktelėjau. Jau antrą kartą šį vakarą kūną išpylė šaltas prakaitas. Aš užsimaniau ne šiaip sau pašikti, ne. Supratau, kad dabar privalau arba pašikt arba pirštu užsikišt subinę. Tačiau ir antroji banga palengva atsitraukė.
Vėl ramiai užsirūkiau... Šuo kuo ramiausiai graužė medžio šaką, man buvo gera. Smegenys pradėjo siųsti neramius signalus: o ar ne geriau būtų eiti namo? Tačiau butelis alaus, cigaretės, ramus ir šiltas vakaras šią mintį nustūmė toli toli. Po truputį pradėjau valdyti nutirpusį kūną, pradėjau girdėt abejomis ausimis...
Trečioji banga atūžė tarsi cunamis.
Mano subinė jau nieko neklausinėjo, ji, paprasčiausia, rėkė:
- O štai dabar, vaikine, aš tiesiog šiksiu!
Ji ne klausė, ji tvirtai žadėjo.
Man iš orbitų iššoko akys, o liežuvis, rodos, išsprūdo iš burnos ir karojo lyg šlapias skuduras.
Titaniškomis pastangomis užspaudęs savo „pusrutulius“ ir smarkiai suglaudęs kelėnus, supratau, kad man liko „maksimum“ dvi – trys minutės, ilgiau išlaikyt nesugebėsiu. Prisegęs šuniui pavadėlį, puoliau, kur akys veda. Žmonės, ar jūs kada nors bėgote su stipriai suspaustais „pusrutuliais“ ir suglaustais keliais? O aš bėgau ir paskui save tempiau šunį.
Nubėgęs apie trisdešimt metrų, supratau, kad tai klaidinga kryptis ir ten priteršti aš negalėsiu. Todėl žaibiškai apsisukau ir jau nulėkiau priešinga kryptimi. Orientuotis trukdė TAI, kas bandė išsiveržt iš mano vidaus. Kažkokiu momentu užmečiau akį į paskui mane oru lekiantį šunį ir jo akyse išskaičiau tik vieną klausymą:
- Šeimininke, tau ką – kiaušius uždegė, kad taip lakstyt pradėjai?!
Spaudimas subinėje pasiekė kritinius parametrus.
Man jau viskas buvo iki lemputės. Buvau pasiruošęs sėsti ir pašikt ten, kur stovėjau. Tačiau tai atlikti trukdė išsiauklėjimas. Prie kūno prilipo marškinėliai.
Pradėjau silpti. Tiesiog mačiau, kaip mano subinė žiojasi. Sąmonė mane apleido, liko tik laukiniai instinktai. Ir – o, stebūklas! Nedidelė laukymė, apaugusi krūmais, saugančiais nuo pašalinių žvilgsnių! Kaip greit nusimoviau kelnes… Nusimečiau jas drąsiai,nei dėl nieko nesijaudindamas. Mano viduriai buvo nerealiai suskystėję.
Tikriausia žinote, kad šuns uoslė gal šimtą kartų jautresnė, nei žmogaus. Mano šuo keistai pakreipė nosį ir tvirtu žingsniu pasuko link mano užpakalio. Tačiau, porą kartų gavęs per nosį, suprato, kad jo sprendimas buvo ne visai teisingas.
- Oi, o kas čia pas mus toks gražutis...
Aš vos „neapšalau“. Dargi vos neleptelėjau, kad tas „gražutis“ – tai aš.
Tiesiai link mano šikimo vietos, vedina prancūzų buldogu, artėjo nuostabi moteriška būtybė.
Man liko tik du variantai.
Pirmas. Per porą sekundžių nusivalyt užpakalį, užsisegti kelnes ir pasirodyti visu savo gražumu. Tačiau mano subinė signalizavo, kad procesas tikrai dar ne galutinėje stadijoje.
Antras. Ir toliau likti esamoje padėtyje. Vaidinti, kad, paprasčiausia, pritūpiau pailsėti.
Išsirinkau antrąjį variantą. Tiksliu judesiu sau ant kojų užsimečiau striukę ir taip likau tupėt!
- Jūsų šuo berniukas ar mergaitė, o tai aš akinius namuos palikau, nelabai matau, - artėdama link manęs paaiškino gražuolė.
- Beeerniuuuukas, - išspaudžiau. Savo subinės kontroliuoti negalėjau, o kaip tik dabar mes gyvenom absoliučiai skirtingus gyvenimus.
Rašau šias eilutes ir verkiu. Kaip sunku šikt šalia gražios mergičkos ir vaidint, kad tik šiaip, pailsėt pritūpei.
Mano šuo linksmai laksto su buldogu, vardu Musė. Na, kaipgi galima buldogams duot tokius vardus?!
- Oi, o jūs žinote, mes neseniai čia atsikraustėme ir mes neturime draugų, - iščiulbėjo mergina.
Palauk, tuoj išsišiksiu ir tapsiu tavo artimu draugu, šmėkštelėjo mintis.
- Kas tie meeees, - blyn, mano subinė tuoj viska sugadins.
- Taigi mes, aš ir Musė, - krykštavo panelė.
Man nutirpo kojos. Kalbėjomės jau dešimt minučių. Būtų gerai, kad ji nesijudintų, kitaip iškart pamatys mano nuogą užpakalį ir tai, kas po juo. O ten buvo ką pažiūrėti. Viso pokalbio metu jaučiau, kaip iš subinės,nors ir nedidelėmis porcijomis, tačiau nuolat, varvėjo šūdai.
- Oi, o jūs į parodas vaikštote?, - pramurkė tas baltas angelas.
- Vaaaaikštom, - išstenėjau.
- Oi, kaip įdomu, papasakokite!, - nekaltai mirksėdama čiulbėjo gražuolė.
Py..diec, tiesiog py...diec! Aš šiku šalia simpatiškos merginos ir ji dar prašo papasakot, kaip mes vaikštom į parodas.
- Na, mes, šitą, Balbieriškio čempioooonai, - dar pora tokių garselių ir ji pagalvos, kad man bloga. O man iš tikrųjų buvo nelabai gera. Bendraujame jau dvidešimt minučių. Ji čiauška apie Musės auklėjimą, o aš po truputį šiku.
Kojos nutirpo galutinai. Vieną koją pabandžiau iškišt į priekį, tačiau greit atsisakiau šios idėjos, nes vos neatsisėdau į savo šūdą. Būtų pats laikas viską baigt, tačiau kaip? Pasakyt, kad aš jau nusišikau ir dabar noriu nusivalyt užpakalį, o po to mes galėsim pratęst pokalbį? Ne, šis variantas atkrenta.
- Aš Andžela, o koks jūsų vardas? – paklausė mergina.
Tu man dar ranką pasisveikinimui ištiesk.
- Antaniuuuukas, - šakės, mano subinė galutinai nusprendė sugadint visą idiliją.
- Aš štai vaikštinėju rytais nuo dešimtos, o vakare nuo septynių valandų. Žiūrėkit, kaip mūsų šuneliai gražiai tarpusavy žaidžia, užsirašykit mano telefoną, galėsim kartu vaikščioti! – „pasidavė“ angeliukas.
Jei rimtai, tai labai norėjosi ją ir jos Musę pasiųst ant trijų raidžių. Tačiau iš striukės išsitraukiau popieriaus lapelį ir sąžiningai užsirašinėjau jos telefoną. Py...diec, šikdamas „nukabinau“ paną. Hu-hu-hu. Tačiau tada juokai man jau nerūpėjo...
Mano subinė išleido tokį bjaurų garsą, kad net neįmanoma aprašyti. Tai buvo kažkas panašaus į drėgną, pertraukiamą ir šaižų perdimą, kuriam antrino krintantis – čiurlenantis šūdo garsas. Šiuos garsus pabandžiau sušvelninti mandagiu kostelėjimu. Galbūt mergina nieko ir nesuprato, tačiau Musė tiksliai nustatė garsų šaltinį. Musė ristele pasileido link manęs. O mano šuo, padla, ramiai sau gulėjo ir griaužė kažkokį pagalį.
Galvoj buvo tik viena mintis: kaip nuvyti Musę. Jei dar priartės, būtinai užuos subtilų mano išmatų kvapą. Ir tada Musė tikrai nuspręs sužinoti tikslią kvapų kilmę. Subinė vėl išleido garsą, tačiau aš jau nieko nedariau – tiesiog sėdėjau, klausiausi merginos čiauškėjimo ir buvau pasiryžęs pasitikti savo graudų likimą.
Musė, atsargiai praėjusi šalia manęs, pasuko tiesiai link mano užpakalio. Nežinau, ką ji ten darė, tik šalia subinės jutau jos karštą alsavimą. Vos nepravirkau. Tačiau Musė tuo neapsiribojo. Ji pradėjo laižyti mano užpakalį, o jei tiksliau – pačią šiknaskylę. Šmėkštelėjo mintis: jei Musė laižo mano subinę, reiškia, mažiausia iki pusės ji įsibridusi į mano trizną. Pabandžiau įsivaizduoti, kaip Musė atrodys, kai baigs laižyti mano subinę. „Apšalau“ galutinai.
Šuns šeimininkė ir toliau čiulbėjo apie šunų auklėjimo ir šėrimo problemas, Musė ir toliau laižė mano subinę. Aš, paprasčiausia, užsirūkiau ir pravirkau...
Tačiau šiuo momentu šiai dangiškąjai idilijai atėjo galas. Ketvirtoji šūdų išsiveržimo banga priminė pasaulio pabaigą.
Nebekontroliavau nei savęs, nei savo subinės. Net nebandžiau šiai bangai priešintis. Pajutau, tarsi šiuo momentu iš manęs išsiveržė kokie du kilogramai šūdų. Musė keistai inkštelėjo ir nutilo. Aš jau net nebeprakaitavau, paprasčiausia, tik laukiau.
- Muse, Musyte, mergaite, ateik pas mane..., - sunerimo šeimininkė.
O anksčiau, padla, šuns pašaukti negalėjai? – dingtelėjo mintis.
Kai pamačiau Musę, supratau, kad tai, ko aš bijojau anksčiau, tebuvo vaikiški žaisliukai.
Nuolat kliūdama už šakų ir pagalių, Musė judėjo keistais zigzagais. Tuo pačiu ji keistai,kažkaip drėgnai kosėjo ir inkštė. Kai ji atsidūrė šalia manęs, ach..jelinau galutinai. Musę apšikau nuo galvos iki kojų. Apšikau viską: akis, ausis, burną, nosį ir , apskritai, visą kūną. Tai buvo didelis šūdo gabalas buldogo kojomis...
Jūsų šuo buvo baltas? Tai štai, dabar jis rudas. Namuose pamiršote akinius? Ką tokiu atveju jūs darote?
Teisingai, tam, kad apžiūrėti jūsų augintinio keistus pokyčius, jūs jį paimsite ant rankų. Musės šeimininkė taip ir padarė...
Ką dar galėčiau pridurt? Iki šio momento Andžela buvo „kliova“ mergička...

1. Pažiūrėk Nustatymai-Buhalterija kokia sąskaita nutatyta Pirkėjų skoloms (garantuoju, kad 2411)
2. Jei dalis pirkėjų yra 2411, o kita dalis 2436, tai Kontrahento kortelėje (Papildoma) nustatyk sąskaitą 2436 ten, kur pirkėjų skolos. Tada kai tik pasirinksi pirkėją, automatiškai tau duos 2436 sąskaitą.

Buhalterija-Ataskaitos-Sąskaitos apyvartos žiniaraštis. Pasirenki 4486 sąskaitą ir nurodai laikotarpį. Ir žiūri kiek tik nori

Palauk, kažko nesuprantu. Tai skolingi jūs, ar kita įmonė skolinga jums. Nes jei moka tavo įmonė, tai čia ne į temą

Matyt nepasirinkai sąskaitos (poliso) už kurią apmoka pirkėjas (prie sumos paspausti mėlyną S raidę ir ten rasi tam pirkėjui išrašytus pardavimo dokumentus).
Kai programa klausia Ar dengti sąskaitas automatiškai yra du variantai:
1. Spaudi Taip, tada šitą mokėjimą sudengs automatiškai su seniausiu to kliento dokumentu (jei yra keli)
2. Jei paspausi Ne, tai reiks pačiai sudengti per Peržiūra-Sąskaitų apmokėjimas.

Tess, eik miegot. Jau tikrai nusikalus.
K reik rašyt 2411. Tau programa gerai duoda kai pasirenki pirkėją

4 klasėj turi būti tavo įmonės skolos T.y. kam jūs skolingi (tiekėjams).
Kai registruoji pardavimą, tai pirkėjų skolos atsiduria 2411 sąskaiton. Vadinasi debete turi atsirasti 27** (kasos) sąskaita, o kredite 2411

A tai kam nori rašyt - sumoka pirkėjas ar iš banko įnešama į kasą?

Iš pardavimo pajamų atėmus savikainą gausim bendrąjį pelną. O atėmus veiklos sąnaudas - veiklos pelną.

Geras
A kaip jam būt patenkintam, kai po tokio "apiplėšimo" jo vyriškąjam pasididžiavimui medikų pagalbos prireikė.
Bet kas čia perskaitys, tai galės ir ateityje sau pritaikyti. Bus šūkis - saugokitės vyrai, moterys apsigina.

Su alimentais taip ir darau. Bet kaip daryt su autorinėm? Kortelėj atsiranda GPM ir sumoms korektūra, bet į atsiskaitymų atskaitą ji nenukeliauna.

Tas sutvarkymas tai, kad dabar išmokėjimo metu automatiškai atsiranda skolos korektūra kontrahento kortelėje. Ir kortelėje skolos nėra. Nedatvarkyta tai, kad žiūrint per Ataskaitos-Atsiskaitymai- Atsiskaitymų suvestinė tas GPM IR kaba kaip skola kontrahentui
Pas mane panašus variantas su alimentais. Išskaičiuoju, sumoku, o toj pačioj ataskaitoj kaba.

Gal kas vartėt Pačiolio "Buhalterinės apskaitos vadovą". Ar apsimoka pirkti?

O gal pabandyt per nustatymus paspausti to sandėlio mygtuką "redaguoti" ir gerai. Gal tada susitvarkys.

A čia tai fruktas Taip ir nesupratau - bedarbis jis ar kompiuterastas?
tax.lt/postp642500.html#642500
tax.lt/postp644377.html#644377

www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...

Paaiškinkit man paprastą dalyką, nes skaitydama šiandieninį "Buhalterijos" laikraštį visai pasimečiau. Kai teikiam JAR ataskaitas, tai reik pateikti tik jų formų rinkinį ar dar plius ir įprastą FA (exelinę)? Nes kaip supratau iš laikraštuko, tai reik abi (sviestą sviestuotą)

Klaidas anketoje pasitaisykite.
"Esu pakankamai moyvuotas savo darbdavio"