Kiek skaitau GPMĮ, tai lyg ir nereikia? Bet apskaitoj žiūriu tai vienai metais buvo priskaičiuotas GPM, kitais metais ne, pasimečiau...

UABas nuomojasi patalpas biurui užsienyje, kurios priklauso ten (užsienyje) nuolatos gyvenančiam lietuviui. Jis Lietuvoje to fakto, kad yra išvykęs, nedeklaravęs.

Ar UABas turi priskaičiuoti ir nuo tos nuomos sumokėti GPM?

Esant skirtingoms veikloms, jų nuostoliai ir pelnas nedengia vienas kito, kiek teko girdėti. Tad kiek suprantu, bus pirmas variantas.

O ką daryti su Sodra? Nes kai jis visiškai nesikooperuoja, tai neaišku, ar išvis pasirašys darbo sutarties nutraukimą... Ar pranešinėti sodrai apie jo atleidimą?

Suteikėme jam tris savaites (kol suvaikščios laiškai registruotu paštu) iki galo atsiskaityti, tai per tą laiką jau sueis terminas, kada ir po 14 dienų turi nutrūkti jo darbo sutartis.

Bet jei parašo nebus, ar galima pranešinėti sodrai apie jo atleidimą??? Nes jei galų gale iš jo ir gausim dokumentus su parašais, juk mūsų įmonę skalpuos dėl to, kad pateiksime per vėlai prašimą dėl atleidimo. Neduok dieve, per tą laiką dar susirgs ar dar kažką panašaus...

Kaip čia protingiau pasielgti?

Taip ir darau - siunčiame registruotu paštu įsakymą dėl atleidimo, priedą prie sutarties su nutraukimu ir laišką, kuriame išvardintos darbo priemonės bei nurodytas terminas, iki kada būtinai turi viską grąžinti, priešingu atveju kreipsimės į atitinkamas institucijas, ir dar išieškosime iš šio proceso kilusius nuostolius.

Jei nereaguos arba negrąžins, tuomet kreipsimės į policiją, greičiausiai bus efektyviausias reikalas.

Dar klausimėlis - ar būtinai tokiu atveju turime išlaukti 14 dienų nuo jo prašymo atleisti? Ar galima iš karto? Kaip suprantu, tos dienos tai labiau darbdavio apsaugai? nes šis darbuotojas toks mums nereikalingas, tegu tik eina greičiau ir viskas pasibaigia, nes tik tampo nervus...

Gal galime atleidinėti iš karto, kai tik paprašė, ta data? Nes jis vistiek nedirbo sekančiomis dienomis. Taip nesinori tempti dar kažką, laukti dar pora savaičių... Nes kol dar suvaikščios laiškai, vėl viskas tempsis, tempsis...

O galima ir dėl vagystės? Manau, kaip poveikio priemonė susigrąžinti įmonei priklausančius daiktus būtų paveikesnė. Juk policija ir pan., o jei tik kažkoks raštas, kuris iš tos pačios įmonės, į kurios prašymus jis ir taip nekreipia dėmesio...

Bet tie daiktai buvo jam suteikti gražiuoju, tai ar čia gali būti vagystė?

Teko girdėti, kad antstoliai padeda atgauti skolas ir tiesiog pagal įmonės duomenis, kad yra tokios nesumokėtos skolos.

Tai gal taip ir daryti - surašyti oficialų raštą nuo įmonės, kad privalo grąžinti tokias ir tokias darbo priemones, priešingu atveju bus paduotas teismui? Ir išsiųsti reg. paštu.

O jei niekaip nesureaguos, kas tada?

Taip, bet šiuo metu jo negrąžinamų darbo priemonių vertė yra didesnė nei jos neišmokėtas atlyginimas... Dėl to ir ieškau būtų, kaip pirmiau atgauti darbo priemones, ir po to pervestume jam jo uždirbtą atlyginimą...

Vieną kartą norėjau sužinoti, kur nuėjo dirbti mūsų buvusi bendradarbė, tačiau Sodros darbuotoja atsisakė pasakyti, kur ji dirba dabar. Jei pats darbuotojas nesako, kur jis dirbo, ar įmanoma sužinoti iš kur nors dar?

Gal dar kitokių praktiškų alternatyvų yra kaip atsiimti įmonės turtą iš tokio darbuotojo? Antstoliai???

Taip ir pasiūlėme iš pat pradžių, kad apmokėsime persiuntimo išlaidas, nes jis jau dirba kitame darbe ir atvykti atsisako. Tačiau jis nesutinka, sako, kad grąžins darbo priemones tik tuomet, kai pilnai su juo atsiskaitysime.

Dėl atsiskaitymo tai tikrai ir ketiname atsiskaityti, bet kadangi jis pademonstravo visišką nesiskaitymą su įmonės pozicija jau anksčiau, bijome, kad ir neliktų tos darbo priemonės pas jį.

Be to, jis reikalauja apmokėti jo patirtas su darbu susijusias išlaidas, kurioms pagrįsti jis neturi jokių patvirtinančių dokumentų. Pvz. prašo apmokėti už kurą, nors panaudos sutartį atsisakė pasirašyti, ir pan.

Na, gal ir nėra piktybiškas, bet visą laiką, kiek dirbo, pastoviai demonstravo tokią poziciją - arba jūs darot taip, kaip aš pasakiau, arba aš nesikooperuoju. Dabar, kai jis jau dirba kitame darbe, jis išvis nesuinteresuotas, pvz. nemato problemų neišsiųsti klientui užsakymą arba išvis atsakyti. Gal ir nepiktybiškas, bet visiškai nesikooperuoja, ir nesikooperavo jau anksčiau. Manau, priversti išjudėti situaciją iš mirties taško būtų įmanoma tik teisinėmis priemonėmis, kai jis suprastų, kokia jam grėsmė.

Kaip nutraukti darbo sutartį, tai pati esu ne kartą tai dariusi ir tikrai daug temų mačiusi. Tačiau mano klausime pagrindinis akcentas yra kaip išsireikalauti, kad darbuotojas grąžintų darbo priemones.

Visuomet temas kuriu atsakingai. Tačiau jei pražiopsojau temą apie tokią situaciją, kai darbuotojas geranoriškai negrąžina darbo priemonių, mielai kelsiuos į tą temą.

Darbo vieta nuotolinė. Jis prasitarė, kad jau savaitę dirba kitame darbe, vadinasi, tai dar vienas įrodymas, kad mums nieko nepranešęs jau nebevykdė darbo sutarties.

Papaildysiu, kad jo darbo užmokestis buvo priklausantis nuo pardavimų. Kad jis savaitę nedirbo, gal ir galima įrodyti, tačiau būtų sudėtinga, mes tą spėjam dėl to, kad užsakymo nepristatė klientui, kad tą savaitę nereagavo į el. užklausimus iš darbdavio pusės ir pan.

Situacija tokia, kad įmonė priėmė dirbti pardavimų vadybininką kitame mieste. Abipusiu susitarimu (nes jis nenorėjo keisti gyvenamosios vietos) sutarta, kad jis dirbs iš savo namų. Darbuotojui suteiktos darbo priemonės - nešiojamas kompiuteris, mob. telefonas su SIM kortele, interneto modemas, pas jį yra įmonės prekių.

Kokią savaitę jis nedirbo, paaiškėjo, kad neišsiuntė užsakymo klientui, nors klientas sumokėjęs pinigus. El. paštu atsiuntė pageidavimą nutraukti bet kokius santykius su įmone.

Pristatyti darbo priemones į biurą atsisako, tol, kol jam nebus sumokėtas paskutinio mėnesio atlyginimas. Nes matai, tai jam kainuoja (siuntimas arba atvykimas iš kito miesto), o įmonė ir taip jam skolinga.

Kooperavimosi jokio. Gal kam teko susidurti su panašia situacija? Kaip privesti darbuotoją pristatyti darbo priemones ir normaliai nutraukti sutartį?

Blogiausia, kad pas jį yra viešai skelbiamas pagrindinis įmonės telefono numeris, kuris yra išjungtas

Man ir atrodė, kad greičiausiai nebegalioja NT mokestis, bet ačiū už užtvirtinimą, Raini.

Gal kam teko susidurti su situacija.

UABas nuomoja užsienyje (ES teritorijoje) patalpas iš fizinio asmens biurui. Ar tokiu atveju įmonei tebegalioja prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį?

Įmokos kodas Sodrai už autorines sutartis, kai autorius susijęs darbo santykiais - 301?

Urtele, ačiū. Pati nuoroda tai veikia, bet dokumentą sugeneruoja kažkokį nei šiokį nei tokį, ala įžangą be turinio: mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Bet kokiu atveju, matau iš pavadinimo, kad čia eina kalba apie 2010 VSD įmokas, o man reikia 2011 m. Bliamba, jau kai trečią kartą to paties klausiu, tai ir žiopla jaučiuosi...

Vovere, man aktualu VSD tarifai 2011 metais, bet man kažkodėl neatidaro paties dokumento. Ką reikia spausti, kad atsidarytų?

Panašu, kad "lubos" išlieka, tik tas įstatymas toks ilgas ir painus, kad baisu, kad kuriame nors kitame straipsnyje nebūtų kokių nors apribojimų datomis. Bet toje vietoje, kur kalbama apie tarifus, tai lygtai lieka kaip ir 2010 metais. Labai ačiū už nuorodas!

Gal kas susidūrėte konkrečiau, ar nuo 2011 m. išnyksta Sodros "lubos" individualiai veiklai? Man pavyko rasti tik tokią lentelę: http://www.kaip-pradeti-versla.info/mokesciu-sistema/mokami-mokesciai/pagrindiniu-mokesciu-dydziai. Bet šitą svetainę matau gal antrą kartą, nežinau, ar jinai palaikoma ir atnaujinama, ir ar ja galima pasitikėti?

Gal kas turite nuorodą į oficialesnį šaltinį dėl tų "lubų" panaikinimo arba ne nuo 2011 metų?

Darbuotojas pradirbo kiek daugiau nei mėnesį ir susirgo. Prieš tai buvo bedarbis, įsiregistravęs darbo biržoje. Kaip suprantu, bedarbio išmoka prieš įsidarbinant nebuvo mokama.

Ar tokiu atveju jis gaus kažką iš sodros už ligos laikotarpį? Ar akivaizdu, kad negaus, tada nevargtume su tais visais biuleteniais.

Jei įmonė savo veiklai vykdyti nuomoja nekilnojamą turtą iš fizinio asmens užsienyje, tuomet nekilnojamojo turto mokestis neatsiranda?

Įmonė gavo pasiūlymą kraustytis į gyvenamąsias patalpas be atlygio, tik sumokėti už komunalines išlaidas, prižiūrėti patalpas. Gyvenamosios patalpos priklauso fiziniam asmeniui.

2 klausimai:

1) ar tokiu atveju vistiek įmonė turės mokėti nekilnojamo turto mokestį?
2) ar gali įmonė traukti į pelno mokestį mažinančias sąnaudas biurui naudojamų (bet šiaip gyvenamosios paskirties) patalpų komunalines ir smulkaus remonto išlaidas (nors už nuomą nemoka)?

Kiek žinau, darbuotojas pats turi informuoti Sodrą, jei grįžo į darbą anksčiau, nei buvo planuota.

Ar turi kažkokį pranešimą pildyti ir darbdavys? Mūsų atveju grįžimas kai vaikui virš 2 m., bet 3 dar nesuėjo. Tai reiškia, kad iš Sodros išmokos motinai nebemokamos, tačiau ir nesuėjo terminas iki 3 metų. Ar turime kažkokį pranešimą Sodrai nusiųst?

labai ačiū už nuorodą, Regvita, ji tikrai naudinga.

Tačiau joje į mano klausimą neatsakyta. Pvz. ar gali atleisti VMI nuo pelno mokesčio deklaracijos pateikimo už laikotarpį, kurio metu dalį laiko veikla vis dėlto buvo vykdoma?

Įmonė planuoja laikinai sustabdyti veiklą. Jei, tarkim, sustabdys veiklą šį mėnesį, tai ar privaloma bus 2010.10.01 pateikti pelno mokesčio deklaraciją? O 2011.10.01 tą pačią deklaraciją už 2010 metus, nes dalį metų tai kažkokia veikla, nors minimali, bet vyko? Ir šiaip, ar reiks 2011 metais pateikti ataskaitas registrų centrui už tą dalį metų, kai veikla vos vos, bet vyko?

Nes jei atleis buhalterį, tai kas tada tas deklaracijas pateikinės?

Aibė filosofinių klausimų su realybės prieskoniu

Įmonė susitarė priimti į darbą visiškai žalią studentą, jis prisižadėjo, kad iš pradžių sutartą periodą priims dirbti nemokamai, o nuo konkrečios datos darbas apmokamas.

Kaip teisingai įforminti tokį susitarimą?

Iš pradžių mintis buvo normali, standartinė darbo sutartis, kurioje numatyta, kad iki tokio termino dirba nemokamai. Tačiau kaip su sodra? Juk priimant į darbą reikia atsiųsti pranešimą sodrai, o kas bus, jei po to sodra gaus duomenis, kad 0 už tą darbuotoją mokėtinos sodros? Tai čia kaip, jis sodros garantijas gauna už dyką?

Be to, ir tabelyje tai bus pažymėtos standartinės darbo valandos, o atlyginimų žiniarašty - nulis?

Jei mokėti tuo periodu simbolinį atlyginimą, tai vėlgi juk negali darbuotojas dirbti už 1 Lt ar 10 Lt 168 val. per mėnesį, juk yra nustatyta minimali alga...

Kuo toliau mąstau, tuo daugiau klausimų...

Galbūt kažkas jau yra susidūręs praktikoje su tokia situacija? Būčiau dėkinga už praktinį patarimą.

Šiuo metu pirmajam vaikui greitai bus trys metukai. Iki šiol esu vaiko priežiūros atostogose. Kolkas darbdavys dar nenori, kad grįžčiau iš karto kai vaikui sukaks trys metai, bet grįžti dar po pusės metų ar po metų, tai įmonėj bus geresnė situacija. Iki to laiko žadėjo darbo vietą išsaugoti.

Klausimas - jei grįžus į šį darbą, aš būsiu išbuvusi 4 metus pirmojo vaiko priežiūros atostogose ir neišdirbus metų vėl išeičiau į dekretą, nuo ko man skaičiuotųsi dekretinių ir vaiko auginimo atostogų išmokos?

Ar būtų kažkaip įvertinamas tas laikotarpis, kada auginant pirmąjį vaiką gaudavau išmokas?