Apsaitote grąžinamą sumą už ryšių paslaugas
D 229 K 87

Po atosotgų darbuotojas grąžina pinigus
D 24 K 229

Priskaitėte DU
D 87 K 69 - 600
D 228 K 702 - 600

Turėjote finansavimo lėšų
D 241 K 42x(g) 700 Lt.

Išmokėjote
D 69 K 241 - 700

Pripažinote panaudotą finasavimą
D 42X (p) K 228 - 600

Darbuotojas grąžino DU
D 242 K 69 - 100

Taip, teisingai.

214 sąskaitą reikia tikrinti lygiai taip pat kaip ir 200, tik čia reikia imti pavedimų sumų likučius.
230 sąskaitoje 2009-12-31 turėjo likti D 06 likutis (kuris apmokėtas iš biudžeto, bet nenurašytas) ir debitoriai (pvz. D 178) kurių "kilmė" biudžeto lėšos.
Jokiu būsu debitorių nemaišykite kurie buvo spec. lėšų ar pavedimų sumų.
taigi 230 turėjote kelti
jei buvo nenurašytų bet apmokėtų atrargų likutį į K 42X1301
jei buvo debitorių, pvz. permokėtos įmokos sodrai į K 42X2001

SKAITYKITE - faktinių

O atsargos į faktines patekdavo tik tada kai jas nurašydavote.
Jusk senoj sistemoj buvo (pvz.)
D 06 K 178 - 1000
nurašymas
D 200 K 06 - 600

taigi likučiai sakykim 2009-12-31 lieka
D 06 400
D 200 600
K 178 1000

keliame
D 201 - 400
D 228 600
K 691 1000

Kur čia matote atitikimą kreditorių su 228 sąskaita?

Jei būtų skola už atsargas, kurios dar nenurašytos, ši lygybė netiktų.

Labai suprarastintai parašysiu (tik su pajamų ir sąnaudų sąskaitomis)
Likučiai
D 24 K 31 - 1000 Lt.
2010 metais gavote
D 24 K 7 kl. - 500 Lt.
2010 metais išleidote
D 8 kl. K 24 - 900 Lt.

Metų gale uždarote
D 7 kl. K 31 - 500 Lt.
D 31 K 8 kl. - 900 Lt.

Lieka likučiai (metų gale)
D 24 - 600 Lt.
K 31 - 600 Lt

tai tie pinigai kažkur gal buvo pirikaityti2
tada būtų
D 22 K 74
ir
D 24 K 22

Arba galima (jei jokio priskaitymo nedarėte)
D 24 K 74

31 sąskaita naudojama tik metų gale, uždarant 7 kl. ir 8 kl. sąskaitas. Šioje sąskaitoje pasirodo skirtumas tarp įstaigos pajamų ir sąnaudų, t.y. sukauptas perviršis ar deficitas.

Ne straipsniukus skaitykite, o teisės aktus.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

6.1 p.

Žiūrint kokiu statusu tos knygos pas jus yra.
Jūsų nurodutoje situacijoje, jas apskaitote kaip ilgalaikį turtą.
taigi ilgalaikį turtą pajamuojate
D 1209201 K 6910001
Daugiau jokių įrašų nereikia. Beje bibliotekų fondams nusidėvėjimas neskaičiuojamas.
Tada, kada tas knygas nurašysite kaip netinkamas naudoti, tada šį nurašymą registruosite
D 8709001 K 1209203.
Jei jos pirktos iš finansavimo sumų, nepamištate pripažinti finansavimo pajamų
D 42X1102 arba 2282101 K 701X001, priklausiomai nuo to ar esate už tas knygas gavę finansavimą.

Jei knygas apskaitytymėte kaip ūkinį inventorių, tada įrašai būtų tokie
D 2020001 K 6910001
Toliau kai atiduodane naudoti, jų vertę nurašote į sąnaudas
D 8710001 K 2020001
ir jei jos pirktos iš finansavimo sumų, nepamištate pripažinti finansavimo pajamų
D 42X1302 arba 2282101 K 701X003, priklausiomai nuo to ar esate už tas knygas gavę finansavimą.

Yra toks dalykas kaip neskelbiamos derybos. 56 str.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

92 str. 3 d. 6 p.

D 24 pinigai K 76 finansinės - investicinės veiklos pajamos

D 87 nusidėvėjimo sąnaudos K 12 sukauptas nusidėvėjimas

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

2 str. 22 d.ir 36 str.

Gavote pinigus
D 23 K 34
Patyrėte sąnaudas
D 64 K 23
Metų gale uždarote
D 34 K 64 (tokia suma kiek buvo patirta sąnaudų iš finansavimo sumos)

Tik dar pastebėjimas: jei esate VšĮ, kurios steigėjas valstybė ar savivaldybė ir jūsų veikla - sveikatos priežiūra, švietimas ar globa, jau naudokite sąskaitų planą pagal VSAFAS

tėvų įnašų ūkiniai įrašai turėtų atrodyti taip:
priskaičiuojate už lankytas dienas
D 226 K 741 - 1000 Lt.
tėvai sumoka
D 241 K 226 - 1200 lt.
įvertinate permoką
D 226 K 694 - 200 lt.

Pas biudžetininkus mokestinė apskaita kur kas skurdesnė nei verslo įmonėse.
Paprastai biudžetininkai moka mokesčius susijusius su darbo užmokesčių, autoriniai atlyginimais, labai atskirais atvejais biudžetininkai dar būna PVM mokėtojai.
Visas smagumas biudžete yra BIUDŽETINĖS ataskaitos, pvz. biudžeto vykdymo ataskaita (forma Nr. 2), kurioje išleistas lėšas klasifikuosite pagal planą, faktiškai išlaistas lėšas (kasinės išlaidos) toliau dar jos skirstomos pagal programas ir išlaidų straipsnius t.y. funkcinę ir ekonominę klasifikaciją. Va biudžetinė apskaita man tikras "malonumas".
Toliau vedate ir finansinę apskaitą, t.y. buhalterinę apskaitą tvarkote taip kaip nustato VSAFAS (juos rasite nuorodoje, kur kolega įdėjo). Ir svarbiausia yra buhalterinę apskaitą tvarkyti taip, kad iš karto būtų galima suformuoti ir finansines ir biudžetines ataskaitas.
Dar kitas biudžetininkų džiaugsmas (ypač tose, kur visa buhalterija - vienas asmuo) - biudžeto planavimas. Teks užpildyti visą masę sąmatų ir kitokių lentelių.
Dar begalinis papildomų (niekur nereglamentuotų) ataskaitėlių pateikimas įvairioms ministerijoms departamentams, steigėjui ir pan.
Nepamiškime visagalės ir teisingosios statistikos.

Taigi va tokie džiaugsmai ir reikalai.
O buhalterinę apskaitą vesti galima išmokti, bet kokios nuosavybės formos įmonėse, tik reikia kelių pamatinių dalykų:
1. noro;
2. sugebėjimų;
3. užsispyrimo.


taigi negalima vienareišmiškai sakyti, kad ten lengviau ten sunkiau. atsakingai reikia dirbti visur.

Kadangi iš anksto sumokėtos sumos už dar nesuteiktas paslaugas nėra jūsų įstaigos pajamos, tai gautas permokas registruojate
D 241 K 694
o jei prisieina tokią permoką grąžinti, jos grąžinimą registruojate
D 694 K 241

Ką pirkti, o ko ne, tai turėtų būti numatyta projekto finansavimo sutartyje, prie projekto finansavimo sutarties būna biudžetas (sąmata), kur viskas detaliai išdėstyta, t. sk. ir tai kokias išlaidas turite finansuoti iš savo, t.y. kofinansavimo lėšų.

Teisingai darote

20 VSAFAS
9.2. yra finansavimo sumų davėjo sprendimų ar kitų rašytinių įrodymų, kad finansavimo sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti ar kitas turtas bus perduotas.

Rašytiniu įrodymu gali būti laikoma finansavimo sumų davėjui pateikta ir negrąžinta paraiška arba prašymas kompensuoti išlaidas pagal pasirašytas finansavimo, paramos teikimo sutartis ar patvirtintą sąmatą. Finansavimo sumų davėjo patvirtintas biudžetas ar sąmata negali būti laikomi įrodymu, kad finansavimo sumos bus suteiktos.;

Viešųjų pirkimų įstatymas išimčių nenumato, tačiau suteikia tam tikras galimybes mažosios vertės pirkimų taisyklėse.

Visiškai teisingai

Pateikiate paraišką
D 222 K 41X

Gaunate finansavimą
D 241 K 42X (g)
D 41X K 222

Išmokate DU avansus
D 211 K 241

Kai priskaitinėjate bendrą mėn. žiniaraštį
avansų sumą išskaičiuojate
D 692 K 211

701 - tada, kai pajamas pripžįstate turtui (pvz. IT nusidėvėjimas, atsargų sunaudojimas ir pan)
702 - tada, kada pajamas pripažįstate išlaidoms (pvz. DU, komunalinės paslaugos ir pan.)

kadangi tai niekaip nepatenka į ilgalaikio turto "apibrėžimą" (nėra 1000 lt. vertės), tai reiktų vadovautis 8 VSAFAS
13. Atsargų įsigijimo savikainą sudaro:
13.1. mokėtina suma, pakoreguota nuolaidų ir nukainojimų, jei jų buvo, sumomis.

taigi būtų tik
D 202 K 691 - 1 lt.

Jei tai būtų ilgalaikis turtas (teoriškai), tada reiktų vadovautis 12 VSAFAS
17. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius (tarp jų ir pridėtinės vertės mokestį, jei jis negrąžinamas (netraukiamas į atskaitą), atėmus prekybos nuolaidas, jei dėl to įsigijimo savikaina netampa reikšmingai mažesnė už turto rinkos vertę.
Tokiu atveju atkreipiant dėmesį į mano paryškintą dalį reiktų pajamuoti
D 12 K 691 - 1 Lt.
D 12 K 426 (g) - 121 Lt.

Tikrai neturi sutapti.
Nes veiklos rezultatų ataskaitoje duomenys apie 7 ir 8 kl.,o 20 VSAFAS 4 priede apie 4 kl. sąskaitas.
Sutaptų vienu vieninteliu atveju jei būtumėte startavę nuo nulio ir per atitinkamą laikotarpį neturėję nei kreditorinių, nei IT nenusidėvėjusio, atsargos visos būtų nurašytos ir pan.

Mano pavyzdyje tą sumą sudaro materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo suma. Nes juk turite "išeiti" pirmosios finansinės būklės ataskaitos (2010-01-01) bendrą sumą.

O fondų iškelimas - tai 260 sąskaitos suma. (mano pavyzdyje).
Visiems juk labai individualu.

Duomeys keliasi ir iš 3 priedo. Pvz. jūs 3 priede užregistravote iki tol apskaitoje neregistruotą turtą. Mano pavyzdyje yra nedidelė biudžetinė įstaiga, kuri tik ūkinį inventorių iškėlė ir atostoginių kaupinius užregistravo.