biudzetinesm istaigoms turtas nurasomas pagal nutarima Nr. 1250
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Šiaip jei sandelyje guli nenaudojamos atsargos, IT, TT, tai jus ji turite pripazinti nereikalingu ir parduoti aukcione, jo organizavimo tvarka nurodyta:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

D 110 K 176 (gaunate lėšas iš skolintojo)
D 176 K 178 (priskaitote kas esate skolingi tam skolintojui)
D 214 K 178 (gaunate sąskaitą už įrangą iš tiekėjo)
D 178 K 110 (apmokate tiekėjui už įrangą)
D 010 K 250 (užpajamuojate įrangą)
D 110 K 214 (gaunate lėšas iš struktūrinių fondų (kompensacija))
D 178 K 110 (grazinate pinigus skolintojui)

Kompiuterių atsargines dalis turite pajamuoti 069 sąskaitoje ir nurašyti pagal nurašymo aktą. Be to įstaigos vadovas turi būti patvirtinęs atsarginių dalių nurašymo tvarką. tą skelbia biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkos 92 ir 93 punktai.

tai jau čia nuo kiekvieno asmeninio požiūrio priklauso

na kaip cia pasakius :)

nuo 1988 metu

Korteles nereikia ir inventorinio numerio nereikia, nes tai ne jūsų turtas
O įtraukimui į apskaitą susirašote paprsčiausią buhalterinę pažymą.
Aš tai tokio turto dokumentus saugau atskiroje byloje, kurioje yra sutartys, perdavimo aktai, buhalterinės pažymos, inventorizacijos aprašai, na žodžiu visa informacija apie tą turtą

Tokio turto verte itraukiate i 002 uzbalansine saskaita.
Sąskaita 002 „Saugoti priimtas turtas“ skirta materialiųjų vertybių, priimtų saugoti pagal pasaugos sutartis ir be jų, apskaitai.
Cia jokiu debetu ir kreditu neegzistuoja.
Jus siam turtui neskaiciuojate nusidevejimo, jo nurasyti negalite, galite tik grazinti turto davejui. inventorizuojant sudarote atskira tokio turto inventorizacijos aprasa. Lyg tiek

Juk likucia yra D 170 ir K 173?
Tuomet darote atvirkstini irasa, o sia suma parasciausiai parodote uzbalansineje saskaitoje 004 ir laikote 5 metus

įsakyme nurodykite, kad mokate xxxx Lt. prieda vardaiciui pavardaiciui uz nnnnnn projekto vykdyma pagal projekto islaidu samatoje nurodytas islaidas
O cia nei dienu dei valandu nera, nes tai priedas uz papildomai atliktus darbus, kuriuos leidzia moketi vyriausybes nutarimas Nr. 511 (juk zinote toki)

Tinkamai apsirasyti, tai svarbiausia nusimatyti veiksmu eiliskuma.
1. kokiuose renginiuose gali buti teikiami prizai;
2. nurodyti, kas prizus gali pirkti, pvz. vadovo įsakymu paskirtas asmuo (renginio organizatorius). Tuomet rašote vadovo įsakymą, tokio ir tokio renginio organizavimui, paskiriate uz ta rengini atsakinga asmeni.
3. po to apsirasote kokiose buhalterinese saskaitose apskaitote prizus.
4. aprasote ju nurasymo tvarka, t.y. pasitvirtinate nurasymo akta, nurodote ar reikalingas prizininku sarasas, prizininku patvirtinimo isakymas ir pan.
5. nurodote, kas pasiraso ant prizu nurasymo akto. pvz. mat. vertybiu nurasymo nuolatine komisija ir suderinimo viza deda renginio organizatorius.

na cia bendrais bruozais

Niekas nedraudzia, tik tinkamai apsirasykite apskaitos politikoje, todėl, kad biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkoje nėra šis reikalas konkrečiai apibrėžtas

Aaaa, seimos ekonomine krize

Šiaip nesuprantu šios diskusijos esmės. Juk koks skirtumas, zinai vidurkį 100 km. ir ramu.
ne nebent yra galimybė pasirinkti 2 maršrutus , t.y. važiuoti lygiu keliu arba visą laiką į nuokalnę

Ne, tikrai nemažiname , bet reiktų tris kartus nusispjauti per kairį petį

Norėčiau padiskutuoti dėl DS keitimo.
Dėl atsikaitymų sutrikimų (dėl visiems aiškių priežasčių ) pasikeitė pinigų srautai, todėl norime pakoreguoto DU mokėjimo terminus.
pas mus buvo 10 ir 25, norime pakeisti 15 ir 30.
Aišku rašome įsakymą, darome atitinkamus įrašus DS.
Tik va kolegos suabejojau, ar butinas išankstinis darbuotojo raštiškas sutikimas, nes šiaip DK 95 str. 1 ir 2 dalyse apie terminus nėra kalbama.
Ar užtenka parengti įsakymą, su juo supažindinti pasirašytinai visus darbuotojus ir aišku darbuotojas pasirašo ant DS keitimo.
Kaip jūs pasielgtumėte?

O kokia kita siūlote?
Joje nurodyta, kad apskaitoma: "Sąskaita 067 „Kitos medžiagos“ skirta sėklų, trąšų, pašarų ir kitų medžiagų apskaitai"

Taip, kol įsigytos prekės nebus panaudotos, jos turi būti užpajamuotos.
bet dabar dyyyydelis klausimas kaip? ar kaip atsargos ar kaip turmpalaikis turtas.
Nes jei bus kaip trumpalaikis turtas, tai jį reikės nurašyti tik nutarimo Nr. 1250 nustatyta tvarka. (šiaip mes taip išankto prizų neperkame).
Aš pajamuočiau kaip atsargas, 067 sąskaitoje, ir apskaitos politikoje pasitvirtinčiau prizų nurašymo tvarką

DU panaudojimui rasote įsakyma ir paskiriate atsakinga asmeni uz to prevencinio projekto vykdyma. As asmeniskai mokeciau sia suma kaip prieda butent uz sio projekto vykdyma. Sudarote algalapi, aisku visi priklausantys mokesciai, ir viskas.

o del isigytu prekiu. Jei tai isigyti daiktai bus toliau naudojami, tai pajamuojate kai istaigos turta, o jei pateikti prizai projekto dalyviams, tai surasykite nurasymo akta, nurodant koks ir kada renginys vyko, pridekite apdovanotuju sarašą, rekomenduoju, kad prizu gavejai pasirasytu uz gautus prizus. Prizai nusirasys iskarto i islaidas. Na dar daznai buna isakymas del laimetoju paskelbimo

Taip, kaip kartais pasitaiko, neatidziai perskaiciau jusu klausima.
lesos tais pacias metais palieka istaigai.
butu:
D 170 K 200
D 120, 110 K 170
D 063 K 120, 110 - nuperkate nauja stikla.
Cia siuo atveju, kai zala atlyginama 100 proc.

Biudžetinės įstaigos padarytos žalos atlyginimą visada privalo pervesti į biudžetą> taigi korespondencijos tokios:
1. D 170 K 173 priskaičiuota žala
2. D 120 K 170 padengta žala
3. D 110 K 120 žala įnešta į banko sąskaitą (jos gali ir nebūti, nes žalos atlygintojas galėjo šiuos pinigus pervesti ir tiesiai į banko sąskaitą
4. D 173 K 110 pervedame į biudžetą padarytos ir gautos žalos sumą

DAR KARTĄ KARTOJU, KAD JŪSŲ SITUACIJA NĖRA APTARTA JOKIUOSE NORMINIUOSE DOKUMENTUOSE. Todėl atsakyti, kad jūs privalote daryti būtent taip, o ne kitaip ir pacituoti kažkokį tai norminį dokumentą, pagrindžiantį mano atsakymą aš negaliu. Čia tik asmeninė mano nuomonė. Kaip sakoma "straipsnio autoriaus nuomonė nebūtinai turi sutapti su redakcijos nuomone"
O 111 sąskaitą nurodžiau todėl, kad aprašiaus situaciją nuo pinigų patekimo į jūsų specialiųjų lėšų sąskaitą ir iki pervedimo momento VMI.
ir jei balanse atsispindės likučiai 178 ir 400 sąskaitose, tada atsiras ryšys 5 formos su balansu.
Aš jums pasiūliau išeitį, bet teisingiausią kelią rasti privalote jūs.

Šiaip pas mus taikoma tokia praktika, kad baigiantis metams, jei įstaigos mato, kad yra surinkta daugiau spec. programų lėšų, tai tikslina sąmatų planus, t.y. savivaldybės taryba šiuo klausimu priima sprendimą ir tas lėšas panaudoja.
O jūsų atvėjis nėra jokias norminiais aktais šiaip aptartas, nebent jūsų savivaldybės kažkokia tai nustatyta tvarka, todėl tos mano surašytos sąskaitų korespondencijos tik pasiūlymas kaip išsisukti iš padėties ir atsakymas į jūsų klausimą.
Su tomis perteklinėmis pajamomis jūsu atveju daryčiau taip:
1. D 111 K 400 gautos pajamos
2. D 178 K 173 (siūlyčiau , kad atsirastų kažkoks tai įsipareigojimas 178 sąskaitoje, sakykime su Finansų skyriumi ir jūsų skola VMI, nes tas perteklines pajamas vis tiek turite pervesti į biudžetą kaip gautas pajamas)
3. D 173 K 111 pervedate tas pajamas į VMI sąskaitą

Atlikus tokius įrašus, liks likuciai 178 debete (finansų skyriaus skola jums) ir 400 kredite (surinktos perteklinės pajamos)
Taip pat šią situaciją turėsite aprašyti ir balanso aiškinamajame rašte.
Tai labai suprimityvintos korespondencijos, jų galima prigalvoti ir kitokių, įsivedant kitokias sąskaitas.
Tik siūlau pasidomėti ar tokius likučius jums leis balanse atspindėti asignavimus skirianti institucija ir ar jūs tas perteklines pajamas galėsite nusimatyti 2009 m. biudžete ir jas panaudoti.
Ar nenuspręs steigėjas, šias viršplanines pajamas įskaityti kaip bendrasias biudžeto pajamas ir perpaskirstyti savo nuožiūra.

Noriu, kad patikslintumete kokios tai virsplanines pajamos? Kaip suprasciau specialiuju programu?
O negautas finansavimas tai kokios lesos? Lesos is biudzeto asignavimu? specialiuju progrmu finansavimui, ar kazkokios tai tikslines?
Tada surasysiu tikslius saskaitu irasus.
O dirbate pagal dabartini sąskaitų planą ar jau pagal naujajį?

Bandykite pasiskaityti svietimo ir mokslo ministro isakymus
2008-08-04-ISAK-2301
2008-08-04-ISAK-2300
Kazkuris turetu tikti.
Be to juk istaigoje yra sudaryta DU tarifikacija, tai jos duomenys ir yra pagrindas darbuotoju DU planavimui ir zinoma skaiciavimui.

Juk cia atsakinėji laisva valia, jokios prievoles nėra.
Juk jei "užknisa" tada čia galima nesilankyti.
O atsakymai į klausimus yra savotiška smegenų mankšta ir nuolatinis žinių atnaujinimas.
Ir labiau pasitikėkite savo jėgomis, juk visi daug žinote ir mokate

D 170 K 173 ZALA
D 120, 110 K 170 PADENGTA ZALA
D 173 K 120, 110 PERVESTA I BIUDZETA

o jei kalbant labiau žmoniška kalba tai veiksmai tokie:
1. Tas konkretus darbuotojas, kuris padarė žalą, turi rašyti paaiškinimą dėl žalos atsiradimo
2. Įstaigos vadovas parašo įsakymą dėl žalos atlyginimo nepažeisdamas DK nuostatų
3. darote iš darbuotojo DU išskaitą pagal DK 258 nuostatas

Darbo kodeksas
255 straipsnis. Atvejai, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą

Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei:

1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis;

4) žala padaryta prarandant įrankius, drabužius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant medžiagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese;

5) žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuose įstatymuose;

6) žala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo;

7) tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje.
258 straipsnis. Darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarka

1. Darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu.

2. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.

3. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus. Kreipimasis į darbo ginčus nagrinėjantį organą sustabdo išieškojimą

Bet kokią darbo sutartį nutraukiant darbuotojo prašymu yra numatyta prievolė darbdavį įspėti prieš 14 dienų. bet jei jūs ir darbdavys susitarsite kitaip, tai DS galima nutraukti ir anksciau, nei sueis tas 14 d. terminas.