Prieš kiek laiko forume buvo didelė diskusija tuo klausimu, bet tada ėjo kalba, ar sudarant tarpines FA kas ketvirtį, reikia tikslinti ilgalaikius įsipareigojimus lizingui.
Nuomonės buvo dvi: Proso - reikia, mano - nereikia. Kiekvienas pasilikom prie savo nuomonių.
Bet jau kad kas mėnesį mažinti ilgalaikius įsipareigojimus lizingui, tai manau, ir Prosas nepritars.
Ir kokią galų gale prasmę turėtų toks veiksmas, jokiais nepagrįstas? Jei jūsų valdžia taip seka tuos įsiskolinimus, tai pateikite jiems kas mėnesį tokią informaciją: šiais metais lizingui teks pervesti tiek, kitais metais tiek, viso liko įsipareigojimų tiek.
O apskaitoje darykite kaip nurodo .

Pasižiūrėkite:
1-oje korespondencijoje rašote K 4466 5454,09 Lt.
3-ioje korespondencijoje mažinate rezervą, rašote D 4466 1310,80 Lt. Po to jums tos sąskaitos kredite lieka 4143,29 Lt.
Tada po naujų apskaičiavimų ir naujo rezervo suformavimo turi būti sąskaitos 4466 kredite 7864,80 Lt. O jūs 4-oje korespondencijoje rašote K 4466 2411,15 Lt, ir šios sąskaitos kredite gausite tik 6554,44 Lt.
Tą klaidą aš ir norėjau parodyti, o pats principas geras.

Tarp kitko, tikrai geri detektyvai.

Kaip ir gerai (principas), tik tokia klaida:
3-ioje korespondencijoje sumažinote atostogų rezervą, todėl 4-oje korespondencijoje blogi skaičiai - pasitaisykite.

Apskaičiuokite pagal tas lenteles atostoginių kaupimus.
Išskirkite atskirai kaupimus už 2010 metus ir atskirai už ankstesnius metus.
Korespondencijos visiems vienodos:
D 6 kl sąnaudos
K 4466 Atostoginių kaupimai.
Kitaip sakant, nelįskite į 34 klasę.
Ir kaip mačiau, tai kolegos daro labai protingai: visas priskaičiuotas kaupimų sąnaudas PLN204 deklaracijoje parodo kaip neleidžiamus atskaitymus.
Tokiu būdu ir reikalavimams nenusižengia, ir Pelno mokesčio įstatymo nepažeidžia.
Yra dar du deklaravimo ir registravimo apskaitoje būdai, bet jie kiek sudėtingesni, ypač su atidėtojo pelno mokesčio registravimu.
Patarčiau šitą paprasčiausią.

Už kokius 200 Lt? Parduodat už 165,29 Lt, nes 34,71 yra PVM, kurį atiduodate valstybei.
Aš klausiu, kokį ten daiktą parduodate ir už kiek jį įsigijote. Nes dabar pagal jūsų "korespondencijas" tai kiek pajamų, tiek sąnaudų - po 165,29 Lt.

Tai parduodat už tiek, už kiek pirkot?

Atostoginių kaupimai lentelėse apskaičiuoti teisingai.
Nesutinku tik su tuo, kad 2007 metų atostoginių kaupimai registruojami, debetuojant 34 Nepaskirstyto pelno sąskaitą.
Ši sąskaita debetuojama tik registruojant tokius neleidžiamus atskaitymus, kurie niekada netaps leidžiamais. Pavyzdžiui, įmonės registravimo išlaidos.
Tuo tarpu darbuotoją išleidžiant atostogų už 2007 metus kad ir 2011 metais, priskaičiuoti atostoginiai yra gražūs leidžiami atskaitymai. Tas pats atleidžiant darbuotoją iš darbo ir apskaičiuojant jam išmoką už nepanaudotas atostogas.
Ką tada darysite su 34 sąskaita?
Ši klaida atsirado, kai viena Pačiolio konsultantė, nepamenu dabar pavardės, savo straipsnyje apie atostogų kaupimus būtent tokias korespondencijas nurodė.

Luka, tai, kad įsigyto spausdintuvo ĮSIGIJIMO SAVIKAINĄ iš karto nurašome į sąnaudas, tikrai nereiškia, kad mes tą turtą jau kažkaip "sunaudojome" ir jo nebėra. Jis įmonėje realiai yra, todėl galima jam ir tonerį keisti, ir remontuoti.
Ta pačia proga norėčiau dar kartą priminti, kas yra tas "ilgalaikio turto nusidėvėjimas", kuris taip pat nereiškia, kad "nusidėvėjus" IT, jis išmetamas į sąvartyną.
Brangesnio turto įsigijimo savikainą iš karto, pirkimo mėnesį, priskyrus sąnaudoms, išsikraipytų įmonės ekonominiai rodikliai.
Todėl IT įsigijimo savikaina į sąnaudas perkeliama palaipsniui, per keletą metų.
O jau spausdintuvas už 160 Lt tai tikrai įmonės ekonominių rodiklių nepaveiks taip stipriai, kad reikėtų per ketverius metus į sąnaudas nurašinėti po 40 Lt kasmet.

Kad gal ne - labai jau pigus.

Balanse nei pajamos, nei sąnaudos nerodomos

Kad ji paprastai tik vakarais prisijungia, matyt, tik tada ir turi laiko. Teks palaukti.

Kad ten labai jau senas tas VMI išaiškinimas - 2003 metų.
Nuo to laiko keitėsi Pelno mokesčio įstatymas, kitai žiūrima tiek į draudimo išmokas, tiek į apdrausto a/m remontą.
Nors klausimas apie PVM - atskaitomas ar ne - neiškiltų, jei gautume ir patys apmokėtume (o ne draudimo bendrovė) sąskaitą už remontą.
Tada besąlygiškai pirkimo PVM trauktume į atskaitą.
Ko gero, VMI teisi, ir jų išaiškinimas galioja.

21 apie tokią situaciją nekalba.
Tačiau jei turite įtarimą, kad ją reikės grąžinti, bandykite remtis to standarto 11 punktu, ir dotaciją pripažinti sąnaudomis tik tada, kai jos grąžinimo "pavojus" bus praėjęs.

Arba palik tą nulį - ką jis trukdo? arba rašyk įsakymą dėl numeracijos pakeitimo (nuo tos nusimušimo datos).

Kai rašysite (ateityje) dovanojimo sutartį, įrašykite kuo didesnę dovanos vertę.
Ši suma, pardavus turtą, bus laikoma jo įsigijimo kaina, ir GPM reikės mokėti tik nuo skirtumo tarp dovanos vertės ir pardavimo kainos.
Tai patikrinta - pats pernai pardaviau dovanotą turtą ir nemokėjau nei cento, nes dovana buvo įvertinta labai jau brangiai...

Darote taip:
1. Gautą sąskaitą apskaitoje registruojate be PVM:
D 2kl (arba 6 kl) 100 Lt
K 4 kl Skolos tiekėjams 100 Lt.
2. Priskaičiuojate žurnale PVM, apskaitoje:
D 2 kl. Pirkimo PVM 21 Lt
K 4 kl. Pardavimo PVM 21 Lt.
3. Deklaruojate FR0600 ir traukiate į atskaitą PVM 25, 33 ir 35 eilutės.
Mokėti nereikia.

[quote="Loreta13"]Rašau tik tiek, kad padengtų. :))
Nes čia pildoma "atskaityta veiklos mokesčių suma".
Negalim atskaityt daugiau, nei turim pelno.

Ačiū, Loreta13, taip ir padarysiu.

Kolegos, labai prašau man pasakyti, ar PLN204 50 eilutėje rašyti VISĄ praėjusio mokestinio laikotarpio mokestinio nuostolio sumą, ar TIK TIEK, kad padengtų 2010 metų pelną?
Nes turiu vieną pernai buvusią nuostolingą įmonę, ir nuostolio pernai buvo daugiau, negu šiais metais gavo pelno...

Taip - neįvykdyta viena iš abiejų kartu būtinų sąlygų.

Jei įskaitysite į neleidžiamus atskaitymus, negalėsite priskaičiuoto PVM traukti į atskaitą, ir turėsite jį sumokėti.

Kodėl galvojate, kad kažkam taip svarbu, kiek įmonė tų palūkanų per metus sumoka? Viena, palūkanų sąnaudos parodomos P(N)A kaip finansinės veiklos sąnaudos. O aiškinamajame rašte pakanka parašyti, kad turite lizingo būdu įsigyto turto.

Tai vistiek kažkada atvežami, papildomos atsargos, inventorizuojami tam tikrais laiko tarpais.
Aišku, išrašomas, kai konkrečiai atvežami pinigai į kasą (arba kas nors atvažiuoja į turgų jų paimti). Galite nors kas savaitę, aišku, nebūtina kasdien.
Aš tik aprašiau bendrą principą, variacijos priklauso nuo konkrečių sąlygų.

O turguje taip:
Išleidžiate pardavėją su prekėmis, išrašote važtaraštį jos pasiimtoms prekėms;
Įduodate jai glėbį PPK, kuriuos ji išrašys, jei koks pirkėjas pageidaus gauti dokumentą. Jei nepageidaus, nerašys;
Pasibaigus prekybai, pardavėja suskaičiuos dienos įplaukas, atims iš jų pinigus pagal išrašytus PPK, ir grįžusi į darbo vietą, įneš į kasą suprekiautus pinigus, išrašydama 2 , kur pinigai gauti be PPK, parašys "Dienos įplaukos";
Parduotų prekių savikainą apskaičiuosite pagal parvežtas neparduotas prekes - tokį aktelį pasirašysite, atimsite iš išvežtų, ir gausite parduotų prekių įsigijimo savikainą.

[quote=vovere]o kaip elgtis, kai yra UAB'as. prekyba dėvėtais drabužiais. prekiauja parduotuvėje ir turguje.
kaip elgtis su grynais pinigais kuriuos gauna turguje? juk ten neišrašinės kiekvienam pirkėjui GPK? gal tiktų, jei direktorius išleistų įsakymą, kad pardavėjas atsiskaito už grynus pinigus kiekvieną pirmadienį? ar rašyti
Parduotuvėje turi būti kasos aparatas

Aiškintas tas pardavimas n kartų, rašau dar kartą:
D 2411 Pirkėjų skolos 84,70 Lt
D 12x7 IT nusidėvėjimas 422,73 Lt
K 12xx IT įsigijimo savikaina 423,73 Lt
K 4484 Pardavimo PVM 14,70 Lt
K 52xx Turto perleidimo pelnas 69 Lt.

Turėtų pranešti raštu.

Perleidžiant veikloje naudotą ilgalaikį turtą, apskaitoje registruojamas tik perleidimo rezultatas - pelnas/nuostolis.
Kadangi perleidote su nuostoliu, tai ir registruojate tik nuostolį.

Tik valgyklos pajamos.

Pats nuolatinis Lietuvos gyventojas.