Šiuo atveju, deja, pelno mokesčio lengvatos taikyti negalima. Jei gerai suprantu situaciją, tai pirmojo UAB'o dalyviai kartu valdo 75 proc antrojo UAB'o? Jei būtų "turi po 25 proc kituose UAB'uose", tai yra, ne tame pačiame, tačiau jei viename, tai tikrai lengvatos nėra.

Taip, Regvita, Jūs teisi, per mėnesį jis turi gauti minimum, kaip ir rašėte, 1100 Lt pelno (jei atimsime visas sąnaudas). Jau ne pirmą kartą galvoju, kasd įstatymus pas mus kuria ir valstybę valdo išprotėjusių plėšikų gauja. Jokio supratimo apie pasekmes, jokios minties apie žmogų, elementaraus paskaičiavimo, kaip žmogui ar įmonei reikės gyventi ir dirbti. Tik atimti, apmokestinti, kad tik nepablogėtų jų pačių gyvenimas ir pajamos. Kiek ilgai kentėsime?

Taip, tai pakankamas įrodymas.

Normaliu atveju, vykstant pirkimui - pardavimui Lietuvoje, parduodant prekę, priskaičiuojamas pardavimo PVM, kurį perveda į biudžetą pardavėjas. Pirkėjui tas pardavimo PVM yra atvirkščiai, pirkimo PVM, jis jį gali atskaityti iš savo mokesčių. Valstybės mastu gaunasi nulis: vienas sumoka, kitas atsiskaito, o dažnu atveju, gali ir susigrąžinti.
Vykstant prekybai tarp ES šalių, pardavėjas pardavimo PVM nepriskaičiuoja. Ši pareiga perduodama pirkėjui. Jis tą PVM ir apskaičiuoja vietoj tikrojo pardavėjo. Tačiau kadangi jis yra pirkėjas, tai tą PVM gali atskaityti. Tokiu būdu jam (o kartu ir valstybės biudžetui) gaunasi tas garsusis matematinis ar buhalterinis nulis.
Viskas čia tvarkoje. Ir nieko sudėtingo.

Džiugi kalėdinė naujiena visiems IĮ savininkams - pensininkams.
Nuo 2010 metų sausio jiems bus mokama tik pagrindinė pensija ir priedas už stažą, nepriklausomai, kiek ta jo IĮ uždirba. Tik nebus mažinama tada, jei įmonė nevykdo veiklos ir yra apie tai pranešusi atitinkamoms institucijoms.
Apibendrinant:
- pensija mažinama visiems pensininkams (na, beveik visiems);
- jei pensininkas turi IĮ, nors jos pelnas mažas mažas, turės mokėti Sodrai mažiausiai 37,5 proc nuo 800 Lt, tai yra, lygiai 300 Lt;
- jam pensija bus mokama aukščiau nurodyta tvarka.
Ką patarti mano įmonėms? Turiu 2 tokias, kurių savininkai yra pensininkai. Tų įmonių metinis pelnas apie 3000 Lt. Tokio pelno neužteks net Sodrai sumokėti, o dar gaunamas pensijas praktiškai nuims.

Edvardai, tvirtinai, kad nematai atskaitos. Mes Tau visokiais būdais įrodinėjome, kad atskaita yra. Nes:
- priskaičiuoji žurnale pardavimo PVM;
- bet nieko nemoki;
- nes atskaitei jį - įtraukei į atskaitą
Štai kur ta atskaita

ir jums tokį laikotarpį patvirtino RC ir VMI? Pirmą kartą girdžiu, kad apskaitos įmonių finansiniai metai būtų kažkuo ypatingi. Toks savotiškas laikotarpis tik sukels sumaištį; faktiškai jis jokiomis objektyviomis priežastimis nepagrįstas.
Planuojate dirbti buhalterinį darbą, o klausiate elementarių dalykų. Gal nelabai seksis...

Regvita, nulis gaunasi tik po atskaitos Jei jos nebūtų (jei ji negalima), būtų gražus mokėtinas PVM
Nesistebime, kai tai reikia įrodinėti "užkietėjusiam" (gal daugiau užsispyrusiam) Edvardui, bet Jums, profesionaliai ir tikrai puikiai finansininkei...

Kokia jūsų įmonės veikla? Kodėl jūs tokį ataskaitinį laikotarpį pasitvirtinote? Tam turėjo būti rimta priežastis. Gal jūs kokia žemės ūkio bendrovė?

Bėda turbūt ne matematikoj, o buhalterijoj. Jei per mėnesį pardavimo PVM registruotumėte sąskaitoje 44841, pirkimo PVM sąskaitoje 2431, o pasibaigus mėnesiui, pildydami PVM deklaraciją, nunulintumėte abi šias sąskaitas, sukeldami viską į sąskaitą 4484 Mokėtinas PVM, tai atskaita matytųsi puikiausiai. Pavyzdys, pirkote prekių iš ES už 10000 Lt, priskaičiavote pirkimo - pardavimo PVM 2100 Lt, apskaitoje:
D 2431 2100 Lt
K 44841 2100 Lt.
Prekes žadate parduoti su PVM, todėl galite naudotis PVM atskaita. Sukeliate visą PVM į sąskaitą 4484:
D 4484 2100 Lt
K 2431 2100 Lt
Ir
D 44841 2100 Lt
K 4484 2100 Lt.
Sąskaitoje 4484 Mokėtinas PVM (ir FR0600 31 eilutėje) gaunate nulinį likutį, PVM mokėti nereikia.
Kitas pavyzdys: pirkote iš ES lengvąjį a/m už tuos pačius 10 000 Lt.
Priskaičiuojate ir registruojate PVM:
D 2431 2100 Lt
K 44841 2100 Lt.
Pildote PVM deklaraciją, PVM atskaita negalima, apskaitoje įrašai:
D Neatskaitomo PVM sąnaudos 2100 Lt
K 2431 2100 Lt
Ir
44841 2100 Lt
K 4484 2100 Lt.
Sąskaitoje 4484 Mokėtinas PVM gaunate kreditinį 2100 Lt likutį, FR0600 31 eilutėje gaunate skaičių 2100, o tai reiškia, kad reikia mokėti į biudžetą tuos 2100 Lt.

Aš irgi nežinau, kokios ten klaidos (sunku su tais klausėjais, kol jie dar paklausti teisingai nemoka), bet galiu pasakyti tiek: jei klaida susijusi su neteisingu prekių išvežimu iš LT į ES deklaravimu, ji būtinai išlįs, kai bus sudaryta atitinkamo ketvirčio VIES. Todėl PVM deklaracijas tikslinti būtina.

Regvita, Jūs turbūt telepatė... aš tai nieko nesuprantu, ko ji ten nori paklausti...

Vistiek tą patį rašai, dar painiau. Kiek tau metų, ką tu ten su ta direktore veiki?

Vaikiukas, aiškiai rašyk, ko tu nori paklausti, nes aš tai nieko nesuprantu. Aš visai kitaip suprantu "uždirbu", "įdedu" ir panašiai. Savais žodžiais aprašyk, kas ten atsitiko. PVZ, stalčiukyje susikaupė 100 Lt, išėmiau visus iš stalčiuko, nunešiau į seifą, liepė šefas duoti 50 lt ir t.t.

Rašykite tik tiesą: išduoti - vardą pavardę asmens, kuriam tuos pinigus išmokate, pagrindas - tikslas, kuriam jis tuos pinigus panaudos.

[quote=seimosdziaugsmas][/quote]
Nedidelis minusinis AA likutis gali pasitaikyti ir pasitaiko tiek UAB'e, tiek IĮ. Jei jis susidarė dėl to, kad buvo per mažai išduota avansu pinigų pirkimams, ir teko ten keletą litų pridėti - tai nieko baisaus. Jei yra pinigų kasoje ar a/s, atskaitingam asmeniui jie bus grąžinti kito mėnesio pradžioje.
Tačiau tūkstantiniai likučiai minuse, besitęsiantys mėnesiais, kai tuščia tiek kasa, tiek a/s - tai jau nelegalus, netinkamas įmonės kreditavimas. Apyvartinių lėšų trūkumas turi būti papildomas skolintais pinigais tvarkingai. UAB'e turi būti sudaroma paskolos sutartis su akcininku; joje net galima numatyti procentus. IĮ apiforminamas savininko įnašas, nes pats su savimi jis negali sudaryti paskolos sutarties. Tai dar vienas IĮ minusas - savininkas negali numatyti procentų už paskolintas įmonei lėšas.
Ir jūs neteisi, kai rašote: "Pinigai bet kuriuo atveju savininko". Pinigai įmonės, skolos įmonės. Įmonės ir savininko turtas yra atskirtas, kol yra įmonė. Savininkas pinigus iš įmonės gali pasiimti tik atitinkamai įformindamas tą veiksmą ir apmokestindamas, jei to reikia.

Žinoma, kad gali.
a) Kasoje pinigų yra, tačiau kasa mėnesio pabaigoje jau uždaryta, išmokėjimų daryti negalima. Tuo tarpu savininkas atneša dar iš kažkur iškrapštęs apmokėtą sąskaitą. Jo avansinė mėnesio pabaigoje minusinė, bet savininko įnašo daryti nereikia, trūkstami pinigai bus išmokėti kito mėnesio pradžioje.
b) Tas pats pavyzdys, jei pinigai pervedami į savininko asmeninę sąskaitą.
Aš suprantu, kad Jūs norėjote paaiškinti, jog savininkas negali kredituoti įmonės už savo pinigus pirkdamas prekes, kaip Jūs išsireiškėte, "per avansinę apyskaitą". Taip, čia Jūs teisi. Jei įmonėje trūksta apyvartinių lėšų, savininkas turi paremti įmonę papildomais savo įnašais. Tačiau vėliau, nenorėdama atsakymo patikslinti, pateikėte tikrai neteisingų argumentų, ir kad turtas neatskirtas, ir kad savininkas negali išvis būti atskaitingu asmeniu.

Įsijungsiu ir aš į šią diskusiją ir prisidėsiu prie gerbiamos kolegės Regvitos kritikų. Ji tikrai neteisi šiais dviem atvejais, kai tvirtina:
1."Tuo tarpu IĮ savininko turtas nėra atskirtas nuo IĮ turto".
Visiška netiesa. Nežinau, kokiame teisės akte taip parašyta, bent jau man skaityti tokios nesąmonės neteko. Pažodžiui traktuojant tokį parašymą, išeitų, kad vos įregistravus IĮ, jau ir žmonos, ir tavo turtas automatiškai tampa bendras su ta įmone. Deja, taip nėra. Kolegės jau citavo, kas laikoma IĮ turtu. Dar daugiau, sakyčiau, kad savininko turto naudojimui IĮ yra daugiau nepatogumų negu UAB'e. Perduodamas turtą naudoti IĮ, turi pranešti VMI, tuo tarpu UAB akcininkas gali sudaryti nuomos sutartį ir už turto naudojimą įmonės veikloje gauti pinigėlių, ko IĮ savininkas niekaip padaryti negali.
Vienintelis skirtumas - IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. O tai reiškia, kad už IĮ prievoles savininkas atsako (tam tikrais atvejais) savo asmeniniu turtu, tuo tarpu akcininkas - tik akcijomis.
2. Tvirtinimas, kad IĮ savininkas nėra ir negali būti atskaitingas asmuo savo įmonėje (apskaitos prasme). Kiek tų įmonių žinau, visose savininkas yra atskaitingu asmeniu, t.y., gali gauti iš kasos pinigų, naudoti juos įmonės reikmėms, apmokėdamas sąskaitas, ir privalo už tų pinigų panaudojimą atsiskaityti. Nereikia IĮ įsivaizduoti, kaip primityvios įmonėlės, kur dirba vienas savininkas. Yra ir labai stambių IĮ, kuriose dirba net ne viena dešimtis darbuotojų. Kaip jau atrodytų, jei vienam atskaitingam darbuotojui išduodant pinigus KIO rašome "avansas ūkinėms reikmėms", o savininkui, nors jis irgi eina kažko įmonei pirkti, tai jau būtų "pelno išsimokėjimas"? Arba, sakykime, savininkas paėmė iš kasos 1000 Lt, nupirko kažko už 1100 Lt, kasoje pinigų yra, o savininkas vistiek turi rodyti 100 Lt įnašą, vieton to, kad išsimokėti trūkstamą sumą iš kasos?
Čia kolegės Regvitos citata:
"tai reiškia, kad jei jis finansuoja savo įmonę, tai ne per atskaitingus asmenis, bet darydamas savininko piniginius įnašus. UAB'e negali darbuotojas ar akcininkas paprastai įnešti į kasą piniginių lėšų, prieš tai nesudaręs paskolos sutarties, tuo tarpu IĮ savininkas gali laisvai disponuoti savo įmonės pinigais, kada reikia įnešti, t.y. papildyti kasą, kada jam pačiam reikia išsiimti iš įmonės kasos. Tai toks va čia skirtumas. "

Tikrai teisybė. Sprendžiu buhalteriškai:
Buvo likučiai
Kasa 0 Lt
Atsargos 10 Lt (kepurė).
Po visų manipuliacijų gauname:
Kasa -15 Lt
Atsargos 0 Lt
Nuostolis 25 Lt.
Sugebėjo L.Tolstojus... ne tik rašyti, bet ir tokius galvosūkius sukurti. Dabar matematika lengvesnė.

Tikrai, neatkreipiau dėmesio.

PVM į atskaitą traukiamas pagal pirkimo datą.
Tačiau ar tą butą nuomosite su PVM? Nes šiaip tai patalpų nuoma PVM neapmokestinama. Gal geriau dėl atskaitos pasikonsultuokite su VMI.

Tai tiek grynųjų pinigų jis atidavė iš kasos, į ją neįdėdamas nieko. O dar juk atidavė kepurę, kurios vertė 10 rublių. Žinoma, čia jau galima būtų ginčytis, kokia jos tikra savikaina.

Jei lygtimi, tai būtų taip:
Pažymime - pusę kelio sudaro x žingsnių. Tuomet:
x/2 - x/3 = 60
x = 360.
Visas kelias 360*2=720.

Nuostolį dėl kepurės pardavimo priskaičiuojate blogai, ne 35 r.
1. Pardavėjas (kadangi gavo padirbtą popierėlį), dykai atidavė pirkėjui kepurę (10 r) ir dar 15 r gerų pinigų - nuostolis 25 rubliai.
2. Kaimynei už tylėjimą suplojo dar 25 r.
Viso nuostolis 50 rublių.

Atsakymas 720 žingsnių. Gal sąlygą ne taip suprantate?
Pusę kelio sudaro 360 žingsnių, skaičiuojant kas antrą, gaunate 180.
Kitoje pusėje skaičiuojant kas trečią gaunate 120. Skirtumas tarp skaičių 60.
O kaip spręsti, nesakysiu, tik šeštokai dar lygčių nesudarinėja.

Ir aš galiu užduoti uždavinėlį - čia Jėzuitų gimnazijos šeštokams:
Jonas nutarė suskaičiuoti, kiek žingsnių yra iki jo draugo Petro namų. Pirmąją kelio pusę skaičiavo kas antrą žingsnį, o antrąją pusę - kas trečią žingsnį. Skirtumas tarp gautų skaičių 60.
Kiek žingsnių skiria Jono ir Petro namus?

Jo... taxiečiai tiesiog genijai, uždavinėlį per kelias sekundes išsprendė...

Pastatams lengvatos taikyti negalima.
Reikėtų pasitikslinti dėl stelažų, ar juos galima priskirti 46(1) straipsnyje išvardintoms turto grupėms. Taip pat parduotuvės įrangą gal irgi reiktų po vienetą žiūrėti.

Įmonė.

Gak parašyti atsakymą? Ar patys norite jį rasti?