Lenta nemeta šešėlio, dirbta su fotoshopu.

1. Neturėtų likutinė vertė būti nulis. Turtas turi būti nudėvimas iki likvidacinės vertės, o ji negali būti mažesnė už 1 Lt. Pažiūrėkite, kodėl taip atsitiko.
2. Kaip suprasti - nelikviduotas? Realiai jis yra, tik dokumentai nesurašyti ar kaip?
3. Dabar darykite taip: surašykite kiekvienam buvusio turto vienetui likvidavimo aktą, jame užpajamuokite gautą metalo laužą (tonomis, kilogramais). Kokia kaina tą metalo laužą užpajamuoti - pasikambinkite supirkėjams, jie pasakys, po kiek superka, tokiu būdu ir to metalo laužo vertę nustatysite.
4. O tada tą metalo laužą parduokite.

Sąskaitą galima rašyti, tik be PVM. Joje ir nurodykite, kad tai netesybos.

Ne.
Įstatymuose yra nustatyti dokumentai, naudojami grynųjų pinigų priėmimui registruoti, juos ir reikia naudoti.

Tiesiog reikia žiūrėti į sutartį. Jei joje numatytas toks atvejis, tai šis įmonei liekantis avansas yra laikomas netesybomis dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymų. Netesybos a) nėra PVM objektas; b) yra neapmokestinamos pajamos.

Taip, taip bus geriausia. Tur būt žinote, kad priduodant statybą reikės išsirašyti sau sąskaitą?

Vykdote rekonstrukciją. Užsivedate sąskaitą "Nebaigta statyba" ir į ją dedate viską, kas ten bus tose naujose ar rekonstruotose patalpose panaudota, tai yra, viską, ką čia išvardijote. Pirkimo PVM traukiate į atskaitą.
Baigsite darbus. Tada rašote darbų pridavimo aktą ir prie jo sunaudotų medžiagų ir įrankių sąrašą. O tada atskiriate, ką dėti į pastato savikainą, ką nurašyti kaip sąnaudas. Čia taip pat galite pasireguliuoti, kur ką dėti, kas jums geriau: ar turėti daugiau sąnaudų ir susimažinti einamojo laikotarpio pelną, ar atvirkščiai. Pavyzdžiui, prie savikainos be abejo priskiriate langus, duris, grindų apvadus, kiliminę dangą, visokius ten teptukus. O jau galvoti galite dėl žaliuzių - nors jos ir tvirtinamos prie sienos, bet juk galima nuimti ir prie kitos sienos pritvirtinti? - šviestuvai, lempos - čia jau geriau po pastato pridavimo nurašyti į sąnaudas.
Kol kas jūs nurašyti į sąnaudas negalite nieko, apsispręsite tik po rekonstrukcijos pridavimo.

Kasa valiutomis reikalinga tada, kai turite būtent tokių valiutų grynaisiais, faktiškai. O kokiomis valiutomis apmokėtos užsienio sąskaitos - tai juk ne iš įmonės kasos mokėjote? Išdavėte darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę eurus - eurų kasa reikalinga. Išdavėte litus, jis nuėjęs pats išsikeitė kaip jam reikia ir išvažiavo - nereikia valiutinių kasų.

Štai matote, kaip viskas paprasta ir nesudėtinga.

Labiau tinka dėti į statybos vertę (kol kas - nebaigtą statybą).

Bandau išversti, nors Regvita jums jau ir konkretų pavyzdį parašė. Taigi suprasti reikia maždaug taip:
1. Peržiūrite praėjusius 12 mėnesių ir sudedate visas premijas, jei jos buvo paskirtos už 4, 5, 6,...,12 mėnesių laikotarpio rezultatus;
2. Gautą sumą padalijate iš 4;
3. Pažiūrite, gal praėjusiais trimis mėnesiais, iš kurių skaičiuosite vidutinį DU, buvo išmokėta ketvirtinė ar kokia mėnesinė premija; ją taip pat įtraukiate į skaičiavimus;
4. Tada, aišku, sudedate visų 3 mėnesių priskaičiuotą normalų DU;
5. Ir viską dalijate iš dirbtų per pastaruosius 3 mėnesius dienų skaičiaus.

Įmokos į Garantinį fondą skaičiuojamos nuo tų išmokų darbuotojams, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (Sodra). Todėl:
- neskaičiuojamos nuo ligos pašalpos, dabdavio mokamos už 2 pirmąsias ligos dienas, nuo laidojimo pašalpų, ne didesnių kaip 5 minimalios algos;
- skaičiuojamos nuo premijų.

Taip, tai nėra pajamos, tik paprasčiausias įnašų grąžinimas. Deklaruoti nereikia.

Tai kaip suprantu, jis iš kažkokios įmonės pasikolino 10 gabalų, įsteigė UABą, tada nuėmė tuos pinigus nuo UABo sąskaitos (persivedė sau) ir grąžino iš ko buvo pasiskolinęs?
Jo... gudriai sugalvota... kaži ką jam jo buhalterė pasakys? Jei jis ten dirba, tai tie pinigai kabos kaip jo skola UABui, iš ko ir kada jis atiduos, neaišku, problema jau yra, nes atskaitingi asmenys privalo tuos pinigus gale mėnesio grąžinti.
Nebent tegu formina, kad pasiskolino iš įmonės.

Jeigu jis tame UABe dirba, tai tikriausiai persivedė sau kaip atskaitingam asmeniui, gal ką pirks tai įmonei. Nors kai pasiskaitai kad ir šiame forume, koks tų akcininkų supratimas apie savo teises, tai gali būti ir kitaip...

Teigiama valiutų kurso pasikeitimo įtaka šiuo atveju neatsiranda - jūs bandote paskolinti pinigus, o ne apmokėti skolą. Jūs tiesiog kol kas paskolinote 16330 EUR. Gal būt ji atsiras, kai jums bus grąžinama paskola, bet skolinant tokia įtaka tikrai nesusiformuoja.
Kaip viską atvaizduoti apskaitoje? Visų pirma, apskaita Lietuvoje vedama litais. Antra, sudarytos paskolos sutarties apskaitoje kaip įsipareigojimo neregistruojate.
Įsivedate sąskaitą tai paskolai, pvz., 1623 Kitos po vienerių metų gautinos sumos ar kažką panašaus, kas labiau atitinka paskolos sutarties sąlygas. Pervedus dalį eurais:
D 1623 Paskola užsienio įmonei 56384,22 Lt
D 271 Bankas (eurai).
Atskirai pasižymite, kad paskolinote jau 24112 USD, kad žinotumėte, kiek dar reikia pervesti.
Ir taip pat kiti pervedimai, kol susiformuos visi 100 000 USD.
Taip pat manau, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, neverta perskaičiuoti USD pagal galiojantį kursą ir registruoti pajamas/nuostolį dėl valiutų kurso svyravimo. Bent aš tai laikyčiau tuos pinigus apskaitoje litais, o visos manipuliacijos prasidės, kai prasidės grąžinimas arba palūkanų mokėjimas - tai priklausys nuo to, kokia valiuta viską realiai gausite.
Apibendrinant galiu pasakyti, kad jums svarbu, jog realiai paskolinote (pervedėte) tiek ir tiek eurų (jų kursas kol kas pastovus), savo apskaitoje skolą apskaitote litais, o kad skolininkas juos pasiverčia USD, tai jūsų neliečia.

Ogi gal. Bet tik ne su VL, manau?

Kartais tikrai stulbina tų akcininkų absoliutus nenusimanymas apie savo teises ir pareigas, kaip ir čia aprašytu atveju...
Rodos taip paprasta - nori iš arti kontroliuoti savo įmonės darbą, galų gale kažkiek ir jos resursais pasinaudoti - įsidarbink pagal darbo sutartį kad ir trečiuoju direktorium, jei jau karūna neleidžia kokiu prastesniu - ir dirbk, pirk, parduok, važinėk kur tau reikia.
Bet jau šitokias nesąmones - įgaliojimai, pažymos, kažkokia nesąmonė. Negi negali nors akcinių bendrovių įstatymo pasiskaityti? Kokiame kaime ar užkampyje tai vyksta?

Užmigtumėt be manęs...
Dėl VL tikrai esu teisus - nesuteikia jis teisės nuomoti patalpas JA.
Dėl IDV gal jau šiais metais ir pražiopsojau, kad galima tokia veikla verčiantis nuomoti patalpas JA. Bet tai tik nuo šių metų, pernai tikrai nebuvo galima to daryti.

Tik kaip akcininko paskolą įmonei.
Dengti nuostolius akcininkų įnašais nusprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Kalbėkite su vadovais. Visiškai aišku, kad jie nerodo pajamų, ir dirbdami "juodai", nesugeba išreguliuoti tos juodos buhalterijos taip, kad ir dalį mokesčių nuslėptų, ir nors šiokį tokį pelną gautų, kad nesukeltų įtarimų.
Paaiškinkite, kad taip jie atkreips kontroliuojančių institucijų dėmesį ir labai nukentės po netikėtų patikrinimų.

Kadangi matote, jog gruodį jam pinigų nemokėsite, o sausį mokėti reikės mažiau, tai ir sąnaudų gruodžio mėnesį registruokite mažiau.

Galite nesutikti, jei tokia tvarka nepatinka, bet taip jau yra. VL nesuteikia teisės nuomoti patalpas juridiniam asmeniui. Tas pats ir dėl IDV.

Tikrai įmonės likviduoti nereikia, praktiškai ji dirba pelningai, jei nuostolis susidaro tik dėl vilkikų nusidėvėjimo. Nepulkite į paniką, kai nusidėvėjimas baigsis, tai tas pelnas ir išlįs.
Tik dėl visa ko pasitikrinkite, ar teisingai nustatytas nusidėvėjimo laikotarpis (jis turi būti ne mažesnis kaip 4 metai).

[quote=airen]Aciu, Raini.

Ir dar klausymas. O jeigu uz gruodi mokesime uz nuoma apie 2010 sausio 08d., tai man jau reikia atskaiciuoti tik GPM 15 proc., o
Taip, teisingai.

1. Pirkimus iš FA taip pat galima apskaitoje registruoti kaip skolas tiekėjams, nesvarbu, kad apmokama grynais, čia buhalterė jokios klaidos nedarė, sakyčiau, labai teisingai elgėsi. Tuo labiau, kad pati matote, jog daug tų pirkimų neapmokėta - kaip kitaip juos užregistruoti?
2. Taip pat normali situacija ir su paskola, jei yra paskolos sutartis ir direktorė yra kartu ir akcininkė.
3. Šiaip tai situacija būtų kaip ir normali, jei įmonė dirba pelningai. Tačiau jei dar ir nemažas nuostolis yra, tai jau galima įtarti, kad slepiamos pajamos, t.y., kepama "juodai".

PVM atskaitą tikslinate to mėnesio, kada paaiškėjo, kad medžiagos nebus naudojamos PVM apmokestinamoje veikloje, tai yra, to mėnesio, kurį parašėte nurašymo aktą. Ne 09 ir 10 mėnesių.

Dengiamas finansinis nuostolis - iš Pelno/nuostolių ataskaitos eilutė "Grynasis pelnas / nuostolis).
Deklaracija PLN204 naudojama tik pelno mokesčiui apskaičiuoti, ji kitokios įtakos apskaitai neturi.

PVM nuo to gauto avanso neskaičiuokite, čia ne tas atvejis, gal tų jūsų paslaugų visai nereikės.
Paprasčiausiai pasidėkite tuos pinigus kaip avansu gautas sumas ir dar laukite.
Kai jau nebeturėsite vilties grąžinti arba atlikti paslaugas, pripažinsite pajamomis.

Rašykite sutarties atitinkamo punkto pakeitimą, visos sutarties keisti nereikia.