Atkreipkite dėmesį kad mokate ne už mašinas, o už sunaudotą kurą (galite turite nors 10 mašinų, bet jei jos stovi garažė, nuo to mokestinė prievolė neatsiranda).
Pagrindiniai skaityniai:
1.MATĮ
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2142..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2142...
2. Tvarka su deklaracijomis
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1985..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1985...
3. Indeksas
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2130..."> www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2130...

Pritariu. Jokių simbolinių kainu geriau netaikyti.
Pas mane irgi pribrendo reikalas reikes parduoti akcijas, situacija siektiek kitokia, bet esme ta pati, kad nekiltu apmokestinimo ir kitokios problemos pardavimas bus atliekamas uz nominalią kainą, ji visais atvejais bus didesne nei rinkos kaina.

Reikia įstatymais pagrįstu argumentų:
1. LMSDĮ
"3. Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos turintiems teisę jas gauti apdraustiesiems asmenims šiais atvejais:
1) motinystės – moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu;
2) motinystės (tėvystės) – apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks vieneri metai, laiku."
Atleistas žmogus nutraukia darbo santykius ir VP atostogos nutruksta, todėl netenkama teisės į pašalą.
Tas pats variantas ir su nemokamomis atostogomis, jų metų jums niekas nemokės lygos pašalpos nesvarbų, kad pašalpa skaičiuojama (iš Sodros lėšų) iš užpraeito ketvirčio pajamų. Apdraustojo statusas pašalpos gavimo metu svarbus.

Jai tikrai bus blogiau, jei atleisite ją iš darbo ji neteks teises į motynistės(tevystės) pašalpą iki vienerių metų, atleidus Sodra nustos mokėtį ir liks tik tie 94 Lt per mėnesį. Žinodama tai moteris nekada nesutiktų išeiti, bet ir jūs teisiškai pagal DK negalėtumete jos atleisti - kitas dalykas susitarimo reikalas.

Pagal MAĮ " Lietuvos Respublikos registruotos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsiskaitydamos tarpusavyje bei su užsienio subjektais (išskyrus fizinius asmenis) už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui ........."
Pagal LR Mokėjimų įstatymą -
"Mokėjimas – mokėtojo lėšų perdavimas gavėjui tiesiogiai grynaisiais pinigais arba negrynųjų pinigų pervedimas per pasirinktas kredito įstaigas. "
Be to "4 straipsnis. Mokėjimų tvarka
1. Mokėjimai grynaisiais pinigais atliekami mokėtojo ir gavėjo susitarimu nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekami šio Įstatymo nustatyta tvarka. "

BAĮ grynųjų pinigų mokėjimas atsirtas nuo jų pavedimo "Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui."

Mano manymų visais atvejais kai mokėjimas vyksta per kredito įstaigą tai taktuotina kaip mokėjimo pavėdimas (ką faktiškai bankas ir padaro - jis neįteikia grynus pinigus). Atsiskaitymas gryniais pinigais tai betarpiškias grynųjų pinigų judėjimas - kas įrodoma Kasos dokumentais(pagal kasos darbo organizavimo taisykles: [i]gryni pinigai (toliau vadinama – pinigai) – litų banknotai ir monetos bei centų monetos arba užsienio valiuta, naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;[i])

;) Pagal visus kitus privalomi jei nėra raštiško sutikimo.
Skaitau aš AAMA ir galvoju na reikėjo gi taip neaiškiai atasakyti į klausimą: ne atsakymas o išsisukimas, o čia pasirodo Loretos klausimas.

4 forma visais atvejais eina be centų,
3-SD ir 4-SD visada su centais.

Turėjo jei tvarkai Individualią įmonę turėto - paskambinau pasakė už 2 ketvirčius atnešti.
Iš dar šiokia tokią informacija papasakojo:
3b-SD pildoma taip pat kaip 3-SD t.y. be jokio kaupimo rašomos sumo už ketvirtį. Tas "KETVIRČIUS" reikalagas tam kai bus teikiama metinė deklaracija. Jei nemokate papildomos pensiojos daliai avansu tai 3b-SD - 5,6,7 laukų nepildom; taip pat ir su 4b-SD iš sumų pildome tik "įmokų bazinei pensijai suma".
O jau kaip teiksime metine tai jau reikės ir kitas pildyti.

Dar pas mane liko didelis klaustukas del mano firmeles: ji pertvarkytą į UAB šiais metai ir neaišku kaip reikės sumokėti įmokas papildomai pensios daliai už šios metus.

Iš manęs išvys nereikalavo nesuprantu kodėl.

Pasakysi adresą ir tau pasakys pas kurį tau inspektorių.

:) Ten ir susitiksim :) Aš pas Vansevičių.

Aplinkos apsaugos departamentas
A. Juozapavičiaus g. 9, LT-2600 Vilnius. Tel./faks. (8-5) 2723202

Kaip ir kitas, nei paštu nei kitaip neišeis reikia pristatyti, antspaudas reikalingas.

Manau reikia visais atvejai todėl, kad tvarkoje nėra nurodyta neteikimo galimybė.
O už nepateikymą:
"12.8. Mokesčio mokėtojui privaloma tvarka nepateikus mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos už mokestinį laikotarpį, taikoma bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnį. VMI surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolą ir teikia privalomą nurodymą mokesčio mokėtojui dėl mokesčio deklaracijos pateikimo"

Ka gi ir aš prisidėsiu prie aplinkos taršos mokesčio apskaičiavimo.
Dėl to, kad mokestis mokamas už sunaudotas kuro tonas, o skysčių 1 kilogramas dažniausiai nelygus 1 litrui, todėl taikomi perskaičiavimo koeficientai.
Tiksliausiai perskaičiavimo koeficientą galima gauti iš kuro tiekėjų (benzino kolonėlės, kurioje įsigyjote degalus) ar kuro gamintojų.
Jei nėra galimybės juos gauti galime ataikyti šiuos.

suskystintos dujos - 0,53
benzinas - 0,75
dyzelinas - 0,85.

Tai ar perskaičiuojat?

ginčytis nesiruošių todėl, pateikiau pakankamai apibendrinta, sakykime neišsamų dabartinio laikotarpio variantą.

O ši komentaro dalis dėl sąlygų iki 2003.01.01 ir po 2003.01.01, buvo ir prieš tai buvusioje redakcijoje ir tada jau buvau su ja suspažinės.

Būtų malonu kad klausymas skambetų taip: "Darbuotojas padėjo dirbti 2003.02.12, 2003.05.12 įsdarbino kitoje firmoje ........ ir t.t." Suprantu kad klausimus dažnai prireikia pateikti apibendrintai, bet dėl to prireikia pateiki daug nereikalingos informacijos, kartotis ne viena kartą.

Į vieną pateikiat prašymą.
Prašymo nepateikimas, t.y. faktas kad prašymo nėra duod pagrindą netaikyti NPD.

Kitokia situacija gali susidaryti darbovieteje kur prašymas dėl NPD taikymo jau pateiktas. Tada pateikiat panašų prašmą su pvz. tokią fraze:
"Prašau, apmokestinant pajamų mokesčiu šioje darbovietėje mano gaunamą darbo užmokestį, nuo nuo šių metų liepos 01 dienos netaikyti NPD ir PNDP dydžių." O kitoje pateiki dėl taikymo.

Girdėjau, girdėjau: kiekviena miesto institucija būna su savo nukripimais ir iškripimais.

Reikia tokius bausti ;)
Nors jie gali pateikti ir kontr argumentą:
"7. Tuo atveju, kai apmokestinant pašalpą buvo pritaikytas NPD, teritoriniai skyriai, išmokėję apdraustiesiems pašalpas, apdraustojo nurodytai darbovietei, kurioje mokestiniu laikotarpiu yra taikomas NPD, per tris dienas po tokios pašalpos išmokėjimo (pervedimo į gavėjo sąskaitą) išsiunčia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnyje nurodytą pažymą.
8. Apdraustojo darbovietė, kurioje mokestiniu laikotarpiu taikomas NPD, gavusi 7 punkte nurodytą teritorinio skyriaus pažymą, pajamų mokestį apskaičiuoja nuo bendros už atitinkamą mėnesį apskaičiuotos atlyginimo ir pašalpos sumos."

Taigi jei neteikėt NPD kopijos taikymui, tai gali sakyti pagal įsakymą jiems neprivalu jums pateikinėti informaciją.

Toj susiderinsime pilnai su ES ir nauja žinyną pilnai galima bus leisti. Kolkas to būtų daryti netikslinga, maža kad dar ne visus įstatymus pakeite, tai ir tų kurios pakeitė: nei pilnų komentarų nėra, nei taikymas iki galo aiškus.

Antraeilės ir papildomos pareigos liko ir reglamentuojamos DK, bet jie skirstomi kitokiu požymiu - t.y. neliečiant apmokestinimo klausimo.
Dėl to kad antraeilinikas gali dirbti 4 valandas jus neteisi; pvz. įsidarbinu Pirmoje(pagrindinėje) darbuovietėje 0.5 etato dirbu 4 val., bet įsidarbinų Antroje(antraeilėje) darbuovietėje kur dirbu 8 val. - Tai tikrai galima, aišku tai niekas nedarys, todėl kad toks darbuojojas nuskriaus save gavęs mažiau atlyginimo.

Be to mes čia palieteme apmokestinimo klausimą, o ne darbo valandų, todėl tokių atvėjų jokios DS sąlygos nesikeičia, jokių įsakymo ir DS pakeitymų nereikia. Darbuotojas valdo apmokestinimo klausimą, čia nereikia nei darbavio leidimo, nei sutikimo nei pritarimo.

Pirma - kur taikomas.
Visos kitos kur netaikomas Antros.

Gal susitarkime, jei jau nėra įstatymuose tokio sąvokos jos ir nenaudokime, vadinkime pagrindinę - Pirma, o nepagrindinę - Antra ;), o ten jau pareigas paskirstysim.

Antraeilių darbų sąvoka tikria pilnai neatitinka Nepagrindinės darbovietes sąvokos. Beje lyginiami nelygiaverčiai reiškiniai:
Darbuovietė (Pagrindinė ar Nepagrindinė) IR
Pareigos (Pagrindinės, papildomos, antraeilės).
Todėl tam tikrais atvejai antraeilį darbą galima atlikti ir Pagrindinėje ir Nepagrindinėje dabuovietėje. Be to kol nebus LR Vyriausybės nustatytos tvarkos abejojų ar kas pradės šias DS rūšis taikyti.

Nieko_sau būtent tau aš ir neprieštaravau :). Pilnai su tavimi sutinku.

Šiek tiek paprieštarausiu turi ir tokių darbo sutarčių kur prie pareigų parašyta pvz. "vairuotojas pagrindinėje darbuovietėje". Tai buvo svarbu anksčiau kaip PNM taikymas buvo nustatytas pagrindinėje darbuovietėje, o prašyme tai nebuvo pažymėta. Dabar kaip jau minėjo kolegos, viska sprendžia prašymas dėl NPD taikymo, nos skaitant GPMĮ 20 str.
"Tuo atveju, jeigu gyventojas iki 2003 - 01 - 01 darbdaviui, iš kurio jis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuris iki 2003 - 01 - 01 jam taikė pajamų neapmokestinamąjį minimumą pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, nepateikia prašymo taikyti NPD, tačiau nepateikia ir atsisakymo jį taikyti, tuomet darbdavys, turėdamas dokumentus, patvirtinančius, kad ši darbovietė yra pagrindinė (darbo sutartį arba paties darbuotojo pareiškimą), turi teisę laikyti, kad prašymas taikyti NPD yra pateiktas, tačiau šiuo atveju galima taikyti tik pagrindinį NPD (iki gyventojas pateiks prašymą dėl individualaus NPD ir (ar) PNPD taikymo)."
Aišku kad testiniai santykiai naudojami kaip įrodymas dėl NPD taikymo.
Jei pvz. darbuotojas turintis DS kaip mano pvz. pateikia prašyma dėl NPD (DS pakeitimų manau nereikia) netaikymo praktiškai VMI galima pasakyti kad ši darbuovietė yra "nepagrindinė" - jei jie taip nori vartuoti šią savoką.

Loreta tikriausiai kažkur apstulbus negali pasijungti į tax.lt - ir bando perskaičiuoti DU savo naudai ;)

Teisingai šio atveju aiškino kad reikia taikyti nusidėvėjimo skaičiavimo principą. Įsivaizduokite kad jūsų veikai yra ilgalaikis turtas :) : tada PNPD ar NPD netaikomas, kaip ir nusidėvėjimas neskaičiuojamas kita mėn. po įvykio pasibaigimo.

Sutikčiau ir įžvelgčiau tame logiką ir suderinamumą, bet norint surasti pagrinda ir argumentą, kodėl tai nedaroma tikrai galima.
Būtų daug paprasčiau jei DK būtų sąvoka "Darbas naktį - tai"
Darbar turime tik tokius variantus:
- "Nakties laikas" - 22.00 - 6.00
- "Naktinis darbas" - 3 val. nakties laiku (trupminimas tai papildymas, o ne pagrindinis teiginis)
- Mokama už "darbą naktį"
Nebūtų 2 punkto nekiltų abejonių, bet dabar juos lieka. Aišku pamastės, siūlau visiem visdelto mokėti nakties tarifu nepriklausomai nuo atidirbto laiko.

??? Kaip galioja ? Jūs neteisi: DK -
"6 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus Darbo kodeksui, netenka galios šie teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodeksas (Žin., 1972, Nr. 18-137; 1975, Nr. 6-45; 1976, Nr. 35-337; 1982, Nr. 34-367; 1983, Nr. 18-198, Nr. 26-266; 1988, Nr. 11-75; 1990, Nr. 15-426, Nr. 22-540, Nr. 26-629, Nr. 36-863; 1991, Nr. 2-33, Nr. 22-568; 1992, Nr. 4-63; 1997, Nr. 67-1671; 1999, Nr. 13-313);
2) Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 4-104; 1996, Nr. 41-984; 1999, Nr. 30-858; 2001, Nr. 28-898);"
Darbo kodeksas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

O minimumas tikrai gali būti nustatytas, bet atsižvelgiant į darbo pobūdį, grafiką ir t.t. atlyginimas aišku gali būti didesnis, bet nebejojų kad gali būti ir lygus pvz. jei grafikas - 1 naktį budėjimas ir 2 d. poilsio.

Iki 2003.01.01 tikrai galėjo nubausti todėl kad nei DĮK, dei DAĮ nebuvo numate Naktinio darbo sąvokos, kuriame figurotų 3 valandų išdirbis. Todėl už laukotarpius iki 2003.01.01 nubausti tikrai gali (be to darbo apmokėjimo įstatyme yra konkrečiai nurodytos valandos už kurias reikia mokėti kitų tarifu.