Jei pajamomis natūra nelaikoma darbuotojo vykimas į darbą ir po darbo namo tarnybiniu automobiliu, o kaip su automobiliu naudojamu pagal panaudą (vykimas į darbą ir iš jo)?

Kai įmonėj krizė tai bet kas tiko ir direktoriui.

Kaip manote, darbuotojams vykstantiems į užsienį mokama kompensacija už kilnojamo pobūdžio darbą ir pan., o direktorius už tokius pat išvykimus gauna dienpinigius, nieko tokio?

O kodėl yra lyginamas įstatinis kapitalas su nuostoliu, neturėtų būti įstatinis lyginamas su nuosavu kapitalu?

Gal žinote kaip su pajamomis natūra, jei įmonė automobilį naudoją pagal panaudą (tik darbo valandomis) su eksplotacinėmis išlaidomis? Pirko padangas, tai pagal naują tvarką jau negalima visą sumą į sąnaudas?

Jei jų bent buvo labai nedaug, ir prieš tai buvo 622 sąskaita, ar patartumėt taisyti už 2009 m. kol dar galima, ar keisti ateinančiais metais?

Pasirenkant vieną sąskaitą neleidžiamiems atskaitymams, kokia būtų panašiausia pagal sąskaitų planą? Ar 622 labai netinkama?

Pasitikslinimui: 2009 m. susidaręs skirtumas dėl apvalinimų leidžiami atskaitymai?

Ar galima tą sumą už 2008 m. iš 2432 perkelti į 611x sąskaitą 2009 m. (tai apie 1Lt). Bet jau galbūt bus neleidžiami atskaitymai?

Ką reikėtų daryti jei prieš tai buvusiais metais buvo perkelta į biudžetos skolas (2432)?

GPM priskaitomas su ct, sumokamas suapvalinus, kur gale metų susidaręs likutis (permokas) perkeliamas?

O jei jau pasirašytas suderinomo aktas, nėra papildomų veiksmų?

Ar dar galimi taisymai FR 0572 už 2009 m.? Įdomu kodėl tada FR 0573 tiko?

O su KIO negalima apmokėti už kokią nors pirktą prekę direktoriaus?

Tai kad rašėte išvyksta keliems mėnesiams ir vėl grįžta, o komandiruotėje išbūtas laikas nesumuojamas per metus.

Žinau ir UAB'ų ir individualių, kurios įsteigtos lietuvoje, bet komandiruoja darbuotojus į Švedijos karalystę darbams pagal sutartis, bet moka visus mokesčius lietuvoje, nebent darbuotojai išbūtų daugiau nei 183 dienas, tada prasidėtų mokėjimai ir deklaravimai ten. Tačiau ten moka PVM (Švedišką).

Jei holdingas kontroliuoja kitą įmonę, kurioje turi didžiąją dalį akcijų, kuo jos susietos? Gal ir ne visai teisingai klausiu, bet ar ta įmonė teikia kažkokias ataskaitas holdingui, ar pajamos ir sąnaudos tarp jų kažkaip skirstomos ir pan.

Sveiki. Jei užsienio juridinis asmuo Lietuvoje steigia UAB ir holdingą ar yra dideli skirtumai apskaitos atžvilgiu?

Gal žinote kada atsiranda prievolė registruotis užsienyje PVM mokėtojais atliekant lietuvos įmonei paslaugas ES šalyje?

Gal kas esate susidūrę kai nuostoliu didesniu nei įstatinis kapitalas ir kuo tai baigėsi? Kadangi įmonė veiklą vykdo tik pirmus metus ir nuostolis susidarė pakankamai didelis palyginus su įstatiniu kapitalu (10 tūkst.)

Padėkite, ar teisingai galvoju, kadangi man reikia apskaičiuoti kontroliniame darbe šiuos rodiklius, ir susipainiojau. Turiu Balanso ir P (N) ataskaitos duomenis ir man reikia apskaičiuoti visus rodiklius. Ar pardavimus galiu skaityti kaip pardavimų pajamos, o pirkimai tai ilgalaikio ir trumpalaikio turto suma? Ar čia kas kitą reiškia?

Tose formulėse minimi pardavimai, kuris čia tiksliai straipsnis balanse ar P (N) ataskaitoje, ar kelių suma?

Na įstatuose reikėtų keisti tik veiklos sritį, tai manau patys pasiruoštume. O dadedant veiklos rūšių reikia perrašyti visus įstatus?

Jei nesutikčiau šalių susitarimu ar priklausytų man dviejų mėnesių išmoka už įspėjimo terminą ir dar išeitinė išmoka, plius kompensacija už nepanaudotas atostogas? Ar ne per daug čia

O jei nesutikčiau šalių susitarimu, kas seka toliau? Ar nepriklausytų dviejų mėnesių kompensacija?

Kiek priklausytų kompensacijos arba koks DK straipsnis tiksliau tiktų, jei darbuotojas atleidžiamas šalių susitarimu, perspėjamas tik prieš savaitę ir išdirbta vienus metus ir du mėnesius? Noriu susižynoti ir kitų nuomonę, kad nebūti apgautai

Kiek maždaug gali kainuoti įstatų pakeitimas?

Na šiuo atveju Sodrai mokesčiai mokami, tik nesumokami darbuotojams, kadangi jie dažnai vyksta į komandiruotes ir įmonė nepajėgia padengti visų komandiruotės išlaidų ir vis kaupiasi skolos. Numatoma, kad įmonė neteks ir klientų, nebereikės mūsų paslaugų. Direktorius pats norėtų paskelbti bankrotą anksčiau, nei kauptųsi mokesčių skolos. Ar gali priteisti kažkaip direktoriui padengti išlaidas? Kodėl būna, kad teismas gali nepritarti bankrotui, jei įmonė neturi santaupų, yra skolinga, kam jai toliau viską vilkinti. Tiesiog gal kas esate buvę panašioje situacijoje. Ar įmanoma šiuo atveju paprastai uždaryti įmonę? Nes visi gąsdina, kad bus sunku.

Labas rytas. Norėčiau pasidomėti dėl bankroto, nes skaitant įstatymą kaip ir būtų aišku kai bankrutuoja didesnės įmonės, kurios dar turi kažkiek turto, darbuotojų ir pan. Bet gal kas susidūrėte, kaip vyksta bankroto procesas, jei įmonėje keli darbuotojai, kai ir tie patys nenori dirbti, įmonė turto neturi, viskas ant nuomos, panaudos sutarčių, o sąskaitoje taip pat pinigų nėra,tiesiog tiek neuždirbama, kiek išleodžiama, o kadangi ir UAB tai akcininkas neatsako savo turtu, o skolos įmonės pagrinde darbuotojams. Nėra lėšų, ir kas tada dengia teismo administracines išlaidas? Kaip visą tai vyksta? Ar paprasta uždaryti įmonę?

Ar kooperatinėms bendrovėms toks pats pavyzdinis sąskaitų planas kaip ir kitoms įmonėms?