Aš čia dėl DU skaičiavimo kai yra prieššventinė diena.
Ištrauka iš DK 146 str.:
3. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją, neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.
Tai dabar jei žmogus dirba po valandą per dieną, o prieššventinę rašau 0, tai pagal šį straipsnį gautųsi, kad negaliu jam rašyti atlyginimo, kuris yra DS. Turėčiau paskaičiuoti proporcingai dirbtam laikui? Ar kitaip reikia suprasti?

Niemand, gal atsakysite? Nes pati niekaip mėnesio pavadinimo negaliu pakeisti.

Laba diena. Darbuotojas nuo pirmadienio nesirodo darbe. Bendrauja tik telefonu, vis žada ryt ateiti, bet nepasirodo, namuose nerandame, biuletenio sakosi, kad neturi. Ryt turime mokėti atlyginimą už gruodį. Ar galima jam nemokėti už šias 4 dienas, rodant pravaikštą. Ir kaip ją apiforminti, kai nėra jo jokio pasiaiškinimo. ir kada pranešti apie tai Sodrai (ar normalu būtų pranešti ryt apie 4 gruodžio dienas, o sausį pranešti apie likusias, kai pasirodys). Ar iš viso taip galima, kol nėra jo jokio paaiškinimo? Nežinau ką daryti? patarkite. Ačiū.

jei kokiam naktiniam valdžios seanse nebus skubių pakeitimų:
www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?...
Čia projektas, kurį seimas patvirtino, o prezidentė net nežinau ar jau pasirašė. Paskaitykite 73 punkto visas dalis. Gal kažką prisitaikysite.

Niekaip nesuprantu vieno dalyko. Skaičiuoju atlyginimą sakykime už lapkritį 11.30. Kur yra failas darbo užmpkestis pasirenku 2009m. 11 mėn., 2009-11-31 dienos datą ir viską paskaičiuoju. Kai atsidarau Bendrąjį žurnalą ten parašytas pavadinimas "Darbo užmokesčio žiniaraštis už 2009 m. 10mėn". Iš kur tas 10 jei pas mane tai už 11. Ir taip pastebėjau, kad kas mėnesį: skaičiuoji už vieną, o rašo mėnesį, prieš tai buvusį. Atsispausdinus BŽ gaunasi nelabai. Kodėl čia man taip gaunasi? Ačiū.

Na va radau du būdus skaičiuoti DU.
Žmogus dirba nuo gruodžio 7 dienos. Darbas ne valandinis, bet nustatyta DS, kad 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę ir atlyginimas nustatytas pastovus 1400 Lt. Dabar kuris variantas tinkamas darbo užmokesčiui paskaičiuoti:
1. 1400/22 (d.d. per mėn.)*18(faktiškai dirbta d.)=1145,45 Lt
2. 1400/174 (d.val. per mėn.)*142(fakt. dirbta val.)=1142,53 Lt
Kitas darbuotojas tokiom pačiom DS sąlygom nuo 12 07 dirba 4 val. per dieną ir atlyginimas pastovus 600 lt. Pagal abu skaičiavimus gaunasi irgi dviejų litų skirtumas. Šiaip visada skaičiuodavau pagal pirmą variantą, bet Niemnd programa skaičiuoja pagal 2, todėl ir nebesuprantu kaip reiktų daryti? Čia toks skirtumas susidaro dėl dviejų valandų sutrumpinimo prieššventinę dieną, nes jei iš tų pačių valandų dalintume be sutrumpinimo (176 ir 144) tai gautume pirmo varianto atsakymą. Iš tikrųjų manau jei žmogus dirba ne valandinį darbą tai jam turėtų dienos uždarbis nesiskirti ar pagal valandas ar pagal dienas skaičiuoji.
Tai gal galite pasakyti kuris variantas teisingas mano atveju ir kodėl?

Supratau. Tiesiog pačiame atsakyme nesimato kaip suformuluotas klausimas. Ačiū. Tik galvoju ar už praėjusius mėnesius dabar reiktų viską pataisyti?

Tiesiog akivaizdžiai taikomas DK straipsnis, kuris buvo labai aktualus tiems laikams kai darbas keliose įmonėse po valandą neegzistavo. juk seniau duok Dieve dirbdavo kai kurie pilnu etatu ir dar kur nors puse. O dabar ko tik nebūna: kai kas dirba ir 2 valandas per mėnesį.
Tuo labiau dar ne taip seniai ir šiame forume buvo rekomenduojama nuo 3 valandų jau netrumpinti. kitas dalykas yra tas, kad laiške, kurį jūs prisegėte iš DI klausime nurodyta tik apie tai, kad žmogus dirba vieną valandą. bet įdomu kaip jie atsakytų jei paklaustume ar reikia visose trumpinti ir rašyti 0, kai po valandą žmogus dirba keletoje darboviečių. Gal būt kitaip atsakytų. jau VMI savo atsakymuose paskutiniu metu nurodo, kad jų atsakymu galima remtis tik konkrečiam paklausimui, o jei atsiranda kažkokių papildomų niuansų - atsakymu remtis negalima. Tai va aš ir galvoju ar nebus kitaip jei paminėsime apie keletą darboviečių?

Ačiū Elste. vadinasi tas diens kur nulis skaičiuoti kaip darbo dieną? Rašyti dirbta 20 valandų ir 22 darbo dienos. iš tikrųjų tai man atrodo, kad šis klausimas nėra iki galo išspręstas. Logoškai pagalvojus gaunasi nesąmonė, nes jeigu dirbi keliose darbovietėse, tai mažiau valandų reikia dirbti negu tiems, kurie dirba vienoje, o apmokėjimas nemažėja vienodai.
O toks dalykas, kad ta diena kai dirbta 0 valandų skaitosi kaip atidirbta darbo diena irgi daug pasititkėjimo nekelia.

Šį mėnesį visiems dirbantiems penkių darbo dienų savaitę gaunasi 22 darbo dienos ir 174 valandos. Pas mane keletas darbuotojų dirba po 1 valandą per dieną, tai prieššventinių dienų tabelyje rašysiu 0. O kaip žiniaraščiuose, tabeliuose ir visokiose pažymose tada rašyti kiek jie dirbo darbo dienų gruody - 22 ar tik 20 dienų? Jeigu tik 20 rašysiu, tai gausis, kad pagal DS nedirbo po 5 dienas per savaitę? Ką paratumėte? Ir ačiū.

Ačiū. Supratau. Ale kaip dabar daryti su praėjusiais ir mėnesiais. Visada trumpindavau tik tiems, kurie 4 valandas mažiausiai dirbo. O 3, 2, 1 netrumpindavau. Tai ką dabar visiems taisyti reikia visus tabelius? Vadinasi nei vienoje iš savo įmonių ketvirtadienį jokių parašų negalėsiu dėti? Ir gausiu algą už 3 valandas, nors dirbti visai nereikės.

Visiems jau atsibodusi ši tema, bet dar paklausiu, nes kiek beskaitau, tai variantų visokių. Pas mus įmonėje, tame tarpe ir aš pati dirba 3 žmonės po 1 val. per dieną. Aš pati net trijose dirbu po 1 val. per dieną. Tai man ketvirtadienį visiems tiems po valandą ką rašyti? Kad kas rašytų nulį dar neteko girdėti? Nulis - tai neatvykimas į darbą, o kokia priežastis (PS-prieššventinė)? Ir bendrai jei dirba žmogus kokiose 4 darbovietėse po 2 valandas, tai jis gaunasi per mėnesį išdirbs 3 valandom mažiau nei kitas, dirbantis vienoje darbovietėje. Ar nesigaus kažkokia nesąmonė?

radau tokį paaiškinimą, bet nesugebu būdama lietuve jo perskaityti.
Pas mus įmonėje trys akcininkai vienas su kitu nesusiję ir turi po lygiai akcijų, kitame UABe jie turi po 25 proc. akcijų. Viename UAB teko dėl 100 000 Lt registruotis PVM mokėtojais. tai perskaičiau šį VMI išleistą paaiškinimą ir ar gerai supratau, kad antroji įmonė neprivalo registruotis PVM mokėtoju, nes nei vienas asmuo nei vienoje neturi daugiau kaip 50 proc. akcijų? o kaip mano kolegos? Ypač Loreta 13 ir Rainis ir kiti ? man tai užkliuvo kai dėl pelno mokesčio gavosi , kad negalima taikyti mokesčio lengvatų.
Kokie yra registravimosi PVM mokėtoja ypatumai įmonei, kuri kontroliuoja keletą juridinių asmenų?

PVM įstatyme yra nustatyta, kad bet koks asmuo laikomas kontroliuojančiu apmokestinamąjį asmenį, jeigu jis:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų to apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
2) pats valdydamas ne mažiau kaip 10 procentų to apmokestinamojo asmens akcijų (dalių, pajų) arba kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį, arba išimtinių teisių jas įsigyti, kartu su susijusiais asmenimis jų valdo daugiau kaip 50 procentų, arba
3) turi teisę išrinkti (paskirti) daugumą to apmokestinamojo asmens valdymo organų narių ir (ar) faktiškai kontroliuoja to apmokestinamojo asmens priimamus sprendimus.

Jeigu įmonė kontroliuoja keletą juridinių asmenų, ir bendra visų jų (pačios įmonės ir jos kontroliuojamų įmonių) gauta atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas per metus (per paskutiniuosius 12 mėnesių) buvo didesnė už 100 000 Lt, tai visoms įmonėms atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojomis, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvienos iš šių įmonių gautas atlygis gali būti mažesnis kaip 100 000 Lt.

Gal galite kas nuorodą į tą PM įstatymo komentarą su pavyzdžiais mestelti? Kažko nerandu. Ačiū.

[quote="Rainis
Ne, nenumato, lengvata naudotis tikrai negalite.[/quote]

Matosi, kad esame trečio lygio valstybė. Ėdame patys save. Nežinau kas rašo tuos įstatymus, bet KAI SKAITAI - TAI ATRODO, KAD PAŽODŽIUI IŠ KINŲ KALBOS IŠVERSTA.

nu pas mus tai galima sakyti, kad tie patys 3 akcininkai, nesusiję tarpusavyje turi ir kitoje įmonėje akcijų 80 proc. Bet per abi įmones kartu sudėjus nėra vistiek 10 sąrašinių darbuotojų ir 500 000 lt apyvartos. Tai kodėl negalima pasinaudoti lengvata? Ar tiesiog įstatymas to nenumato? Juk gali abiejose dirbti po 2 darbuotojus ir turėti pajamų bendrai tik 100 000. tai ką jau lengvata PM nepriklauso? kaip manote?

O jei ne paslaptis Jūs į VMI kokiu telefonu skambinate?
Šiaip tai čia įstatymas matyt skirtas tam , kad neturėtum 10 įmonių smulkių įsteigęs su visokiom lengvatom vietoj vienos didelės.

Ačiū. Super. Ach kad ir VMI taip konsultuotų. Nes po keleto konsultacijų ten daugiau skambinti nesinori, nes jie tesugeba įstatymus tau dar kartą perskaityti, o paaiškinti nėkaip. Kartai gaunasi, kad tu jiems o ne jie tau paaiškina. Užtai po to nesi tuo tikras, nes kitas konsultantas gali kitaip viską traktuoti. dar kartą ačiū ir sėkmės.

Nu labai labai ačiū. paskutinis klausimas tada ar reikia tam IT irgi inventorizaciją daryti ar pakaktų remtis IT nusidėvėjimo žiniaraščiu, kur viskas matosi (kokia vertė, kiek nusidėvi kas mėnsį, kiek likutis kada)?

Ačiū labai kad akiriate man laiko. Bet tą kopijuoklio pirkimo PVM jau 2008 įtraukiau į neatskaitomo PVM sąnaudas ir tokiu būdu sumažinau 2008 metų apmokestinamą pelną. Tai jei šiais metais kredituosiu tą neatskaitomo PVM sąnaudų sąskaitą ar bus gerai (nes čia tos PVM dalies jau nėra). Ar nieko nereikia praėjusiuose metuose koreguoti? Gal paaiškinsite?

Tai buhalteriui turi pranešti visi akcininkai kas kur ko kiek ir su kuo turi? Nes jie patys po tuos mokestinius įstatymus neturi laiko landžioti. manau, kad daugelis buhalterių nežino apie akcininkų ir jų artimųjų turtus. ir kas tada?

Padėkite su korespondencija, nes pirmas kartas.
gautinas PVM 2431 2405 lt
mokėtinas PVM 4484 5686 lt.
Noriu sumokėti PVM ir deklaruoti. Kokios toliau korespondencijos, kad pradėti nuo naujo mėnesio viską iš naujo šiose sąskaitose kaupti? Ačiū.

Na kadangi dauguma jau ilsina savo galveles (ne tokie pablūdę kaip aš) tai palieku Jus ramybėje , bet labai prašau iš ryto pažvelgti į paskutines dvi mano žinutes ir gal paaiškinsite dėl tų mano IT, man tie 5 ir 10 metų neaišku prie ko? laukiu. ačiū.

Tęsiu toliau....
PVM komentare parašyta:
[quote:8532763e5f]1. Jeigu asmuo, neįsiregistravęs PVM mokėtoju, iki 2004-05-01 buvo įsigijęs arba importavęs kilnojamąjį ilgalaikį turtą, nurodytą PVM įstatymo 67 straipsnyje, t. y. turtą, kurio nusidėvėjimo laikotarpis PMĮ 1 priedelyje nustatytas ne trumpesnis kaip 5 metai, o nuo 2004-05-01 įsigijęs tokį turtą, kurio nusidėvėjimo laikotarpis nustatytas ne trumpesnis kaip 4 metai (mašinas ir įrengimus, geležinkelio riedmenis, baldus, ir pan.), tai šio turto pirkimo arba importo PVM dalis, atitinkanti metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną likusių iki PVM įstatymo 67 straipsnyje nurodyto 5 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį turtas įsigytas arba importuotas), gali būti traukiama į PVM atskaitą.
Pavyzdys
Įmonė, neįsiregistravusi PVM mokėtoja, 2008 m. gegužės mėn. įsigijo biuro baldus, kurių vertė (be PVM) 50000 Lt, PVM suma – 9000 Lt. Nuo 200-03-01 ši įmonė įregistruojama PVM mokėtoja ir vykdo tik PVM apmokestinamą veiklą. Nuo baldų įsigijimo iki įsiregistravimo PVM mokėtoja laikotarpio baldai įmonėje buvo naudoti 10 mėnesių, todėl įmonės įsiregistravimo PVM mokėtoja dieną baldų pirkimo PVM atskaitos tikslinimo laikotarpio likutis yra 4 metai ir 2 mėnesiai (iš 5 metų atėmus10 mėnesių, praėjusių nuo įsigijimo laikotarpio, arba 50 mėnesių). Įmonė galės įtraukti į PVM atskaitą 7500 Lt baldų pirkimo PVM sumos [(9000/12x5 x 50]. Šią atskaitomą PVM sumą įmonė turi įtraukti į 2009 m. kovo mėnesio PVM deklaracijos 30 laukelį.[/quote] Tai kadangi aš tą kopijuoklį priskyriau prie kompiuterinės technikos, kurios nusidėvėjimas 3 metai, tai aš iš viso nuo to IT likuitnės vertės negaliu traukti PVM į atskaitą? jau smegenys tinsta. Gal aš kažko neįžiūriu čia po galais?

Grynais, tai per atskaitingą asmenį? Tada vedi sąskaitą per Registruoti gautiną s-f, o tada vedi avanso apyskaitą (mėnesio gale), pasirinkdama datą kada buvo išrašyta ši sąskaita ir konkrečiai šią sąskaitą. ir pasirenki atskaitingo asmens sąskaitą.

Nu va. jau nuo mano landžiojimų užlūžo VMI informavimo centro puslapis. rašo - jokių duomenų nerasta.
Ačiū. Su atsargom ir prekėm jau viskas aišku ir sutvarkyta. dabar blusinėju po IT likutinę vertą. Ale kai paskaičiau PVM įstatymo 67 str. apie kažkokius 5 ir 10 metų, tai iš kurio galo beskaitau - nu ne lietuviškai parašyta nors tu ką. Kadangi niekas man nepadės - tik Jūs tai nepykite, bet dar paklausiu.
IT (kopijavimo aparatas) pas mus pirktas 2008-12 mėnesį už 2400 Lt (be PVM), PVM (18 proc) 432 Lt. Veikloje pradėtas naudoti 2008-12, tai nusidėvėjimą skaičiuoju nuo 2009-01 mėn. Kas mėnesį į IT nusidėvėjimo sąnaudas traukdavau 66,65 Lt((2400-1)/3/12)
PVM mkoėtojais tapome 2009-11-01, tai 10-31 dienai to IT likutinė vertė buvo 1733,50 Lt (2400-66,65*10) Tai vadinasi į PVM atskaitą galiu traukti 312,03 Lt ( ar gerai)
Tai čia skaičiavimas, o kaip suprasti PVM įstatymo 63 str. 4 dalį ir 67 str. 2 dalį? Ar čia ji kaip nors liečia mano atvejį. Skaitau, bet man čia japonų kalba parašyta. Paaiškinkit, nes gal jau persidirbau?:
"4. Iki įregistravimo PVM mokėtoju įsigyto arba importuoto ilgalaikio materialiojo turto, nurodyto šio Įstatymo 67 straipsnyje, pirkimo arba importo PVM dalis, atitinkanti metų skaičių, įregistravimo PVM mokėtoju dieną likusių iki šio Įstatymo 67 straipsnio 2 dalyje nurodyto 10 arba 5 metų termino pabaigos (šio termino pradžia laikoma tas kalendorinis mėnuo, kurį turtas įsigytas arba importuotas), gali būti traukiama į PVM atskaitą."

"2. PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama: nekilnojamojo pagal prigimtį daikto – 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai). Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį skaičių metų, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą."

Taip. Viskas aiškiai parašyta.:
4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų).

Tik va dabar pasižiūrėjau, kad net per abi įmones kartu sudėjus nėra 10 darbuotojų ir 500 000 pajamų (vidutinis sąrašinis per metus - 8 darbuotojai ar 218 000 lt per abi įmones). Kaip tada? Įstatyme tokio atvejo nenumatyta?

O kaip toks atvejis traktuojamas, kai UAB yra 3 akcininkai (vienas su kitu nesusiję) ir turi akcijų po 33 proc. Taip pat jie turi kiekvienas po 25 proc. akcijų kitame UABe? Realiai nei vienas iš jų nei su šeimos nariais nei viename UABe 50 proc. akcijų neturi?
Tai gal galima tokiu atveju traktuoti, kad jei nėra 10 darbuotojų ir 500 000 pajamų, tai pelno miokestis bus pirmame UABe 5 proc.?

Nejuokinga, kai direktoriu mėgsta savo pažįstamai buhalterei pakišti dokumentus pažiūrėti, o ta pasakys - "na buvo galima (aš būčiau) dar kokį 20 litukų atsiskaičiuoti įmonės naudai". Tai kaip manote ką jis pagalvos?

Ačiū Loreta13. Tikrai padedate konkretumu, nes visko tiesiog nespėju analizuoti. Vien PVM mokesčio komentarą nagrinėti reikia gero pusdienio.