Jeigu daroma kuro inventorizacija, tai Inventorizaciją bendrai daryti visuose automobiliuose esančiam kuro likučiui ar atskirai. Nes kur tada nurodyti atsargų buvimo vieta ir ką nurodyti materialiai atsakingu asmeniu? Nes sakykime yra keturi lengvieji automobiliai, kur už kurą atsiskaito keturi juos vairuojantys žmonės. tai man neaišku inventorizacijos aktą vieną bendrą kažkaip surašyti ar atskirai kiekvienam automobiliui, nes likučiai vistiek aiškūs kiekvieno automobilio. Ačiū galintiem paaiškinti.

[quote="Loreta13Na rašo taip :
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...[/quote]
Tame ir esmė, kad aš tai jau pasiskaičiau, bet man vistiek ne labai aišku, nes sakykime biuro popierius skirtas įmonės veiklai, bet aš negalėsiu įrodyti, kad jį panaudosiu po tapimo PVM mokėtoju. Aišku yra atsargų savikainos nurašymo aktai kas mėsį, kai išdtota naudojimui. bet juk man nesunku visus tuos aktus nuo metų vidurio išmesti, savikainas išimti apskaitoje iš bendrųjų sąnaudų ir atgal įkelti į atsargas. tada padarau inventorizaciją, kad viskas tebeguli pirkta ir nenaudota, o PVM nuo tų atsargų atsiskaitau iš mokėtino PVM. Su kuru aišku daugiau negu bake telpa nesužaisi.
Tai aš ir nesuprantu ar čia spraga įstatyme palikta ar vis dėl to negalima tų atsargų seniau pirktų traukti į PVM atskaitą. O pirkta tokiu būdu buvo ir popierius, ir kabeliai, kitos kanceliarinės. Šiaip jos pas mane jau nurašytos, bet juk galiu nurašymus panaikinti, o nurašyti po to. Ar kaip pakankamas įrodymas, kad jos dar nenaudotos bus tik inventorizacijos aktai?
Ką manote? Ir dėkui.

Ačiū Loreta13, kad net sekmadieniais netingite padėti. Gal nesupyksite jei dar kartą pasitikslinsiu ar atsargas (telefono aparatas, nesunaudotas kuras, biuro popierius), įsigytas įmonės reikmėms iki tampant PVM mokėtojais, bet dar neatiduotas naudoti, galima inventorizuoti ir jų PVM taip pat įtraukti į atskaitą?

Sveiki. Turiu kalusimuką patyrusiems. Kadangi PVM mokėtojais tapome nuo pirmos mėnesio dienos, kuri buvo savaitgalis, tai daug įmonių, kurie už paslaugas rašo sąskaita faktūras 1 mėnesio dieną neįrašė mūsų PVM mokėtojo kodo. Kadangi įmonės didelės, tokios kaip TEO ir OMNITEL, tai kadangi ten sąskaitas išrašo kompiuterio sistema, tai jie man visose faktūrose pasiūlė įrašyti PVM mokėtojo kodą ranka, o jų darbuotojai pasirašė, parašė, kad taisymu TIKĖTI ir savo antspaudukus padėjo. Ar galėsiu tokių faktūrų (su tokiais ranka įrašytais PVM mokėtojo kodais) PVM traukti į "gautinas PVM"? Ačiū.

kaip FR0457 deklaracijoje įrašyti kompiuterį. Sąskaitoje atskirai išvardinti monitorius, procesorius, programa. tai toje deklaracijoje 10 laukelyje rašyti tiesiog kompiuteris ir nurodyti visą bendrą sumą ar vardinti atskirai viską? O programą, kuri kainavo 300 lt įskaičiuoti į kompiuterio kainą ar ją išimti? Ir sumą reikia įrašyti su PVM ar be (savininkas nėra PVM mokėtojas)? Padėkite prašau. AČIŪ.

Nei kuro, nei popieriaus, nei pieštuko, nei telefoninių pokalbių? tai gal ta veikla kokia nors magija ar būrimas iš debesų išsidėstymo?

[quote=RamuneS]Sos. Užstrigau su elementariu skaičiavimu:
Žmogus IDV pradėjo metų viduryje, IDV pajamos sudarė 12.000 Lt, nori susimokėti įmokas Sodrai ir iki 09.12.31.

Skaičiuoju:

Pajamos 12.000
GPM 15% = 1800 Lt
9% 12.000*9%= 1080 Lt
Sodra 10% (12.000-1800)*10%=1020 Lt

Bet jeigu

O kitokių išlaidų neturėjot? kas per veikla jei išlaidos tik Sodra ir ? Juk galima ir kitas išlaidas skirtas veiklai vykdyti iš pajamų atimti.

Na su tuo jau išsiaiškinau. Šiaip visas santuokos metu įgytas turtas priklauso abiems po lygiai, jei nesate santuokos sutartyje kitaip numatę. Todėl jei vienas nori jį kažkur 100 proc. panaudoti (pajamoms uždirbti) tai turi gauti kito sutikimą, nes kiekvienas turi po 50 proc. to daikto. Ačiū, kad atsiliepiate, nes jau abra kadabra darosi su ta IV. Sunki pradžia.
O dar norėjau paklausti ar deklaruojate vienodai turtą pirktą prieš įregistravus veiklą ir tą, kuris įsigytas jau vykdant veiklą? Ar yra kokių skirtumų juos pateikiant FR0457 formoje?

Ačiū. Supratau. O ar jiems reikia pateikti raštiškus sutikimus, kad kitas sutuoktinis sutinka, kad bendras turtas (pvz, automobilis ar kompiuteris) būtų naudojamas IV 100 proc. nes kitaip nurodyta, kad bendras sutuoktinių turtas gali būti priskirtas tik 50 proc. veikloje?

Aš dar dėl tos FR0457. IT turtas priskiriamas pagal įsigijimo kainą ar pagal gyventojo apskaičiuota turto, naudojamo individualioje veikloje, kaina.
Atvejis toks. Turtas pirktas 2008 12 mėn už 1200, o IV pradedamas naudoti 2009 12 mėn. Dabar jo kaina išeitų 800 Lt (1200-(1200/3metai)). Veikloje nusistatyta, kad IT priskiriama kai kaina ne mažesnė kaip 1000 Lt. Tai ar galima šį turtą priskirti ir deklaruoti kaip ilgalaikį. Kuri kaina svarbi - ar įsigijimo ar kiek ji verta pradėjus naudoti Individualioje veikloje? Ačiū.

Ar galima šią formą FR0457 (IT deklaravimas individualioje veikloje) užpildyti ir pateikti per EDS? kažkaip nerandu VMI puslapyje. Gal kas žinote?

Sveiki. Artimas žmogelis paprašė padėti tvarkyti IV pagal pažymą buhalteriją. Kai perskaičiau visus VMI paaiškinimus ir taxų diskusijas tai kai kuriose vietose gaudausi mažiau nei prieš viską perskaitant.
Jei kas nors turite laiko ir užuojautos tai gal galite atsakyti (padėti) į keletą klausimų.
1. Kaip suprantu reikia pasirašyti kažkokį įsakymą apie turto grupių minimalias sumas, nuo kurių jos laikomos ilgalaikiu turtu? O ar nusidėvėjimo sąnaudas traukti į išlaidas lygiai taip pat kaip UABe? Ta prasme rašau įvedimo į eksploataciją aktą ar kažką panašaus ir nuo kito mėnesio traukiu į sąnaudas (padalinus iš metų, mėnesių, minus likutinė vertė)? Automobilio kaip suprantu negalima, o spausdintuvą kaip , kuris pirktas prieš įregistravus IV?
2.O kaip su daiktų pirkimu veiklai vykdyti kol dar nėra pajamų? Sakykime savininkas dar pajamų negavo, o pirko IT ir kitas veiklai reikalingas prekes iš savo šeimos lėšų? Tai ar nereikia pirma parodyti, kad kažkokie įnašai buvo padaryti (kažkas kaip UABe akcininko paskola). Ar tiesiog traukti dokumentus į išlaidas ir viskas?
3. Ar užtenka, kad prekių /paslaugų pardavėjai išrašomose faktūrose nurodo tik asmens vardą, pavardę ir asmens kodą? Ar būtinas adresas, kad galima būtų traukti pirkimo dokumentus į išlaidas?
4. Dar klausimas būtų toks. Kadangi veikla bus šiais metais vykdoma tik 2 savaites, pajamų tikrai bus nulis per tą laiką, o sąnaudų apie 6000, tai ar galima bus nuostolį perkelti į kitus metus? nes įkuriant ofisą pilna visokių išlaidų kad pradėti veiklą?
5. Dar man neaišku kaip ten su bendru sutuoktinių turtu. ten kažkas minima, kad jei turtas priklauso abiems sutuoktiniams ir kiekvieno sutuoktinio dalias dydis nenustatytas, tai IV išlaidoms galima priskirti tik 50 proc. dokumente nurodytos įsigijimo vertės? Ar čia nebus kad norint priskirti 100 proc. turės būti kito sutuoktijio sutikimas (raštiškas)? Gal kas galite paaiškinti, nes ant tiek nesuprantu, kad net paklausti neturiu ko?
6. Jūsų manymu ar geriau dibti pagal pinigų apskaitos, ar pagal kaupimo principą?


Kol kas tiek. Net gėda kiek prirašiau. bet kadangi dirbu tik su UABais tai man ta individuali veikla, o ypač jos pradžia - kažkokie x failai. O dar VMI pakonsultavo, kad nuo 2010 daug kas visai keisis.
jei kas galite tai padėkite. Labai prašau. Nors po vieną klausimuką. Iš anksto dėkoju ir žemai lenkiuosi.

[quote="Dorota1bet jai yra samdomu darbuotojų tai DU priskaitymų išskaitymų žiniaraįti, ir tabelį privalu pildyti?[/quote]

O ar galite be žiniaraščio viską apskaičiuoti. Ar nepildydami šių dokumentų po kiek laiko prisiminsite kas kada ir kiek dirbo, sirgo ar kita? juk šie dokumentai susiję su mokesčių iš darbo užmokesčio ir susiję su juo apskaičiavimu.

Kolektyvinė atsakomybė galima tik esant kolektyvinei sutarčiai, kurioje yra numatyta galimybė sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį atskirai darbuotojų grupei (skyriui). Be to darbdavys privalo perduoti turtą naudojimui pagal priėmimo - perdavimo aktą (kitą kolektyvinėje sutartyje nustatytyą dokumentą). Nesant tokiai atsakomybei vienašališkas sprendimas be įmonės vadovo sprendimo (įsakymo) negalimas. Tad buhalterė čia niekuo dėta - visos pretenzijos įmonės vadovui (galima inicijuoti individualų ar kolektyvinį ginčą).

Sveikos. labai mėgstu varškės pyragą (bet kokį, kad tik varškės daugiau būtų). Gal kas turite kokį receptuką labai paprastą, nes sudėtingi nesigauna, o ir laiko mažai turiu. Tesigauna tik vienas obuolių pyragas (5 kiaušai, po stiklinę cukraus ir miltų, bei obuoliai). Bet jau atsibodo - visiems. Gal yra panašaus sudėtingumo ir koks varškės pyragas? O ir šiaip gal yra dar kokių nesudėtingų pyragų. Tik nemėgstu visokių ,kur reikia mieles ar kepimo miltelius dėti, nes kažkaip su jais viską pagadinu.

Net pavydas ima. Yra ką pasimokyt...

Sveiki. Tvarkau kelių UABų buhalteriją. dabar turiu pasiūlymą tvarkyti individualios veiklos pagal pažymą. Ar galiu tvarkyti su dvigubu įrašu kaip ir UABe ar reikia paparastai? Tiesiog neturiu laiko gilintis į naują tvarką. Taip įsivažiavau, kad su sąskaitų planu atrodo paprasčiau.

http://forum.od.ua/showthread.php?t=258228

Aš šiaip radau čia. Antra žinutė. Pati niekada nedariau, nes pas mus žuvies parduotuvėje tų kepenėlių nė kvapo nėra - provincija. bet draugė darė irgi pagal šį receptą - tai sakė gavosi labai skanu.

O čia dar receptukai su kepenėlėm ir vištos skrandukais. ir www.manovirtuve.com/forum/phpBB2/viewtopic.php?p=3...

jei ne paslaptis, kur galima nusipirkti menkių kepenėlių. Dievinu jas konservuotas, bet ne pigus malonumas. sako, kad šviežios nebrangiai kainuoja, o užsimarinuoti - vienas juokas.
gal išduosite paslaptį kur gauti šviežių?

Čia gal toks receptas geriau su broilerių kepenėlėm, bet su menkės tai tokio nebandžiau....

O kur galima nusiprkti menkės kepenėlių, ne konservuotų, o šviežių?

Ačiū Petronėle.
Tiesiog kai apvalinu nuo pat pradžių po kablelio 2 skaičius - gaunu daugiau: ir darbuotojas nenuskriaustas, ir mokesčių gavėjai sotūs, todėl man geriau. Pagal Regvitos nuorodas gaunu šiek tiek mažiau. Man daugiau geriau negu mažiau, bet teisingiau yra dar geriau. Tik tiek.
O dėl skaičiavimo įvairovės klausimas iškilo tada kai tvarkant tris perimtas įmones radau tokių apvalinimų, kad kai paskaičiuoja atostoginius 458,63 - tai į žiniaraštį rašo 459 lt. Tada ir pradėjau galvoti kur čia šuo pakastas ir kaip čia reiktų daryti. Su ta 459 lt gavėja nedrįsau ginčytis, nes mano stažas šiame darbe tik 6 metai (o pilnai įmonę viena tvarkau tik 1,5 metai) , o jos - 25.
Patikėkit stažas dar ne viskas. Kartais žmonės taip išmąsto, kad geriau neklauskit.

O ką daryti šiuo atveju:
Darbuotoja grįžo po vaiko priežiūros atostogų nuo 10 26 dienos. Prieš išeinant į dekretą jos alga DS buvo 1000 Lt. Kol ji nedirbo, o vietoj jos dirbo kita, atlyginimas pakilo iki 1400 Lt. Dabar ir jai toks nustatytas DS pakeitime nuo grįžimo dienos. Nuo 11 23 ji eina kasmetinių atostogų. Tai kaip skaičiuoti. Ar pagal vidurkį imant ir prieš dekretą ar kad nebūtų mažesnė nei dabar nustatyta DS?
lauksiu atsakymo ir ačiū.

Labai įdomiai gaunasi. pabandykite ant Exelio pasirašyti ir pastumdyti , kur galima po kablelio mažinti arba didinti skaičius. Gaunasi taip 2,4545; 2,455; 2,45.
Nors aš tai visada apvalindavau iki 2,46, nes pradėdavau sąžiningai nuo galo apvalinti.

O atsakant , kad labai galvą kažkam skauda dėl poros centų - tai noriu pasakyti kad ne tame esmė. nes dabar vienas skaičiuoja ir apvalina vienaip kitas kitaip (turiu galvoje tą paią įmonę), naudojantis programa dar kitaip gaunasi. Tai ir norisi išsiaiškinti iki galo kaip daryti ir kitiems paaiškinti. O šiaip jei neteisingai priskaičiuoju atostoginius ar kitą užmokestį 3 centais ir taip kokiems 20 darbuotojų ir dar kas mėnesį per metus. Tai metų gale esu darbuotojams skolinga su mokesčiais 7,20 ir dar sodrai 2,23. O jei mane kas nors patikrins ir pasakys, kad ne taip skaičiuoju, o gal piktybiškai mažiau moku? O jei dar ras, kad dažnai apvlinama ne vienodai? Ar Jūs mane apginsite?
Tiesiog noriu įsivesti normalią tvarką, o kuo tiksliai remtis - nežinau. Užtai ir klausiu patyrusių ir apsišvietusių žmonių tokių kaip Regvita, Marius ar Rainis ir dar krūva kitų.

Labas Niemand. Gal galiu šiek tiek sutrukdyti tokiu klausimu. Dėl skaičių (litais) apvalinimo. Plačiau buvo pakomentuota čia (2009-11-19 14:03 žinutė, 3 pastraipa):

tax.lt/postx1532-0-2420.html

Tačiau Jūsų programa skaičiuojant atostoginius ne rankiniu, o programos protu (paspaudus gauti VDU), apvalina iki dviejų skaičių po kalblelio jau vienos dienos VDU (pradinį skaičių). Todėl gaunasi apskaičiavus atostoginius visada keleto centų skirtumas.
Nors kaip matome kitoje (nurodytoje0 forumo temoje rekomenduoja pagal matematikos taisykles, kad pradinius duomenis (kurie bus naudojami galutiniam atostoginių apskaičiavimui) reikia palikti su 4 skaičiais po kablelio.
Gal galite pareikšti savo pastebėjimus, nuomonę ir argumentus. Labai svarbu.
Ir ačiū.

[/quote]

Aš rašiau kaip pavyzdį to skaičiavimo, nes pas mane visi darbuotojai dar gauna priedus - todėl mažesnis nei DS atlyginimas su atostoginiais nesigaus. Ačiū, kad pastebėjote, bet tiesiog čia tik pavyzdį įdėjau (matyt netinkamą, o gal kaip tik gerą, nes kažkas sužinojo naujovių). Nors kaip iš tikrųjų irgi nežinau, nes šitą dalyką daug kas skirtingai traktuoja.

Bet Raini, gal galite paaiškinti dėl tų centų, kurioje vietoje, kiek ir kada apvalinti. Regvita man atsakė, ir jos nuomonę gerbiu, bet norisi dar keleto patvirtinimų. Ir iš kur paimta tie keturi skaičiai po kablelio. Bandau visur ieškoti , bet apie tai nieko tinkamo nerandu. Gal yra kur nors koks nors išaiškinimas. net nežinau kokia čia instituciaj galėtų pakomentuoti? (gaila nėra matematikos ministerijos)
Lauksiu įvairių patarimų iš praktikos.

Labas visiems. Norėčiau pagaliau kaip nors su jūsų pagalba išsiaiškinti kuris skaičiavimo variantas yra teisingas.
Darbuotojo atlyginimas pagal DS yra 1000 Lt. Lapkritį darbo dienų yra 21. Jis atostogavo 10 darbo dienų. Dabar skaičiavimas:
1. Atlyginimas už lapkritį: 1000/21=47,62 Lt 47,62*11=523,82 Lt.
Už atostogas 1000*3/65=46,15 Lt 46,15*10=461,50 Lt.
Viso paskaičiuota bus 523,82+461,50=985,32 Lt.

2. Atlyginimas už lapkritį: 1000/21*11=523,81 Lt
Už atostogas 1000*3/65*10=461,54 Lt.
Viso paskaičiuota bus 523,81+461,54=985,35 Lt.

Gaunasi 3 centų skirtumas dėl apvalinimo momento. Gal ir smulkmena, bet nežinant kaip tiksliai reikia daryti, pasitaiko, jog vienas skaičiuoja taip , kitas kitaip. Kurioje vietoje vis dėl to reiktų apvalinti skaičiuojant atostoginius ir darbo užmokestį, kai dirbama ne pilną mėnesį: ar paskaičiavus už dieną, ar galutiniame variante?
Tikiu, kad yra turinčių nusistovėjusį ir pagrįstą būdą. Todėl lauksiu patarimo. Ačiū.

Ačiū. tai kaip supratau, kad viskas tvarkoje - galiu ir toliau taip pajamuoti, nes rezultatas vis tiek tas pats. ypač todėl, kad tų pardavimų pas mus labai mažai (pagrindinė veikla - paslaugos) ir tas pardavimų iš prekių pelnas (sudaro tik apie 0,8proc.) nėra svarbus?

Sveiki. Iškilo toks klausimas.
Įmonė nėra PVM mokėtoja. Visas prekes, skirtas perparduoti ir atsargas savo reikmėms, nupirkę iš PVM mokėtojų pajamuojame savikaina be PVM, o PVM dedame į Neatskaitomo PVM sąnaudas.
Dėl atsargų tai gal ir nieko, bet su prekėm tai man tada neaišku.
Sakykime pirkome prekę už 20 Lt+4,20 PVM. Pajamuoju prekių savikainą 20,00, o negrąžintino PVM sąnaudas 4,20. Parduodame prekę be PVM už 26,00 Lt. Tai gaunu, kad pardavimo pajams realiai yra 20,00+6,00 Lt.
Gal darau blogai ir turiu pajamuoti į savikainą visus tuos 24,20 Lt. ?
O gal nėra jokio skirtumo?
gal galite kas nors paaiškinti kaip teisingiau padaryti? Ačiū.

Laba diena. nežinau ar šioje temoje tinku, bet pabandysiu. Esame PVM mokėtojai, bet už patalpų subnuomą išrašysime sąskaitą ne PVM mokėtojui, todėl PVM neišskirsime. Tai rašyti reikia, kad PVM 0 proc, ar visai tokios skilties nereikia (apie PVM nieko net neminėti).
Ir dar kiek žinau PVM mokėtojui išrašant sąskaitą be PVM reikia nurodyti pagal kokį PVM įstatymo straipsnį neskaičiuojame PVM. Tad gal galite pasufleruoti mano atveju kurį straipsnį nurodytio? Ačiū.