Ar jau bent tas asmuo dirba ar dirbo toje įmonėje? Gal ant tos sąskaitos pasirašė asmuo, kuris net nedirbo toje įmonėje. Kita vertus, įrodymas kad prekės gautos, kad paslauga suteikta kaip įrodymas yra ir el. susirašinėjimai ar kita korespondencija.

Manau , kad taip, tik reikėtų pasitikrinti, ar tas užsakovo parašas yra galiojantis toje įmonėje, kurios vardu s.f.

Tie punktai tai manau nieko. Bet tas trečias kaip ir nereikalingas, nes tas, kas priima prekes, tikrai nėra įgaliotas pasižadėti sumokėti iki kažkokios tai datos. Apmokėjimas aptariamas sutartyje.

Tik pasirašyčiau buhalterinę pažymą, arba paprašyčiau to antstolio rašto, kuriame nurodytų kokias sumas jis pervedė.

Na galima ir tokias korespondencijas pasidaryti:
Fiksuojame pajamas:
D Pirkėjai gryni 1
D Pirkėjai banko kortelės 1
K Pajamos
K PVM
Ir iškarto rodomas apmokėjimas:
D Pinigai EKA1
K Pirkėjai gryni EKA1
Kai iš kasos aparato pinigai įnešami į įmonės kasą:
D Pinigai Kasa
K Pinigai EKA1

Na man pirkėjai yra visi , kurie iš manęs perka ir aš savo apskaitoje stengiuosi visiems sukurti atskirą pirkėjų kortelę. Taip darau, dėl to, kad programos leidžia daryti analizes, duoda įvairius skaičiavimus, lenteles ir grafikus ir jei aš tuos pirkėjus už grynus nedėsiu prie pirkėjų, tai man automatiškai mes netikslius duomenis, jei aš norėsiu pasianalizuoti pirkėjus.
Pirkėjas gali pirkti grynais ir jam būs išrašoma sąskaita faktūra ir arba išduodamas kasos čekis, kuriame gali matytis , kad jis mokėjo grynais arba kortele.
Mokėjimas banko kortele, tai pinigai į įmonės banko sąskaitą kartais patenka po poros dienų ir tai gali persikelti į kitą mėn. ar kitus metus.
Todėl visi pirkėjai pas mane eina per pirkėjų sąskaitą.

Normaliai atrodys , o kad būtų aiškiau, tai dar prie jos pridėkite tą išankstiniam apmokėjimui sąskaitą
Ne visada išeina daryti kaip vaistinėje. Žinoma jei įmonėje svarbiau kaip atrodys sąskaitų sudėliojimas, o ne esminis dalykas, tai nieko nepadarysi.

Kaip tai atrodo, susimuš
Mano manymu niekam nenusižengsite jei išrašysite šiandien sąskaitą rugpjūčio data.

1. Kai įmonėje vienas kasos aparatas ir prekyba grynais yra ne pagrindinės pajamos.
Pinigai dienos pabaigoje inkasuojami - bankas.
D bankas
K pirkėjai gryni

Mėn. gale daromas vienas bendras už mėn. suvestinis dokumentas - buhalterinė pažyma - Pardavimai už grynus.
D pirkėjai gryni
K pardavimo pajamos
K PVM

2. Kai įmonėje ne vienas kasos aparatas ir pardavimai grynais pagrindinės pajamos.
Pinigai į kasą įnešami kasdien. Kiekvienam turi savo atskirą buhalterinę saskaitą.
D Kasa
K Pirkėjas Nr.

Kasdien iš žurnalų daromos korespondencijos buhalterijoje:
D Pirkėjas Nr.
D Pirkėjas bankas (kai atsiskaito banko kortelėmis)
K Pajamos
K PVM
Mėn. gale daromas vienas suvestinis dokumentas - buhalterinė pažyma - Pardavimai pagal .

[quote=individas][/quote]

Reikia , kad savininkas nuvažiuotų ir vietoje su tiekėjais išsiaiškintų, nes galvočiau, kad įmanoma. Nors visų pirma pasikonsultuočiau su VMI dėl aiškesnio paaiškinimo su tuo savininko nuosavybės naudojimo įmonės veikloje.

Tai kad Ispanijos pilietybė nieko nepakeis, vis tiek ispanu nepatapsi

IĮ savininkas ne nuomojasi iš savęs patalpas, bet patalpas naudoja. Jis negauna nuomos pinigų. Todėl manau, dėl aiškumo reikėtų duoti užklausimą VMI.
Bet antrame pavyzdyje yra parašyta, kad norint, kad nebūtų pripažinta pajamomis natūra, užtenka perdaryti sutartis su tiekėjais.

Visų pirma tai reikia pranešti VMI koki plotą naudoja įmonės veikloje ir kiek tai sudaro procentų. Pagal tą procentą ir skaičiuojate įmonei sąnaudas. Tik žinoma vandeniui ir elektrai gal reikėtų nusistatyti kitokį matavimo vnt. , atsižvelgiant kiek naudojama įmonei. Visa tai surašote įsakyme ir vieną egz. VMI.

Labai aišku dabar , kaip turės individas pasielgti
O gali prireikti, nes ispanai turi problemėlių su savo arogancija ir pasipūtimu, nes kai tie du požymiai labai pasireiškia, tai jie kamuolio nemato

O kaip tai atrodytų - vyriškai O kaip būtų moteriškai

Bet mano supratimu, tas įforminimas ir turėtų būti kaip pardavimas IT.

Grąžinimas po 2 metų Por favor explicame

Tai turėtų būti manau pardavimas.

Nematau problemos. Tik jei tai pastoviai darys, tai pagalvočiau apie sutartį su ta kolonėle ir kad išrašytų sąskaitą. Galima pasinagrinėti dar PVM grąžinimą.

Bet Sodra tai nežino iš kokių pinigų ir kokį tą seną skolininką *kuteno* antstolis, Sodra turės tik, kad skola jau padengta .
O norint įmonei susidengti ir Sodros skolą ir to seno skolininko skolą, turi turėti kažkokius dokumentus, kurie ir turėtų būti pas antstoli

Manau, kad pas antstoli.

41. Perleidus ar dėl kitų priežasčių nurašius finansinį turtą ar jo dalį pelno (nuostolių)
ataskaitoje parodomas sandorio rezultatas (pelnas arba nuostolis), jei toks yra.
Pavyzdys
Įmonė B už 10 000 Lt parduoda akcijas, kurios balanse buvo įvertintos 9 000 Lt. Akcijos
nurašomos, o skirtumas tarp balansinės vertės ir įplaukų priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos pajamoms.
Įmonės B apskaitoje daromi tokie įrašai:
D 271 Sąskaitos bankuose 10 000
K 261 Trumpalaikės investicijos 9 000 ( priklausomai kur yra - trumpalaikėse ar ilgalaikėse investicijose)
K 534 Investicijų perleidimo pelnas 1 000
www.aat.lt/index.php?id=175
18 standartas

Būtų buvusi trumpesnė diskusija, jei iš karto būtumėte paraše apie draudimą Finval

Tai kad nėra dėl ko ir pykti
Pagal mano supratimą tai prie tos diskusijos

Dėl pačios žalos sąvokos taikymo reikėtų dar pasinagrinėti manau šiuos punktus:

2.4. Turto draudimo atvejais pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė, negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka neapmokestinama. Jeigu draudimo įmonės nesilaiko draudimo sutartyse nustatytos tvarkos ir draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamoms pajamoms.
Kai turto atstatymo darbai trunka ilgą laikotarpį arba turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatinėjamas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį. Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės. Kadangi PMĮ 12 str. 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą. Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

12) vieneto gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais atvejais.
Komentaras
Pagal šio punkto nuostatas vieneto gautas žalos atlyginimas (išskyrus tuos atvejus, kai žala atlyginama draudimo išmokomis pagal šio straipsnio 2 punkto nuostatas) priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. Žala yra dėl vieneto turto netekimo ar pakenkimo jam (sugadinimo) patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias vienetas būtų gavęs, jei nebūtų atlikti neteisėti veiksmai. Draudimo išmokos, jeigu jas gauna ne draudimo įmokas mokantis asmuo, o kitas asmuo, kurio naudai apdraudžiami turtiniai interesai, laikomos gautu žalos atlyginimu. Vieneto faktiškai patirti tiesioginiai nuostoliai, kurie kompensuojami žalos atlyginimo suma, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami.

Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra vienodo turgavietės (prekyvietės) sąvokos apibrėžimo, nes, prekybos turgavietėse ir viešosiose vietose taisykles tvirtina savivaldybės. Prekyvietės modelį perkėlus į parduotuvę nauda akivaizdi: nereikia registruoti įmonės, mokėti darbo užmokesčio, sutaupomos socialinio draudimo bei kitų mokesčių įmokos.

3. Prekyba:
3.1. prekyba kioskuose (už kiekvieną kioską)
(įeina į EVRK klases 47.81; 47.82; 47.89)
3.2. pekyba prekyvietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba
(įeina į EVRK klases 47.81; 47.82; 47.89; 47.99)
3.3. prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių
(įeina į EVRK klasę 47.99)
3.4. išnešiojamoji ir išvežiojamoji prekyba
(įeina į EVRK klasę 47.99)
31. Prekyba tik ne maisto produktais:
31.1. prekyba kioskuose (už kiekvieną kioską)
(įeina į EVRK klases 45.32; 45.40; 47.82; 47.89)
31.2. prekyba prekyvietėse, suteikianti teisę verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba
(įeina į EVRK klases 45.32; 45.40; 47.82; 47.89; 47.99)
31.3. prekyba iš (nuo) laikinųjų prekybos įrenginių
(įeina į EVRK klases 45.32; 45.40; 47.99)
31.4. išnešiojamoji ir išvežiojamoji prekyba
(įeina į EVRK klases 45.32; 45.40; 47.99)

3. Gyventojų prašymu išduotame verslo liudijime gali būti įrašomi šie fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas), tačiau iš veiklos, kuriai buvo išduotas verslo liudijimas, gautas pajamas turi deklaruoti verslo liudijimą įsigijęs gyventojas. Verslo liudijime nurodyti asmenys turi teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje individualioje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Prekės grąžinimas didesne kaina negalimas Galite forminti tik pardavimą.
Jei nebuvo aptartos visos sąlygos dėl garantinio aptarnavimo, tai detalę grąžinate ta kaina kokia pirkote ir papildomai ,patirtoms su tos detalės pakeitimu išlaidoms, išrašote pardavimo sąskaitą.

Nejuokingai
O kaip jūs suprantate prastą paslaugų kokybę, ar kitaip kalbant broką paslaugose