Žmonės, kurie sugeba pragyventi per mėnesį nuo 2000 litų ir daugiau yra EILINIAI,
Kurie sugeba pragyventi nuo 1000 iki 2000 litų yra TALENTAI,
Na o tie, kurie sugeba pragyventi iki 1000 litų per mėnesį yra GENIJAI.
Na, lyg nieko ir džiuginančio būtų išgirdus šią trumpą info, tik tiek, kad iš paprastų eilinių žmonių tampama talentais, o genijų tiesiog daugėja vis su kiekviena diena.

Ar reikia darbo sutartyje visa tai įforminti ?

Tai kokios bus korespondencijos, jei viršijanti dalis įnešama turtu (IT ir Kapitalo d.) ?

O yra prievolė mokėti kompensuojamas išmokas, ar čia pasirinkimas ?

Jei darbo užmokestis kiekvieną mėnesį kinta, priklausomai nuo atlikto darbo kiekio kaip tai teisingiau įforminti darbo sutartyje ? Skaičiuojamas pagal numatytus įkainius kiekvienam atliktam darbui.

Jei darbuotojas išvyksta darbui į kitą miestą, bet kiekvieną dieną grįžta atgal, ar būtina laikyti tai komandiruote ?

Jei įmonėje dirba šeši asmenys, kokie formalumai įforminant inventorizaciją, sudarant komisiją, kiek narių būtinai turi sudaryti komisiją ir pan. ?

Kokios bus korespondencijos, kai įstatininis kapitalas formuojamas iš IT ? Kokios būtų metų pradžioje suformavus įk, ir kiekvienu laikotarpiu skaičiuojant nusidėvėjimą ?

Tai pradzioje, kaip ir visada buna meile begaline - roziniai akiniai. Turbut net nebuvo planuota, kad taip viskas gali pasikeisti.

Šis pasakojimas labai priminė atskirtus žmonės, nuo savo vaikų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Tiesiog paliktų vienų ir niekam nereikalingų. Šiandien daug tokių tenka sutikti, išgirsti ir pan. Jie gyvena aplink mus yra mūsų kaimynai, bendradarbiai, giminaičiai. Važiuojant iš darbo užsukau į greito maisto kavinę. Moteris gamindama papasakojo savo įsidarbinimo istoriją ir savo šeimos potyrius. Su tokiu džiugesiu kalbėjo kaip eidama su savo keturmečiu sūneliu ant kavinės durų pastebėjo darbo skelbimą ir užsuko pasikalbėti, pasiūlė jai darbo vietą. Kaip supratau kol kas patenkinta, o gal tiesiog neturi kito pasirinkimo. Viena augina keturis vaikus. Ir kaip jai sekasi susitvarkyti su tokia nelengva našta ? Tikrai nėra lengva, sako gerai, kad vyriausiąjai dukrai jau 19 m. gyvena savarankiškai kitame mieste. Sūnui 17 m. išvyko mokslo metu i užsienį, pasiūlė darbą ir išvyko, nespėjęs užbaigti 12 - os klasės. Trečiam - 15, dabar prižiūri mažąjį keturmetį, todėl labai gerai po pietų aš galiu dirbti. Sunkiausia su 15 - mečiu, problematiški metai, neklusnus mokykloje, nespėju vaikščioti į mokyklą pas direktorių dėl vaiko elgesio. Nieko, daug negalėjau paguosti, sakau, gal pakalbėkit su auklėtoja. Jau sako, pavargau, daugiau nebeisiu, ką nori tegul tą ir daro, tegul meta iš mokyklos. Nieko, negalėjau pridurti, kažkaip sunku suvokti, sakau, gal pamėginkit kaip nors gerumu laimėti vaiką ... Bet kaip suprantu po darbų ir visų pareigų, mažai ir belieka laiko savo atžaloms. Ir ko tikėtis, kokie seks veiksmai toliau metams bėgant. Gal jis bus klusnus darbuotojas ar geras šeimos žmogus, kas įtakos tolesnį elgesį ?

,,Mes išsukam į vos regimą miško proskynos keliuką, riedam palei suartą lauką, aš žiūriu į ponios Elenos namuką ir ją, stovinčią greta, pasirėmusią ant lazdos, žiūrinčią į mus, ir mėginu nuspėti, kiek šiuo metu Lietuvoje yra vienišų pagyvenusių žmonių - tokių, kurie yra vieni kiaurą dieną ir kurie trečiu sakiniu imtų pasakoti savo gyvenimo istoriją su begaliniu dėkingumu, kad yra, kas klauso.
O tikroji ponia Nijolė - užtektinai aukšta, tvirta, tiesi spindinčio veido moteris - mūsų tikrai laukė ir laukė taip, kad sunku ir apsakyti.
Jos šuo Maksas iš pradžių lojo, katinas Murkis taip ir nepasirodė (jo dubenėliai užkelti ant klėties stogo, kad katinui nuolat pavydintis Maksas nepasiektų), tačiau Nijolės šviesumas, humoras, išmintis ir tiesiog visą sodybą užpildanti dvasia buvo tai, dėl ko vertėjo ranka numoti į visų įtaruolių skeptikų mintis ir leistis į šį kelią, kurį vadinau nedidele avantiūra.
Manau, mes visos jautėm, kad kelio gale mūsų laukia kažkas tokio ypatingo, kad net aš pritrūkstu žodžių tam aprašyt.
Nijolės sąmoningumo galėtų pavydėti daugelis. Daugelis jos amžiaus žmonių, daugelis dvidešimčia ir net trisdešimčia metų jaunesnių. Daugelis mano bendraamžių, tiesą sakant.
- O ką ? O kad man tikrai labai gera gyvent. Na kojos jau pavargo. Bet aš tai vis dar mėgaujuos.
Ponia Nijolė jau sunkiai nueina puskilometrį iki ponios Elenos sodybos. Dar pavasarį pavažiuodavo iki kaimo ir dviračiu, tačiau rudeniop dėl įsisenėjusių stuburo problemų ėmė sunkiai vaikščioti.
Dabar "autolafkė" (kaimuose populiari parduotuvė ant ratų) atvažiuoja ir iki jos kiemo (anksčiau atvykdavo iki Elenos). Nijolė sakosi pabendraujanti su "autolafkės" vairuotoju ir jo žmona - rudeniop jiedu atvykę ir į mišką pagrybaut nueina, o ir šiaip, visad noriai papasakoja pasaulio naujienų, atveža ką skanaus Maksui ir Murkiui.
Nors sunkokai juda, Nijolė nenusimena.
- Vis tiek bruzdu, keliuos pusę penkių, atsinešu porą malkų, kad pajudėčiau, - sako šviesaus veido moteris, kuriai duočiau daugių daugiausia šešiasdešimt penkerius metus.
Tiesą sakant, jos kaimynė Elena už ją oficialiai vyresnė vos ketveriais metais, tačiau vizualiai atrodo, kad jas skiria mažiausiai trys dešimtys metų. Marijos radijas ir kantyčkos (arba maldaknygės - vietine tarme) skaitymas, kaip suprantu, ponios Elenos nejaunina. O Nijolės kūno ir proto jaunystę, regis, palaiko jos nuostatos:
- O aš labai tikiu minties galia, stengiuosi nusiteikti gerai, - savo gyvybingumo paslaptį atskleidžia ji. Ir juokiasi.
Mums sėdint prie stalo ir kertant Nijolės keptą žuvį staiga pasigirsta triukšmas - pamanau, Maksas atbėgo ir letenom braižo duris, toks garsas.
- Aaa, čia pelės, - žaismingai ranka numoja Nijolė. - Negaliu padėt nuodų, nes katinas gali rasti. Va Elena savo gryčioj peles tai šeria - padėjus joms atskirus dubenėlius.
- Kokia ji gera! - susižaviu.
- A čia ne iš gerumo, čia iš skūpumo - ji šeria jas, kad jai gerų daiktų negraužtų, - juokiasi Nijolė. - Kitąmet žadu remontuoti namą, susidėsiu naujas grindis ir iškraustysiu peles.
Kad kiaunės išpjovė gandriukus prieš trejus metus ir nuo to laiko gandrai nebeperi gandralizdyje, sužinojau vos iššokusi iš mašinos. Lapės vis nudaigodavo vieną kitą Nijolės katiną. Tačiau aptikusi, kad kaimo gilumoje kaimynų apleistoje klėtyje lapė atsivedė penkis lapiukus, Nijolė pati virdavo košes lapiukams ir nešdavo maitinti.
Lapė buvo tiek dėkinga, kad kartais kurį vaiką prasivesdavo įstrižai kiemo - rodydavo, kaip išaugo, išdidžiai mosuodama uodega.
- Ar ateina dar kokie gyvūnai iš miško? Gal koks briedis atrioglina? - klausiu prisiminusi, kaip prieš kelias vasaras per mūsų sodybos kiemą išdidžiai prarisnojo du briedžiai.
- O, ateina. Briedė viena jau porą metų, be patino. Buvo elnių. Va stirnos žiemą ateina prie šito lango. Maksas inkšdavo inkšdavo žiūrėdamas pro langą, kol jos mano braškes kapstydavo iš po sniego. Bet gaila man jų būdavo, nu ką čia vysi gyvūnus žiemą, alkani gi. Tai leidau tas braškes galutinai iškapstyti. Nebėra jau.
Tiek mintyse, tiek garsiai pasakiau, kad šiandien atšvenčiau savo Kūčias. Manau, didesnio stebuklo šiemet tikėtis man jau būtų įžūlu.
Man sutikti žmogų - tai sukurti savo sieloje dar vieną kambarį. Tačiau kad sutiktum žmogų iš tikro, neužtenka susėsti su juo prie vieno stalo. Kad sutiktum žmogų, turi išdrįsti jį sutikti - su visomis galimomis to pasekmėmis.
O kai susitikimas įvyksta, savo sieloje turi naują kambarį, kuriame gali sutikti dar nesutiktą save. Turi naują kambarį naujiems sielų žaidimams.
Šiemet mano siela šia prasme tapo rūmais - su slaptomis menėmis, pilnomis žodžiais neišreiškiamo džiaugsmo.''
www.facebook.com/ilze.butkute/posts/10202806886762988

Pagal pažymą gali tik konsultuoti apskaitos klausimais. Ar gali vesti buhalterinę apskaitą ??

Tai kokia prasmė stebėti, o neatsakinėti. Yra kurie atsakinėja ir neišskiria klausimų, kurie verti dėmesio, kurie neverti dėmesio, Loreta13, Luka Paciolis, Tininga, Rainis.

Jūs čia tiktriausia turit omenyje, vmi praktikoje pasitaikančius atvejus, kai įmonės nuslėpdamos dideles milijonines sumas sudarinėja paskolos sutartis, tokiu būdu nesumokėdamos mokesčių. Čia nėra tas atvejis. Paprasčiausiai iškilo klausimas dėl įforminimo. Dėkui už atsakymus.

Vadovaujantis šiuo punktu, ar visada reikia išrašyti io, čia pasakyta, kad galima ir pagal kitus dokumentus, po to dar išrašius io ?
4. Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1021, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 69-2821 (2002-07-05)
Nr. 1360, 2007-12-19, Žin., 2007, Nr. 137-5584 (2007-12-28)
Nr. 671, 2010-06-02, Žin., 2010, Nr. 65-3233 (2010-06-05)

Dorota1, dėl ko taip smarkiai suregavot, pasakė, tai pasakė, apskritas nulis, tai nėra kad pasakytų, kokia glušė, kokius glušus klausimus užduoda, ar dar kokia tai visai nieko nežinanti, juk kartais ir nereikia visko žinoti, kas turi daug žinių ir patirties, gal tie mūsų klausimai ir atrodo kažkokie tai.

Iki tam tikro termino, nenurodyta kokiu būdu, ar per banką ar grynais.

Paskolino įmonei

O kaip įforminti skolos padengimą FA ?

Išmokėtų per kasos aparatu gautus pinigus.

Aš noriu paklausti tokį nekorektišką klausimą, kas taikot tokią praktiką ir nevedate kasos mažoje įmonėje, kokius dokumentus naudojate pinigų išmokėjimui per atskaitingą asmenį ?

Tingisi ieškoti man tų deklaracijų, tai čia turbūt rasiu, tubūt jau profesionalai bus įkėlę, galėsiu ramiai užpidyti. Tik SDG kažkokius pažymėjimus išduoda, kuris atsakingas už darbų saugą turi pildyti. Galvojau, kad to pažymėjimo reikia.

Tam ir yra tax.lt, nepriklausomas konsultacinis forumas, kad konsultuotų L pac - io - liai.

O neprofesionalai kai moko praktikantą, tai daug įmonių tai tik neprofesionalai ir dirba, ar moka, kas už tai neprofesionalui, ar šiaip iš idėjos moko, savanorystės pagrindais ?

Kiek žinau pagal savo neprofesionalias žinias reikia deklaruoti darbuotojų sv. būklę iki šio mėnesio pabaigos. Čia gali atlikti įgaliotas darbuotojas, ar turi praeiti specialius kursus, ar gali bet kuris įgaliotas užpildyti ?

www.cvonline.lt/darbo-skelbimas/pricewaterhous...

dirbi ir šypsaisi, nors aplink ir karas (neapykanta, pavydas, dar visokie neigiami dalykai, užgniaužtas pyktis), įdomu ar ilgai šypsosies, nebent ausinukai ausyse

Visada ieškai išeities, bet dažniausiai sprendimas veda prie to, kad turi keisti darbo vietą, gal ir normalu, arba patinka arba ne, jei ne tada eini lauk. Bet ar tai teisinga ? Visai nesenai mano viena pažįstama neteko darbo, kad pvz.: kolega, ar darbdavys, nežinau tiksliai į jos vietą norėjo įdarbinti savo žmoną. Ir mergina gavo palaisvinti darbo vietą, dirbo toje vietoje jau gal trejus metus. Susirado jau kitą darbą, bet jau ne pagal specialybę.

J. Gricius sako, kad darbdavys yra atsakingas už tam tikras profesinės rizikos vertinimo aplinkybes (už psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimą – taip pat): „Jei patiriama psichologinė priespauda, prievarta, yra kažkokių kitų psichosocialinių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, įtampa, stresas darbe, visada galima ir būtina kreiptis į VDI dėl išsamaus tyrimo.“

www.delfi.lt/news/daily/lithuania/specialis...

Pamario krašto kompanija sulėktų, turbūt tai ir laimėtojas aiškus būtų :)