Aišku

Oi Elvusia, aš iš juoko leipstu nuo Elste's atsakymo ir jokio griausmo pas mane nėra, nebent juokas skardus:))))

Taigi rodote už visą mėnesį, vadinasi pirkimo (Gautino) PVM sumą mažinsite 1.90 Lt suma savo apskaitoje , o deklaracijoje deklaruosite visą Pirkimo PVM sumą per mėnesį.
Pvz. per gruodį buvo apskaitoje registruota Gautino PVM 1000 Lt D 2 kl - 1000Lt
Grąžinate prekes apskaitoje K 2 kl. - 1.90, tai deklaracijoje už 12 mėnesį deklaruojate 998 Lt, nes apskaitoje mėnesio pabaigai Gautino PVM D 2 kl. 998.10.

Taip tuomet už 2010 m. bus nuostolis.

Kokias galvojate priemones priimti?

2010 metų ankstyvas pavasaris. Lietuvoje kalbasi du išlikę verslininkai:
– Tu savo darbininkams algą moki?
– Ne, jau seniai nebemoku.
– Ir aš ne. Bet taviškiai vis tiek į darbą eina?
– Eina.
– Ir mano eina. Tai gal padarom mokamą įėjimą?
Po mėnesio. Tie patys verslininkai:
– Na, ar taviškiai į darbą dar vaikšto?
– Aha. Tik taupo žąsinai!!!
– ???
– Ateina pirmadienį, o išeina penktadienį!

Visų pirma, reikėtų gal pasižiūrėti kokius ji pradėjusi dirbti šioje įmonėje perėmė likučius. Jei jai niekas jokių likučių ir kitų dokumentų nebuvo perdavę, tad ji išeidama taip pat neturi ką palikti, juk registrų ir kitų įmonėje esančių dokumentų neišsinešė išeidama gimdyti.
Kitas dalykas, juk vadovas kas mėnesį yra supažindinamas su teikiamomis deklaracijomis bei mėnesiniais rezultatais ir per tą laiką jis jokių pretenzijų dirbusiai buhalteriai nėra pareiškęs, t.y raštiškų dokumentų nėra.
Kodėl išėjusi buhalterė turėtų pasirašyti ant kažkokių Jūsų sukurptų pažymą, tipo klaidų. Ar turite auditoriaus licenciją, kad galite taisyti ir pirštu rodyti kito darbuotojo klaidas? Kas paneigs, kad vietoj to jog tęstumėte darbą, tikrinate praėjusių laikotarpių apskaitą, nenorėdama tokiu būdu pasipelnyti ir apšmeižti prieš tai dirbusį darbuotoją.

Neturiu nieko prieš Jus ir tikiu, kad darant balansą suradote klaidų, išsakydama savo mintis norėjau parodyti, kad ne taip paprastai yra imti ir apkaltinti kitą darbuotoją, jei nėra oficialiai įmonė audituojama.

Apie kokius lapukus kalbate, kiek naudojomės notaro paslaugomis, visuomet išrašo normalią PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo savo mokėtojo kodą.

Jeigu pasibaigus mokestiniam laikotarpiui vienetas metines premijas išmoka iš darbo apmokėjimo lėšų (kaip priedą prie darbuotojų atlyginimo) ir minėtos premijos buvo apskaitomos vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio veiklos išlaidose bei jų dydis buvo įtrauktas į vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio Pelno (nuostolių) ataskaitą, tai pagal PMĮ 7 str. nustatytą sąnaudų kaupimo principą, tokios išmokėtos premijos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, už kurį šios premijos išmokamos.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=10000...

Tikriausiai statote jam darbo grafiką ir pagal šį grafiką matyti ar tame 14 k.d. atostogų periode jam priklausytų dirbti tą vieną valandą ar ne. Jei pagal grafiką jam nepriklauso dirbti tai jokių atostoginių skaičiuoti nereikia,nes jis tą laikotarpį nedirba, t.y pagal grafiką jam nėra darbo laiko.

Surasti programoje kodėl toks likutis paliktas, gal kartais nebuvo parodyta inkasacija?

Tai jei jis per mėnesį dirba tik 1 valandą, kuri įkainota min, tai ir uždirba tik 4.85 Lt per mėnesį.

Sudedate trijų mėnesių DU, kuris lygus 4.85x3 ir padalinate iš jo faktiškai dirbtų valandų per skaičiuojamą laikotarpį, t.y iš 3 val. Gaunate VDU valandos normą ir ją dauginate iš atostogų laikotarpio darbo valandų.

Taip, formyte, tai bus sąnaudos mažinančios UAB'o pelną.

STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS Į S A K Y M A S 2009 m. spalio 29 d. Nr. DĮ-248
DĖL 2010 M. INTRASTATO RIBŲ NUSTATYMO
1. nuo 2010 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d. Intrastato įvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 450 tūkst. litų;

2. nuo 2010 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d. Intrastato išvežimo ataskaitos teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 500 tūkst. litų;

3. nuo 2010 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d. įvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais iš Europos Sąjungos šalių įvežtų prekių vertė, yra 8 mln. litų;

4. nuo 2010 m. sausio 1 iki 2010 m. gruodžio 31 d. išvežimo statistinės vertės teikimo riba, t. y. praeitais kalendoriniais metais į Europos Sąjungos šalis išvežtų prekių vertė, yra 24 mln. litų;
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ne visai taip.
Įsiskolinimas 1200 + palūkanos
Kai pravedėte pirmą įmoką 400 Lt, nuo šios sumos antstolis išsiskaičiuoja procentą, kuris dengia vykdymo išlaidas (kažkur apie 10 proc. nuo pervestos sumos , o likusi suma dengia skolą)
Vadinasi likutis kitam mėnesiui lieka 800 Lt (1200-400)
Kai jau viską apmokėsite tik po to jau turėsite padengti palūkanas, paprastai antstoliai jas paskaičiuoja ir su jais suderinus pasako kokią sumą reikia pravesti palūkanų.

Čia ištrauka iš 2004 m. rekomendacijų:)))

Bendrojo pelno (nuostolių) rodiklio apskaičiavimas yra labai reikšmingas, nes:
> tai yra bazinis rodiklis, iš kurio atėmus veiklos sąnaudas bei jį pakoregavus kitos - finansinės ir investicinės bei ypatingosios veiklos rezultatais apskaičiuojamas galutinis pelno (nuostolių) ataskaitos rezultatas - grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai);

> remiantis šiuo rodikliu įmonės vadovai ir išoriniai informacijos vartotojai gali spręsti apie veiklos sąnaudų dydį ir jų įtaką galutiniam rezultatui, o tai praktiškai neįmanoma padaryti lyginant šias sąnaudas su bendrąją pajamų iš pardavimų suma;

> šis rodiklis geriau už grynąjį pelną apibūdina pačios įmonės ar jos padalinio veiklos rezultatyvumą, bet, svarbiausia, parodo viso verslo, kuriame dalyvauja įmonė, srities pelningumą.

Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) parodo visų su tipine įmonės veikla susijusių pajamų ir sąnaudų, patirtų tas pajams uždirbant skirtumą. Šis skirtumas nustatomas paprasto aritmetinio apskaičiavimo pelno (nuostolių) ataskaitoje būdu panaudojant apskaičiuotą bendrojo pelno rodiklį ir nedarant įrašų buhalterinėse sąskaitose.

Gal reikėtų atskirti du principinius dalykus, tai kad FA vykdantys individualią veiklą visus mokesčius moka patys, tuo tarpu autoriai gaudami atlyginimus, jiems išskaičiuoja darbdavys bei dalį mokesčių už juos taip pat sumoka darbdavys. Autoriaus pajamos yra A kl., o IV gaunamos pajamos yra B kl.

Ne, juk ne iš LT JA perkate , todėl jis ir išrašo ta valiuta kokia numatėte prekių pirkimo-pardavimo sutartyje.
Apskaitoje turite šį sandorių registruoti litais pagal EUR kursą.

Gal tai padės.

Taip, nes Latvijos įmonė yra registruota PVM mokėtoja Lietuvoje.

Manau, kad lubos yra taikomos tik vienam darbdaviui. Čia kaip ir su DS jei dirbi pagal kelias, juk mokesčiai yra mokami atskirai pagal kiekvieną DS.

Turite norimą gauti į rankas sumą padauginti iš koeficiento 1.24224.
Kad autorius gautų 1000 Lt į rankas tai jam turite priskaičiuoti autorinį atlyginimą 1242.24 Lt (1000x1.24224) Arba atvirkštinis skaičiavimas, tai iš priskaičiuoto autoriaus atlyginimo reikia atimti 19.5 proc. Šiuo atveju 1242.24 - 19.5% = 1000.00 Lt

Kai nuo 2010 m. skaičiuojami mokesčiai nuo autorinių atlyginimų rasite čia:
tax.lt/postp749681.html#749681

Dėkoju, tik va niekaip nesuprantu kodėl ieškote sodybos, kuri talpintų daugiau kaip 60 žmonių, kai tuo tarpu sąraše matau dalyvaujančių tik 27

Labas rytas,
Turiu klausimą: ar šis susitikimas vyks su antromis pusėmis?
Dėkoju

Ne, jei NT yra įsigytas nekomerciniais tikslais, t.y ne skirtas perpardavimui.

27 kodas.

Jei NK yra senas, t.y. yra praėję 24 mėnesiai po pastato pripažinimo tinkamu naudoti (priduodant naują pastatą eksploatacijai RC) arba po esminio pagerinimo, tai toks NK PVM neapmokestinamas.