Wolf-kaip tu žadi persikelti skolų likučius pagal dokumentus? Mano Pragmoje tiekėjo skola pririšta prie konkrečios sąskaitos-perkėlus bendrą sumą nematysiu jo skolų naujose sąskaitose.

BŽ ne sąskaitų likučiai-ten fiksuojamos tokios operacijos, kurios nesifiksuoja kituose registruose, pvz: jei apyvartą per banką fiksuoji pinigų gavimo-mokėjimo žurnaluose, tai BŽ tokių įrašų nedarai. BŽ dažniausiai daromi tokie įrašai: priskaičiuotas kelių mokestis D 6/K4, turto mokestis, nusidėvėjimas ir pan.-taigi ne likučiai, o operacijos.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.
2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.

Daug šnekam, o naujokams-dzin Jie vėl, matyt mums ant nervų, prašo juos padegti, ir dar su trim šauktukais-matyt pats bijo pasidegti, o labai skubiai reikia...

Aš dirbu su Pragma. Kol kas mūsų kūrėjai tyli, laukia seminarų. Taip-sąskaitų planą šalia esančio galima ir čia pasidaryti. Balanso struktūrą-taip pat galima. Bet kokio balanso? Naujojo dar programoje nėra, naujomis sąskaitomis senojo balanso man nereikia. Aprašyme pvz parašyta, kad į tam tikrą grafą turi patekti sąskaitos 20:22, tačiau tokių bus ir naujame sąskaitų plane-pateks visos kartu, o pridėjus prie senų sąskaitų raidę N-reiks pačiai keisti visų ankstesnių balanso formų struktūrą-aš pati tikrai bijau sugadinti...dar nieko nedariau, bet galvoju, gal pasidaryti naują duomenų bazę ir joje viską pasidaryti naujai, suvedant pradinius likučius. Ką kiti Pragmistai mano?

Aš nežinau, kaip jūs drąsiai lendate į programos "vidurius" ir keičiate viską. pasidaryti naują planą nesunku, bet tai sumos iš jo turi "sukristi" į reikiamas naujojo balanso grafas, be programuotojų nieko nepavyks padaryti. Manau-jie pirma turi įvesti visas naujas formas, susieti jas su nauju sąskaitų planu, o po to tik mes galėsime kažką daryti. programuotojai laukia seminarų...

Ekfin, o kodėl nusprendei, kad pykstamės Tai dabar visas diskusijas pykčiais vadinsi, a?

Dėl "šakinių" užklausiau dėl to, kad 23 str. radau tokį komentarą:

Atsargų inventorizavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis Inventorizacijos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 50 - 1622) nuostatomis, taip pat pagal atskirų veiklos sričių turto inventorizavimo specifinius reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė ar ministerijos pagal jų reguliavimo sričiai priskiriamas ūkio šakas.
Tai ir galvoju-gal dar kas reglamentuoja?

Motyvai-tų laikotarpių natūrali netektis-tų laikotarpių sąnaudos. Jei bendra suma viršys 1 proc-nenurašysi į leidžiamus niekaip. Tik perdarant visą apskaitą galima, kaip rašiau-išsukti, kad buvo klaida.

Už 2003 m. tai be abejonių-galima. Dėl 10 metų-klausimas atviras. Jei niekada nebuvo atliekamos inventorizacijos ir nebuvo fiksuojami jokie trūkumai bei nepasinaudota natūralia netektimi-viską padaryti paskutiniais metais atrodys labai įtartina. Tikrai VMI gali kreivai pažiūrėti. Bet-jei atliekame inventorizaciją dabar, nustatome trūkumą, jis telpa į 1 proc.-galime nurašyti, apribojimų nematau. Kas ten žino, per kiek laiko trūkumas susidarė-per 1 metus, ar per 10. Štai per 1 metus nurašyti visų metų (kiekvienų metų po 1 proc.)-į leidžiamus atskaitymus tikrai nepavyks. Galima gal pasidaryti inventorizacijas ankstesnėm datom, užfiksuoti tuos trūkumus, pasirašyti kažkokius savininko sprendimus nurašyti į natūralią netektį (pasitikrinus pagal to meto įstatymus), o šiais metais atlikti koreguojančius įrašus (atseit praleidau ir per didelį pelną prisiskaičiavau) ir tikslinti keletos metų deklaracijas-tik man tokie dalykai nepatinka, nežinau-ar pavyks viską taip gerai sustyguoti ir ar nesukels įtarimų.

Dėl inventorizacijų-nedarytos buvo visai niekada (pagal tvarką IĮ jos neprivalomos). Nežinau nieko apie mažmeninę prekybą-ar nereglamentuoja kažkokie kiti įstatymai inventorizacijos atlikimo tvarkos (kokie šakiniai-ministeriniai)-kaip buvo aplamai nurašinėjama savikaina?

Labai siūlau pasiskaityti 23 str. komentarą-tikrai galima, tik būtinai reikia inventorizacijos. Klausti VMI reikia mokėti-kaip suformuluosi klausimą-tokį gausi ir atsakymą. Prieš klausiant reikia pasiskaityti tą 23 str.-tada galima apsiginklavus žiniom ir vėl klausti.
Įsiskaitykit, kokia gali būti natūrali netektis, ar galit pritaikyti sau:
23 straipsnis. Natūralios netekties nuostoliai

1. Natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

Komentaras

1. Vieneto faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai priskiriami prie ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, per mokestinį laikotarpį patirtų natūralios netekties nuostolių sumai taikomas ribojimas, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje.
2. Natūralios netekties nuostoliais laikomi nuostoliai, susidarę dėl prekių (gatavos produkcijos, žaliavų) nudžiūvimo, nugaravimo, išdulkėjimo, nubyrėjimo, sudužimo, išsilaistymo saugant, fasuojant, perpilant, vežant, kraunant, parduodant (ir dėl pirkėjų užmaršumo).
3. Pagal šios dalies nuostatas gamybos ir technologinių procesų metu susidarę produkcijos nuostoliai natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami, t.y. tokie nuostoliai netapatinami su natūralios netekties nuostoliais ta prasme, kad jiems netaikomas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas natūralios netekties nuostolių ribojimas (iki 1 proc. vieneto pajamų), nustatant produkcijos išeigą. Žaliavų (medžiagų), sunaudotų gaminant produkciją, įsigijimo savikaina įeina į pagamintos produkcijos savikainą. Vienetai, atsižvelgdami į gamybos proceso ypatumus, patys nusistato gaminamos produkcijos išeigos (gamybinių atliekų) normas (išskyrus tuos atvejus, kai tokie normatyvai (išeiga) nustatyti teisės aktais). Gamybos nuostoliai (pvz., brokas, žaliavų, medžiagų gedimas) nei leidžiamiems, nei ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams nepriskiriami. Faktiškai patirti žaliavų (medžiagų) natūralios netekties nuostoliai, susidarę ne gamybos procese (pvz., žaliavų, medžiagų saugojimo metu), priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
4. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo prekių (produkcijos) pardavimo vietose (mažmeninės prekybos savitarnos salėse), gali būti priskiriamas natūralios netekties nuostoliams. Prekių (produkcijos) trūkumas, susidaręs dėl pirkėjų užmaršumo iš kitose vietose (pvz., iš parduotuvių sandėliuose ar kitose saugojimo vietose) ir dėl grobstymų, natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamas.
5. Natūralios netekties nuostoliams nepriskiriami dėl prekių (produkcijos) gedimo (neįskaitant uogų, daržovių, vaisių, grybų) ar broko susidarę nuostoliai. Nuostoliai, susiję su prekių nekokybiškumu ar netinkamumu vartoti dėl realizacijos terminų pasibaigimo, nelaikomi natūralios netekties nuostoliais.
Natūralios netekties nuostoliams taip pat nepriskiriami nuostoliai, patirti dėl stichinių nelaimių.

2. Iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

Komentaras

1. Vienetai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti tik faktiškai patirtų prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1 proc. visų (t.y. ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų. Faktiškai patirtos prekių (žaliavų, produkcijos) natūralios netekties nuostolių sumos, didesnės kaip 1 proc. visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. pajamų - yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka.
2. Prekių (produkcijos) natūralios netekties nuostoliai ribojamų dydžio leidžiamais atskaitymais pripažįstami tik tada, kai jie faktiškai patiriami, t.y. nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pvz., prekybos salėje sudužo stiklainiai su konservuotais maisto produktais, suplyšo maišeliai su biriais maisto produktais, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.), apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas arba nustatomi jų inventorizavimo metu.
Atsargų inventorizavimas turi būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintomis Inventorizacijos tvarkos (Žin., 1999, Nr. 50 - 1622) nuostatomis, taip pat pagal atskirų veiklos sričių turto inventorizavimo specifinius reikalavimus, kuriuos nustato Vyriausybė ar ministerijos pagal jų reguliavimo sričiai priskiriamas ūkio šakas.
Inventorizavimo metu nustatytas sandėliuojamų prekių (produkcijos) trūkumas priskiriamas natūralios netekties nuostoliams, jei jis susidaro dėl nudžiūvimo, nugaravimo (t.y. susidaro trūkumas prekių, kurios dėl savo specifinių savybių (drėgmės išgaravimo, biologinių procesų - kvėpavimo, mikroorganizmų veiklos ir pan.) netenka svorio arba išdulka, išbyra ar sudūžta).
Atlikusi prekių (produkcijos) inventorizavimą jų saugojimo vietose ir nustačiusi trūkumų (faktiškus prekių likučius palyginusi su apskaitos duomenimis), inventorizacijos komisija turi nustatyti susidariusio trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl prekių (produkcijos) saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar prekės sugedo, ar jų trūksta dėl kitų priežasčių. Galutinį sprendimą dėl inventorizavimo metu nustatyto prekių (produkcijos) trūkumo kompensavimo priima vieneto administracijos vadovas ar savininkas. Jeigu nustatoma, kad prekių ar produkcijos (kiekio, svorio) trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtina vieneto administracijos vadovas (savininkas), tai prekių (produkcijos) trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.
Prekių (produkcijos) trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės suma ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskiriama prekių trūkumą nustačius kiekvienu atskiru atveju ar inventorizavimo metu, visais atvejais šį faktą įforminus juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).

IĮ savininkas nedirba pagal darbo sutartį, jis gali elgtis kaip nori-ir šeštadieniais dirbti, ir sekmadieniais. Tačiau dėl pinigų įnešimo pagal jis pasirašinėja pats vienas-tada gali tai daryti kada nori.

Čia specialus įsakymas antstoliam-sprendimų vykdymo instrukcija, ten yra paslaugų įkainiai. Kol kas visi manau taiko +PVM. Bet kiek teko girdėti, ruošiamas dokumentas, kad paslaugų įkainių didinti negalima, bus "tame tarpe".

Labai neaišku-kas gavo, kokia tai parama. Gal tiks šita tema apie dotacijas-subsidijas:
http://66.98.139.202/postt1749.html

Priminkit prašau-kurioje vietoje tose taisyklėse parašyta, kad UAB galima nevesti kasos knygos?

Siaubo filmas, labai nusiminiau, manau ir kiti taip pat. Įdomu kaip dėl PVM-jei nepakeitė, tai manau pakeis ir jį-vėl reiks atstatinėti...

Artai, įdėk linką dėl pakeitimo. Įdomiai čia-juk 31 str. nepakeistas?

O aš-priešingai Ekfin-esu didelė "jaunimo" muzikos gerbėja (kaip keistai pavadinai-kodėl jaunimo? Ką tai reiškia? Pagal kokius kriterijus-jaunimo-pagal atlikėjo amžių ar pagal stilių? Dėl skonių nesiginčyjama, todėl siūlau nevadinti-jaunimo, o gal-šiuolaikinė). Bet ir mėgstant tokią muziką, realiai vertinu pasirodymą Europos šou-geros dainos ir išvaizdos bei sceninio šou nepakanka, reikia ir balso, kad nesijuoktų visa Europa.

Būtinai reikia perskaityti sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo su su ta šalimi-daug kur nepadeda palūkanoms nei rezidavimo pažymos.

Visiškai sutinku su Lea. Amberlife daina man patiko-tipiška eurovizinė, bet atlikimas-siaubas. Visai nėra balso, net mano mažoji jo gerbėja pareiškė-balsas kaip peliuko. Ką reiškia įrašai-viskas netikra. Tokiuose konkursuose ir paaiškėja-ne visi gali dainuoti gyvai. O Ščiogolovaitė patiko labai-labai geras balsas, tik gaila-daina nelabai. Net Kučinskas nuskambėjo žymiai geriau už Amberlife. Taigi iš visų dalyvių-gerai pagalvojus, sudėjus į krūvą balsą ir pačią dainą-komisija buvo teisi-daugiau geresnio derinio nebuvo-gaila...

Bet perdaryt visų metų buhalteriją - tai milžiniškas darbas, kurį daryt nemokamai? Ar tikrai perdarinėtum? :)
Perdarinėčiau (ir perdariau visus tabelius, avansines, reprezentaciją, net kasą-pasikviečiau buvusią buhalterę parašų, geriau pati viską, nei lauksiu, kol ji perdarys-visai plaukioja, tokių tabelių gyvenime nemačiau), jei norėčiau toje įmonėje pasilikti ir matau gerą perspektyvą. Jei pasilikau-parašą teks man dėti, jokia kita buhalterė ant mano laikotarpio balanso jau nebepasirašys. O jei pasirašau aš, tai ir atsakinga esu aš. nesirašyčiau ant balanso iš lubų, o be manęs-kas pasirašys? gerai dabar-nebereiks nor buhalterio parašo finansinėje atskaitomybėje.
Ir aišku-Dalia teisi-nekalbam apie bulvių maišą.
O IĮ turėjau omeny ne kaip įmonę, kurioje mažai darbo (net nežinau, kodėl taip supratote ), esmė tame, kad buhalterės IĮ dažnai ir be DS dirba-t.y. atsakomybės oficialiai-jokios, gali sau leisti ir nebaigtą palikti, ir dėl rezultatų nepergyventi.

Lana, čia buvo atsakymas į šitą klausimą.

Aplamai manau geras klausimas. DK nenumatyta tikrai, kad pvz už 1 dirbtą valandą poilsio dieną turėčiau duoti visą kitą poilsio dieną. Čia aktualu ir tada, kai randame kokį parašą dokumentuose poilsio dieną, galima būtų parašyti, kad tada dirbo tik 1 val., o pirmadienį tik 7-vieną valandą ilsėjosi už šeštadienį. Ką manot?

Nežinau, užtat ir klausiu forume. Bet šiaip trūksta duomenų-kas gi numatyta jo darbo sutartyje-kodėl kiekvieną kartą taip skiriasi, kodel vieną kartą dirba 32 val-8 dienos, tai lyg ir gaunasi, kad dirba po 4 val., o 12 mėn. 9 d.d. ir viso 70 val.-tai kaip jis dirba?

manau, šitoje pačioje temoje buvau gana aiškiai parašiusi:
tax.lt/postx2025-0-220.html

Būtų gerai vieną kartą išsiaiškinti iki galo, nes pati tikrai nežinau, kaip viską teisingai sustyguoti. Kad VDU ne pilną darbo dieną dirbantiems skaičiuojasi valandinis, čia diskutuoti nereikia-taip numatyta VDU skaičiavimo tvarkoje. O kad kompensacija mokama už darbo dienas-taip pat. Tai kaip reikia teisingai?
VDU tvarkoje parašyta:
Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Patekusi dirbti į UAB metų eigoje, pabaigoje ar net kito laikotarpio pradžioje, ir žinodama, kad savo parašu tvirtinsiu balansą bei mokesčių paskaičiavimą-tikrai ne tik paviršutiniškai tikrinsiu, bet ir perdarysiu kas įmanoma. Mano parašas-mano atsakomybė už duomenų teisingumą. Tai, kad pirminiai dokumentai nesutvarkyti tinkamai, gali turėti reikšmės sąnaudų pripažinimui, o parašiukas tai jau mano. Niekam neįdomu, kas tvarkė-aš pasirašiau. Jei darbas ir įmonė man patinka-perdarysiu net negalvodama tą laikotarpį, už kurį dėsiu parašą. Ankstesnių gal ir neperdarinėsiu be atskiro prašymo, bet tikrinsiu ir duomenis koreguosiu. Gal drąsiai kalba tie, kurie IĮ nedirba pagal DS.

Jūs mane muškit, bet aš nesupratau-kodėl visi skaičiavote 1 d. VDU-neaišku, kokia jo darbo diena numatyta DS- sutrumpinta ar kaip? Kažkaip keistai jis dirba, tada gi reikia 1 val. VDU skaičiuoti.

"Meilė - nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose."
- V. Hugo
Meilė - vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei dabarties."
- Balzakas
"Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti."
- A. Čechovas
"Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė - viską taurinti ir kilninti."
- T. M. Rydas
"Būti nemylimam - tai nesėkmė. Nemylėti - štai nelaimė!"
"Meilė - tai deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji - visas pasaulis, nors ją gali apkabinti abiem rankom."
- M. Jokajus
"Meilė - nežinoma, neištirta, nesuprantama. Niekas nežino, iš kur ji ateina, niekas nežino, pas ką ji eina, niekas nežino, kiek ji atneša ir kiek išsineša. Ir už ką ji didelė - ar už suteiktą džiaugsmą, ar skausmą."
- Jonas Maciukevičius
"Meilė panaši į tymus: kuo vėliau ateina, tuo pavojingesnė."
- D. Džeroldas
"Visa, ko nenuspalvino meilė, - nespalvota."
- G. Hauptmanas
"Kas myli ir netiki stebuklais - žuvęs."
- E.M. Remarkas


MIELI FORUMIEČIAI-MYLĖKITE IR BŪKITE MYLIMI

Tai paprasčiausios veiklos sąnaudos, lygiai kaip ir mokėtum ne internetu-yra banko komisiniai, tik internetu jie mažesni.

Man visada labai norėjosi padiskutuoti dėl tų pinigų išdavimų-priėmimų, dėl kasos darbo. VMI ir kitos institucijos pastoviai tvirtina, kai randa tokius panašius dalykus, kad pažeistos kasos darbo tvarkos taisyklės. Aš jas skaitau ir nerandu-kas pažeista. Į kasą priimami pinigai tik pagal , o išduodami tik pagal KIO. Gerai-čia viskas aišku. Kodėl, nuėmus pinigus iš banko a/s pagal teisėtą dokumentą-banko čekį, darbuotojas pirma turi įnešti juos į kasą, o tik po to-išsiimti pagal KIO? Kur tai reglamentuota? Jei tiesiogiai iš banko pasiėmė pagal čekį, po to juos išleido kaip atskaitingas asmuo-kur čia pažeidimas? Išmokėti iš kasos be KIO jie nebuvo-pažeidimo nėra, jie paimti tiesiogiai iš banko teisėtu būdu. Padiskutuokim, kur čia kabliukas?