Tai jeigu nesimato, kad jie išimti-kokie 15 proc?

Neperlenkim lazdos-atleidimo iš darbo sąlygas nustato DK, jokios pareiginės instrukcijos nesutrukdys man išeiti iš darbo DK nustatytais terminais bei sąlygomis.

Paaiškink dar plačiau-kaip tai -yra ir nebus. Pinigai arba yra, arba nėra. Kasos likutis turi būti perduotas naujam kasininkui pagal aktą, kas jis bebūtų. Jei kasoje likutis skaitosi, o reliai pinigų nėra, čia jūsų įmonės naujųjų savininkų reikalas, ar jie pasirašys, kad gavo tą likutį, kurio nėra, ar ne-gal jiems tai naudinga, kad pinigų likutis būtų kasoje kuo didesnis.

Taip, ir man čia neaišku-koks savininkas? Ir apie IT pardavimą-jei pardavė, pinigai turi būti kasoje arba banke. Jei kažkas išsiėmė-kokiu pagrindu ir kaip? IT buvo įmonės nuosavybė. O jūs perkate akcijas, mano galva-nei tos įmonės turtą, nei nuosavybę, o akcijas, t.y. įgyjate tam tikras turtines ir neturtines teises pagal akcinių bendrovių įstatymą kaip įmonės akcininkai- į įmonės pelno dalį (na-čia yra nuosavybė, bet ne visa),gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, valdyti įmonę kaip akcininkas (jei jis vienintelis), kuris turi teisę paskirti direktorių ir priimti kitus sprendimus įmonės valdyme, nustatytus .

Manau-bus problemos. 20 str. parašyta, kad remonto išlaidos atskaitomos iš pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba panaudos laikotarpį. Jei sutartis pratęsta-tai pailgėja panaudos laikotarpis.

Aš nesuptantu, kas čia keista. Buvę savininkai IT pardavė, čia jų teisė, o jūs prieš pirkdami manau žinojote, kokį turtą aplamai įmonė turi ar ne. Dar klausimas-manau, kad jūs perkate ne įmonę, o įmonės akcijas, t.y. jūs tampate tos įmonės akcininkais. Ar taip?

Nusidėvėjimas skaičiuojamas ne nuo įsigijimo savikainos, o nuo įsigijimo savikainos minus likvidacinė vertė, kuri turi būti ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos.
O nusidėvėjimui skaičiuoti galite pasirinkti 2 metodus: pusmečio ir sekančio mėnesio. Plačiau- 18 str.

Kelių mokestis skaičiuojamas nuo pelno, gauto už parduodamą IT, sumos, ne nuo pajamų.

Skolinimosi suma ir kiti dalykai-taip, reikia į tai atkreipti dėmesį-yra ir AB apribojimai, bet aplamai skolintis iš FA?

Labai nekonkretus klausimas. Kas perka tą monitorių? Iš ko perka?Mielieji-prašau užduoti aiškų ir detalų klausimą, kitaip atsakymo nesulauksite.

Permečiau naujausią akcinių bendrovių įstatymą-neradau jokių apribojimų skolintis iš kitų fizinių asmenų. Kažkada anksčiau tikrai buvo, dabar manau nebėra. O gal ką praleidau?

Labai užjaučiu. Panašią situaciją turėjau-tik mano vieną įmonių (transportas) pardavė. Pirkėjas pats pasikvietė VMI, Sodros auditą, kad būtų patikrinti visi įmonės mokesčiai. Dar papildomai jie pasisamdė ir privačius auditorius (skolų, turto būklei įvertinti). Tik tada nupirko. Tikrai patariu tai padaryti.

Sutinku su tavim, Irena, visada stengiamės palaikyti labiau darbuotojo pusę-paprasčiausiai gal reikėtų pasirinkti vieną sistemą ir taikyti ją pastoviai, nesiblaškyti, kad nebūtų pagrindo ginčui. Jei jau nusprendėme palyginti, tai daryti tai visada.

Aš ir nepilną darbo dieną dirbančiam netaikau 1 val MA. VDU skaičiavimo tvarkoje nustatyta tik skaičiuojant VDU skaičiuoti nepilną dieną dirbantiem 1 val. VDU, tais atvejais, kada paskaičiavimas reikalauja VDU, o dirbant nepilną mėnesį-tokio reikalavimo nėra, turiu pasiskaičiuoti jo atlyginimo pagrindu už proporcingai dirbtą laiką.

Aš taip pat, skaičiuodama nepilną mėnesį, nelyginu jo su 1 val.MA. Tai darau tik tais atvejais, kai reikia VDU. Jei lyginsiu, tai, kaip Tiesi ir rašė, tektų visiems skaičiuoti skirtingus atlyginimus kiekvieną mėnesį. Taip ir daryčiau, jei DS būtų nustatytas valandinis atlyginimas. Bet jei MMA-jis iš išlieka MMA, proporcingai tenkantis dirbtam laikui. Manau-jokiu būdu neprivalai pasiskaičiuoti 1 valandos atlyginimo, nes tai nenumatyta darbo sutartyje.

Būtent dėl to ir užklausiau Modestą-kur jis rado tai Naujesnio nėra, kaip tik ir remiasi būtent tuo nutarimu.

Modestai, o kurį įstatymą ar tvarką tu citavai? Ir kokiem tikslam tau reikia pridėtinių išlaidų?

[quote=Tiesi]Jei mano įmonė VMI patikrinimui pateiks bus pakankamas pagrindas sąnaudoms pripažinti???
Norėčiau sužinot, kokio įstatymo kokiu straipsniu vadovaujies, šitaip teigdama?


[quote=nieko_sau]Pinigus gaunančiam tai pajamos, tačiau pinigus mokančiam-išlaidų dokumentas. Visiems, vykdantiem ekonominę veiklą-ar tai būtų juridis asmuo, ar gyventojas, tikrai svarbu turėti


Hmmm. o tai kur aš taip teigiau, kad tai bus pagrindas sąnaudoms? Neaiškiais atvejais visada pasirenku maženę blogybę. Kol kas gyvenime tai padėjo.

Pinigus gaunančiam tai pajamos, tačiau pinigus mokančiam-išlaidų dokumentas. Visiems, vykdantiem ekonominę veiklą-ar tai būtų juridis asmuo, ar gyventojas, tikrai svarbu turėti su savo, paslaugos ar prekių pirkėjo, kodu.

Įdedu citatą:

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMAS



14 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

1. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodra vadovaujasi visai kita tvarka, ne VDU skaičiavimo, ji turi savo minimalius-maksimalius apribojimus.

Noriu paprieštarauti. VDU skaičiavimo tvarkoje numatyta:

1. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau vadinama – darbuotojas) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą, kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas, laiką, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos teisės aktų nustatytos išmokos. Yra bendra VDU skaičiavimo tvarka, todėl manau ji taikoma visais atvejais, kuriais numatytas VDU skaičiavimas.

O dirbant ne pilną darbo dieną reikia pasiskaičiuoti vidutinį darbo valandos užmokestį. tai numatyta VDU tvarkos 6,3 punkte.

Tai jūs čia kalbat apie tą pačia programą _Forma? Nes mano Pragmoje nėra tokio požymio-gaila, turiu paprasčiausiai pasidaryti atskirą sąskaitų grupę-pvz pas mane 6117X, taip pasilengvinu jų rankiojimą.

Pupa, aš negaliu konkuruoti su tavo programa-ko ji gali ar ne, ką rodo ar ne-popieriuje visur gaunasi lygybė, čia aš bejėgė.
Dėl nusidėvėjimo- Viską darai kaip visada, nekreipdama dėmesio į investicijas, normaliai skaičiuoji nusidėvėjimo sąnaudas kaip visada, D 6(sąnaudos) kl./K 12(nusidėv). Tik pelno mokesčio apyskaitoje tos nusidėvėjimo sąnaudos tampa nemažinančiomis pelno mokesčio-balanse gi kaip visada-normalios sąnaudos. Tik savo patogumui pasidarai tokią analitinę sąskaitą 6 klasėje, kad tau būtų patogu susirankioti visus neleidžiamus atskaitymus, kai pildysi pelno mokesčio apyskaitą. Visos sąnaudos, nepriklausomai nuo to-leidžiami jie atskaitymai ar neleidžiami-vistiek yra sąnaudos.

Jau nebepamenu, ar 2 būdas nebuvo sąnaudų būdas? Kada visa vertė mažindavo PM, tai tada kaip gali 2000 nusidėvėjimas būti mažinančios PM sąnaudos? Priminkit man...

Pupa, jis balanse negali būti nurašytas į sąnaudas niekaip-tik pelno mokesčio apyskaitoje apskaičiuodama pelną, jį sumažindavai investicijos suma. Balanse ir toliau lieka tas IT, ir toliau skaičiuoji nusidėvėjimą, tik debetuoji sąnaudas, kurias vėlgi, skaičiuodama pelną, trauksi prie neleidžiamų atskaitymų, t.y. pasidarai tokią 6 klasės sąskaitą, kurią gali pasivadinti-neleidžiami atskaitymai-invensicijų nusidėvėjimas (anksčiau vadindavome ne neleidžiami atskaitymai, o sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno).

Greit valentinkės, tai man kažkaip labai simboliškai ta Nord reklama viršuj atrodo-"DYDIS YRA SVARBIAUSIA"

Kas keisčiausia-niekaip-susirinko ten (100) atitinkama suma, pasidariau exelyje lentelę ir pradėjau sau dėvėti, metų gale prisisegu atsispausdinusi tą "nusidėvėjimo" exelinę lentelę, pasirašau-ir viskas. Ten, kur dirbu su programa-įtraukiu kaip IT. Tikrai geras klausimas-jokio "įvedimo į eksploataciją akto" ar ko panašaus nerašydavau...

Tame iššifravime apačioje-taip, bet 1-12 skiltyse man atrodo-ne

Dėl automobilių būklės pagerinimo aš turiu savo nuomonę-reikia ginčytis. Koks gali būti automobilio būklės pagerinimas, jei po jo naudojimo remontas atstato buvusią būklę, t.y. turime pvz sugrąžinti savininkui automobilį tokios būklės, kokios gavom, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą, bet tai nereiškia, kad turim jį "nudralinti" iki galo ir laužą grąžinti. Mano galva-labai retais atvejais gali būti "pagerinimas". Normaliai remontuojant tik palaikome jo normalią būklę. Bus dar nuomonių?