Aš matau, kad klausimas yra toks - ar galima atsiskaitytį kortele? Vienareikšmiškai galima. Vadovas negali uždrausti atsiskaitinėti kortele- tai tas pats kas uždrausti atsiskaitinėti litais ( ir įsakyme parašyti kad atsiskaitinėjama tik jienomis).

Yra pasirodymas prieš Eurovziją- dar Lietuvoje:
www.youtube.com/watch?v=4Rc2Ykr7-sY

Manau, kad jokios tvarkos nereikia.Kortelėje- elektroniniai pinigai.Jų funkcija yra lygiai tokia pati kaip ir grynųjų.Tik atsiskaitančiojo patogumui jis pats sprendžia, kuo mokėti -gali apmokėti nors ir kelionės čekiais įmonei išrašytą sąskaitą.
Sutikite, keistai atrodytų įmonė , kuri išleistų tvarką, kad atskaitingi asmenys įmones reikmėms pirkdami prekes atsiskaitinėti gali 50, ir 100 Lt kupiūromis.

Neskaitėt šios temos? Šioje temoje tai yra išdėstyta B puslapyje.

Komentuoti galim-tai yra Jūsų įm,onės reikalas, ir niekas kitas aiškinti, kur dėti vadovo DU negali.Tačiau reikia:
1.Turėti vyr. buh tvirtą apsisprendimą ir
2.Tai apsirašo apskaitos politikoje.
3.Pasiūlymai dėl apskaitos 11VAS, 11ir 12 punktai.

Labai dirbam....Nėra kada...


Dėl taisymo -siūlau taisyti taip: išmesti VISUS to turto vieneto nusidevėjimo
( ir kitus jei yra) dokumentus (nusidevėjimo doke detalią -tik to turto -bnusdevėjimo paskaičiavimo eilutę), pakeisti kortelėje nusidevėjimo sąskaitą ir tada vėl NUOSEKLIAI nudevėti.

Atrodys labai iškreiptai. Jus gi įsteigėte įmonę, o ne nupirkote, todėl jokio prestižo būti NEGALI.

Prestižas -tai dydis, kuriuo įsigyjančiojo vieneto pinigais sumokėta kaina yra mažesnė/didesnė už įsigyto vieneto grynojo turto dalies, įvertintos tikrąja rinkos kaina, vertę.
Ūkiškai- jei nupirkote kirpyklą miesto centre už 1000 Lt/kvm, kai aplink tokios paskirties patalpos/kirpyklos 500 Lt/kvm ir mokejote tiek,nes ta kirpykla ŽINOMA VISAME mieste ir jūs žinote, kad klientų bus, turėsite 500LT/kvm teigiamą prestižą, kurį devėsite 15 metų.

Kai trūksta argumentų prisimenama:
1.Oponento tautybė;
2.Prisimenama 400-700 metų istorija.
3.Apeliuojama į kažkokias smulkmenas.
Tai, kad mes rašom virtualioje erdvėje, bandydami greitai ir (kiek galima sklandžiai) išdėstyti savo nuomonę kartais padarome klaidų, yra naturalu. Buvo/yra tik trys tax.lt nariai, kurie liguistai reaguoja į kitų smulkias rašybos klaidas.Vienas jau neberašo.

Tavo suknistas apeliavimas į mano klaidas čia yra niekinis- apeliuok į privatą, kai yra tik ką parašyta Savaitėlė - ten redaktoriui dažnai yra/būna gėda už savo rašybos klaidas (juolab, kad gauna apie 10 000 prenumeratorių), sėdi ir taisai dar kokią valandą, grąžini. Ir pagalbos retai gauni.

Niekiniai tavo galvojimai Lietuvos apskaitininkų bendruomenės tinklapyje- čia mano nuomonė. Dergi tiktai.

Rašydamas niekalus tu paniekinį šį tinklapį.Čia mano nuomonė. Kiekvienas kažkuo prisideda priešio tinklapio populiarinimo- iškeldamas įdomius klausimus, arba atsakinėdamas į šiuos užduotus klausimas.
Tu čia esi darkytojas, anarchistas- tau reikia anarchistų bendruomėnes.
Gerbdamas tam tikrą žmonių virtualų susibūrimą turi gyventi, rašyti ir kitom prasmėm priklausyti jų bendruomenei, būti jai naudingas.
Dabar esi mano nuomone kažkoks šlamštas- nelabai naudingo duodantis
blevyzgose ir dar degrdamas tam tikras darbines temas.

Tu nebesupranti paprastų savokų?
GERANORIŠKAI yra tai, kas nepriklauso pagal įstatymus, visur ir visada ginančius darbuotojus, o tai ką leidžia darbdavys. Tai, kad jis tam tikrus dalykus, leidžiančius daugiau darbuotojui nei įstatymas, pasirašo, yra
darbdavio GERANORIŠKUMAS.
Kas nori apsirašo, kas nori, tariasi tea-a-tet.

Tau dar kyla abejonių kad šlamštą rašai?
Ar matei kokios bendruomenės tinklapis? Primenu: Lietuvos apskaitinikų.
Ar į kokią temą papuolei pasižiūrėjai?
Tema; "darbo teisė".
Klausimas- ką su savo šlamštu čia veiki?
Turi ką naudingo pasakyti- sakyk. Neturi, nori kaip visada nesąmonių parašyti - vyniok autus.

Ne pirmą kartą paklausius normalaus klausimo, tokio kaip šioje temoje:
" Ar yra kur nustattyta, kas ir kada gali išleisti darbuotoją keliom valandom ar dienai?"
Vietoj to kad atsakyti: "Taip yra, tai plačiai taikoma JAV įmonėse visame pasaulyje, kai užtenka rašytinio darbuotojo prašymo ir skyriaus vadovo
vizos- nes jam pagal jo pareigines instrukcijas suteikiama iki 20 val./darbuotojui per mėn. sumažinti/perstumdyti jo darbo laiką.
Tai turi būti aprašyta įmonės vidaus taisyklėse.

Kada pakeisi savo suknistą rašymo toną/stilių? Čia ne delfis - apie triušius, brendį ir kitą šlamštą rašinėk kitur.

jau savaitę stebiu DK 162 str. transformacijas...

P.s: ir matau sumą. Ją dažniausiai gaunu.

Viską atlikti išmokose/įplaukose.

Lygiai toks pats principas.
Išmoka iš EUR į tarpinę, iš tarpinės į litus, galai į vanden... oooo atsiprašau, skirtumas į banko paslaugas...

1.Kortelės >Valiutos (apsirašyti valiutą -USD, GBp ir pan.)
Kortelės >Valiutos kursas.Įsivesti buh. kursus konkrečiai dienai.
2.Rivilėje pvz. perkam 100 EUR už LTL
D 2712 (EUR) -100 EUR
K 2701 TARPINĖ- 345,28 Lt (pinigų sąskaita, išraiška LTL)

D 2701 Tarpinė - 346,60
K 2711 (LTL) -346,60

3. Uždarom tarpinę
D6111 Banko paslaugos -1.32
K2701 Tarpinė

Rivilėje valiutinius pinigų straipsnius perskaičiuoju ranka.
Skolas -perskaičiuoja programa (Deb/Kre operacijos >naujas dokas>Valiutinių dokų perskaičiavimas> Funkcinis mygtukas Valiut. skolų peerskaičiavimas

pasiskaitymui:
verslas.banga.lt/lt/patark.kategorija/1

teigiu kad ne. ABĮ 40 str.
40 straipsnis. Akcijos
...
2. Visos bendrovių akcijos yra vardinės.
Nustatytos ir akcijų apskaitos taisyklės
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Skirtumas tarp vardinių ir pareikštinių akcijų
Vardinės akcijos negali būti nei laisvai perduodamos nei parduodamos. Jomis gali naudotis tik jų savininkas, kurio pavardė nurodyta pačiose akcijose ir kuriam šios akcijos buvo parduotos. Vardinės akcijos keičia saviniką tik tada, kai akcinėje bendrovėje įforminamas atitinkamas jų perdavimo įrašas ( operacijų akcijomis registravimo žurnale ) .
Pareikštinę akciją jų savininkai gali perduoti arba parduoti kitam asmeniui. Teisėmis, kurias suteikia šios akcijos, kaip ir pinigų atveju, toliau naudojasi jų nauji savininkai. Dividendas išmokamas faktiniam akcijų savinkui nepriklausomai nuo to, kas buvo pradinis jų savininkas.

Na dar kartą apčiupinėjam situaciją:
1.Korespondencijos aiškios.
2.Čia irgi viskas aišku.
3.Taigi - įmonė X buvo skolinga žmogėnams Y. dabar įmonė X skolinga įmonei A. Paprasta trišalė sutartis ir jokių pajamų neturėtų atsirasti - įmonė X sudengia skolą su žmogėnais Y ir perkelia šią savo skolą ant įmonės A.
Įmonė A turėtų turėti dokus (sutartį), kad ji apmokėjo/padengė X įmonės įsiskolinimą žmogėnams Y ir tie žmogėnai daugiau pretenzijų įmonei X neturi.
Mano nuomone - visos korespondencijos tik per debitorinių ir kreditorinių skolų sąskaitas.

Patikslintos nuostatos dėl socialinio draudimo
www.socmin.lt/index.php?1208296755


Bus patikslinti socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai.
Dabar projektuose numatyta supaprastinta savarankiškai dirbančių asmenų įsiskolinimo atidėjimo procedūra. Ši funkcija perduota „Sodros“ teritoriniams skyriams. Yra vilčių, kad įsiskolinus keliolika litų nebus
areštuojamos sąskaitos.

Papildytas išmokų sąrašas, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (tantjemos; darbdavio sumokėti mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos už darbuotojui padovanotas nepinigines dovanas bei sumokėtas gyvybės draudimo įmokas).

Projektais patikslintos tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų, pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokų mokėjimo iš valstybės biudžeto nuostatos tuo atveju, kai tėvai užsiima individualia veikla arba turi verslo liudijimus. Nuo 2008 m. sausio 1 d., vienas iš vaiko tėvų, auginantis vaiką iki 3 metų amžiaus, draudžiamas valstybės biudžeto lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu, mokant už jį socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos.

..T.y paprasčiausiai sumokėjote pelno mokestį avansu. Tik yra išlyga-to sumokėto PM nuo dividendų jums negrąžins, o parodysite PLN204 langelyje kaip sumokėtą pelno mokestį už 2008.

Pataisau- ne PLN204A, o PLN204 formoje berods 74 langelyje

Oho ho, kuokie nuostalai...? O kugikadagi puoelnai bus?

Šiaip klausimuks įdomus- investicijas į turtą į minusą nuvarytas kur rodyti....Taip galima ir 1-ą klasę minusinę turėt...

Nupirkus akcijas skolos automatiškai nepereina. Tam, kad būtų perimtos skolos reikia papildomos sutarties.

PVMĮ 13 str. 6d.

2) konsultacinėms, teisinėms, audito, apskaitos, .... rinkos tyrimo, viešosios nuomonės tyrimo bei kitoms pagal savo esmę panašioms paslaugoms;

Tai jus jau nebenorite ir premijai ir DU pritaikyti po 320 ?
Ir teisingai - negalima taikyti belekiek .

[quote=fantute]Tai jei

O DU už tą mėn. buhalteriui nebus? Tik premija?

Jau nemažai diskusijų sukėlęs Darbo kodekso 162 str. pakeitimas ( kai už šventines dienas darbuotojojui nedirbant būtų mokamas neuždirbtas DU).

Iš seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio protokolo:

"12. Įstatymo projekto 26 straipsniu siūloma papildyti Darbo kodekso 162 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad švenčių dienomis darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Samprata “garantuojamas” šios dalies kontekste nėra aiški, tačiau galima preziumuoti, kad siekiama nustatyti darbuotojo teisę už švenčių dienas gauti vidutinį darbo užmokestį. Pagal pateiktą formuluotę, teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už švenčių dienas turėtų visi darbuotojai (o atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo taisyklę – ir valstybės tarnautojai), nepaisant to, pagal kokią darbo apmokėjimo sistemą (vienetinė, laikinė) bei jos formas (tarifinis atlygis, pareiginė alga) jiems apmokama už darbą. Darbo kodekso 186 straipsnyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. Neaišku, ar pagal pateiktą Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę, teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už švenčių dienas turėtų visi darbuotojai, nepaisant to, ar jie tą dieną dirbo, ar ne.

Sutinkamai su Darbo kodekso 162 straipsnio nuostatomis, įmonėse, įstaigose ir organizacijose švenčių dienomis nedirbama, skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus nustatytas išlygas. Apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis taisykles nustato Darbo kodekso 194 straipsnis, todėl nevisiškai aišku, kokias garantijas siekiama nustatyti teikiamoje Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalyje, neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis su Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatomis.
12. Iš dalies pritarti

Atsisakyti 162 straipsnio pildymo nauja 3 dalimi ir pakeisti 162 str. 1 dalį išdėstant ją taip:

“1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama, mokant darbuotojams jų vidutinį darbo užmokestį, šiomis švenčių dienomis:” toliau tekstas kaip galiojančiame įstatyme.

Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Galimi pakeitimai bus susiję su nepilnamečių įdarbinimo ir atleidimo
tvarkos tobulinimu. Siūloma pakeisti 104 str. 2d. kai priimdamas į darbą nepilnametis ( nuo keturiolikos iki šešiolikos metų) mokyklos, kurioje mokosi, raštišką sutikimą reikės tik tuo atveju, jeigu darbas bus mokslo metų laikotarpiu.

136 str. 1d. 5 p. siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokykla atleisti nepilnametį gali pareikalauti tik mokslo metų laikotarpiu.