Šios savaitės NAUJIENOS - įdėkite čia naujieną !

www.vmi.lt/lt/?itemId=10147031
VMI pateikė MAĮ 78 str. komentaro projektą plačiajai publikai ir iki 2008.04.30 laukia atsiliepimų bei pasiūlymų.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. visos sveikatos priežiūros įstaigos nemokės nekilnojamojo turto mokesčio

www.teisidas.lt/index.php?showid=522

Mažoms ir vidutinėms įmonėms-paprastesnės atsk www.buhalteris.lt/index.php?cid=805&new_id=210485aitomybės procedūros

Vienodinamos privalomo draudimo įmokosttp://www.buhalteris.lt/index.php?cid=805&new_id=210486

PROJEKTAI dėl darbuotojų maitinimo


GPMĮ 17 str. pakeitimo projektas
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Siūloma - neapmokestinamomis pajamomis pripažinti darbuotojų maitinimui patirtas išlaidas, įvedant maisto kuponus.

PMĮ 26 str. papildmo projektas
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Siūloma maisto kuponų išlaidas pripažinti leidžiamais atskaitymai, neviršyjant įstatymuose nustatytos maksimalios vertės.

Darbuotojų maitinimo įstatymo projektas
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
Ir pats naujo įstatymo projektas, kurio tikslas yra skatinti darbdavius savanoriškai teikti paramą jų darbuotojams bei užtikrinti darbuotojams geresnes darbo ir poilsio sąlygas, pagerinti darbuotojų maitinimosi sąlygas, bei užtikrinti, kad papildomą paramą - maitinimą gautų būtent darbuotojas.
Aktualus 10 str.
5. Maksimali maisto kuponų vertė vienam darbuotojui vienai darbo dienai einamiesiems metams yra lygi 0,8 procento praėjusių metų trečiojo ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Vadinasi tai turėtų būti nuo 1950 Lt - 15,6 Lt.






.

Trišalėje taryboje svarstomos VDI rekomendacijos dėl girtų darbuotojų nušalinimo nuo darbo. Rekomendacijos ir dokumentų šablonai tikrai gerai paruošti. Siūlau naudotis. 08 04 29 VDI-SIUNTIMO forma.doc 08 04 29 VDI Nusalinimo AKTAS.doc 08 04 29 VDI Nusal nuo darbo SCHEMA.doc

Ir pačios rekomendacijos. 08 04 29 VDI Nusalinimo METODINES REKOMENDACIJOS 6 (trisaliai).doc

Čia
www.lrtt.lt/posedis.htm

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Pakeistos inventorizacijos taisyklės. Didelių pakeitimų nėra.
7 punktas papildytasnuostata, kad įmonės vadovas gali nustatyti užsienio valstybėse esančio įmonės turto ilgesnį nei metai inventorizavimo periodiškumą

12 punkte, kuris kalba apie biudžetines įstaigas, pakeistas terminas "turi būti" į "gali būti" įtrauktas buhalteris.

16 punkte vietoj termino "...buhalteris pamoko komisijos narius kaip atlikti inventorizaciją" įrašytas terminas "... buhalteris supažindina komisijos narius su šiomis taisyklėmis"

56 punktas papildytas paaiškinimų kaip įforminama inventorizacija po plėšimo, vagystės, gaisro ar kitos stichinės nelaimės atveju.

68,4 punkte, biudžetininkams pakeista tvarka viršnorminio trukumo įtraukimo į buhalterinę apskaitą tvarka.

Avansinis pelno mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. bus mokamas tik pajamoms viršijant 1 milijoną litų
Nuostolių perkėlimas neribotą laikotarpį
Padidinta natūralios netekties nuostolių norma šviežiems vaisiams, uogoms, grybams ir daržovėms
Nustatyta palankesnė suteiktos paramos atskaitymo tvarka
Sąnaudos dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos
Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
Kiti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 381, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymas
(2008 04 10 Nr. X-1484, Žin., 2008 04 24, Nr. 47-1749)



Pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31, 381, 47, 50 straipsnių, 1, 3 priedėlių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu nuostatos (su kai kuriomis išimtimis) taikomos apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Avansinis pelno mokestis nuo 2009 m. sausio 1 d. bus mokamas tik pajamoms viršijant 1 milijoną litų
Jei praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 1 milijono litų (anksčiau buvo – 100 tūkst. litų), vienetas mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo (PMĮ 47 str. 5 dalis).

Nuostolių perkėlimas neribotą laikotarpį
Mokestinio laikotarpio nuostolius, išskyrus nuostolius dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo (ne finansų įstaigų), galima perkėlinėti neribotą laikotarpį (buvo – ne ilgiau kaip 5 metus), tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu vienetas nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai vienetas veiklos nebetęsia dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami ne ilgiau kaip penkis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius (buvo – ne ilgiau kaip 3 metus), pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai susidarė (PMĮ 30 str. 4 dalis).

Įstatymo taikymas:
Šios nuostatos gali būti taikomos ir tiems nuostoliams, kurių perkėlimo terminai iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio nepasibaigė, jei mokesčio mokėtojas nepasirinko tokius nuostolius baigti kelti pagal tvarką, galiojusią iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Natūralios netekties nuostolių norma šviežiems vaisiams, uogoms, grybams ir daržovėms padidinta iki 3 proc.
Iš pajamų gali būti atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių, išskyrus šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolius, suma, neviršijanti 1 procento vieneto pajamų. Atskaitoma faktiškai patirtų šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3 procentų vieneto pajamų (PMĮ 23 str. 2 dalis).

Suteiktos paramos atskaitymo tvarka
Nustatyta palankesnė suteiktos paramos atskaitymo tvarka. Leista apskaičiuoti galimą atskaityti suteiktos paramos sumą prieš tai iš pajamų neatimant ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolių (PMĮ 28 str. 2 dalis).

Sąnaudos dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos
Panaikintas PMĮ 31 str. 1 d. 7 punktas, kuris anksčiau nurodė, jog iš pajamų negali būti atskaitoma dėl sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas.

Apribota PMĮ 12 str. 15 punkte nustatyta lengvata (vieneto akcijų perleidimo atveju)
PMĮ 12 str. 15 punktas papildyta nuostata, jog šiame punkte nustatyta lengvata netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui.

Darbuotojų ir būsimų darbuotojų mokymas
PMĮ nuostatos dėl būsimų darbuotojų mokymo nepasikeitė:
Vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, kurie nėra susiję su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtina vieneto pajamoms uždirbti, šiems fiziniams asmenims pradėjus dirbti vienete gali būti priskiriamos ilgalaikiam nematerialiajam turtui (PMĮ 13 str. 3 dalis). Šis ilgalaikis nematerialusis turtas nudėvimas per 4 metus.

Pasikeitė PMĮ nuostatos dėl esamų darbuotojų mokymo. Sumokėtos sumos gali būti iškart atskaitomos iš pajamų tą mokestinį laikotarpį, kurį patiriamos. Pagal Įstatymo nuostatas mokestiniu laikotarpiu iš pajamų gali būti atskaitomos vieneto tiesiogiai sumokėtos sumos mokymo įstaigoms už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, jeigu šis išsilavinimas ir (arba) kvalifikacija būtini vieneto pajamoms uždirbti (PMĮ 26 str. 4 dalis).

Įstatymo taikymas:
Iki 2008 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio pradžios vieneto Europos ekonominės erdvės valstybių ir užsienio valstybių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, mokymo įstaigoms tiesiogiai sumokėtos, tačiau leidžiamiems atskaitymams dar nepriskirtos sumos už fizinių asmenų, susijusių su šiuo vienetu darbo santykiais, mokymą, kurį baigę jie įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją, iš pajamų atskaitomos 2008 metais prasidedančiu mokestiniu laikotarpiu.

Pastaba:
Gali būti, kad įstatyme yra įsivėlusi klaida. Mat, ankstesnėje pastraipoje (dėl esamų darbuotojų mokymo) kalbama tik apie aukštąjį išsilavinimą, tačiau įstatymo taikyme nurodytas tiek aukštasis, tiek ir aukštesnysis išsilavinimas. Todėl turėtų būti taisoma nuostata arba dėl darbuotojų mokymo, arba dėl įstatymo taikymo.

Produkcijos metodo taikymas
PMĮ papildytas nuostata, jog vienetas pats nusistato (pasirenka), kada produkcijos metodu pradedamas nudėvėti jo įsigytas ir pradėtas naudoti ilgalaikis turtas (PMĮ 18 str. 7 dalis). Ši nuostata taikoma apskaičiuojant 2007 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Komandiruotės įforminimo tvarka
Komandiruotės įforminimo tvarka nepasikeitė, tačiau ji perkelta į Pelno mokesčio įstatymą. Anksčiau PMĮ 21 str. 1 dalyje buvo nurodyta, jog „komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas ... ", o teisės aktas, kuriame buvo nustatyta ta tvarka – tai LRV 2003 01 28 nutarimas Nr. 99 „Dėl Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo".

Dabar komandiruotės įforminimo tvarka nustatyta pačiame įstatyme - PMĮ 21 str. 1 dalyje:
„Komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijų, tarnybinio pavedimo ar kelti kvalifikacijos..."

Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Sąvokų apibrėžimas
Pelno mokesčio įstatyme nurodyta, jog sąvokos „Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra" suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme šios sąvokos apibrėžtos taip:

Moksliniai tyrimai (kitaip – mokslinis darbas) – eksperimentiniai bei teoriniai darbai, atliekami reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus (fundamentiniai moksliniai tyrimai) arba eksperimentiniai bei teoriniai pažinimo darbai, skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti (taikomieji moksliniai tyrimai).

Eksperimentinė plėtra (kitaip – taikomoji mokslinė veikla) – mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimu paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, technologijas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudos
Pelno mokesčio įstatymas papildytas 171 straipsniu:
„1. Apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda.
2. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos iš pajamų atskaitomos šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Kai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai įsigyjami iš kito vieneto ar fizinio asmens, dėl tokio įsigijimo patirtos sąnaudos atskaitomos iš pajamų pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas tik tais atvejais, jei įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai atlikti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, kuri nepriklauso Europos ekonominei erdvei, tačiau su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.
4. Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

PMĮ 1 priedėlio (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai) pakeitimas
Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlis (ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai) papildytas ketvirtuoju stulpeliu – „Normatyvas, jei turtas yra skirtas naudoti ir naudojamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje". Kai kuriam mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamam ilgalaikiui turtui numatymas mažesnis normatyvas nei kitoje veikloje naudojamam ilgalaikiui turtui.

Įstatymo taikymas:
Vienetai mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo iki 2008 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios nebaigto nudėvėti ar amortizuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą ar amortizaciją gali tęsti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais.

Vienetai nebaigto nudėvėti ar amortizuoti naudojamo ilgalaikio turto, kuris bus pradėtas naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje, nusidėvėjimą ar amortizaciją gali pradėti skaičiuoti pagal šiuo įstatymu Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus naujus normatyvus metais, kai toks turtas bus pradėtas naudoti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje.

www.vmi.lt/lt/?itemId=10149197

Šiandien Seimo SRDK galutinai pritarė Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektui XP-2307(4) (www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_... "> www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_... ). Numatoma įstatymo įsigaliojimo data - šių metų liepos 1 d. Įstatymo priėmimo tikimybė 99 proc.

Šio projekto įdomybės:
1. Visiems šventes švenčiantiems (t.y. nedirbantiems) darbuotojams darbdavys privalės išmokėti VDU.
2. Padidintas apmokėjimas už naktinį, viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis bus skaičiuojamas nuo VDU. Pagal galiojančią VDU apskaičiavimo tvarką ypač apsidžiaugs naktiniai sargai. Jų atlyginimas po metų sudarys apie 2500 Lt.
3. Ženkliai sumažinti reikalavimai streikų paskelbimui (nors vis dar liekame pirmi europoje pgl streiko sudėtingumą).

Pakeliui SRDK išklausė juodaskvernio Doveikos kliedesius, apie gyvenimo susimetus nuodėmingumą ir krikščionybės (tiksliau katalikybės) vaidmenį kuriant tautos moralę. Nutarė sugyventinius pripažinti demografine problema ir atimti iš jų bet kokias lengvatas (įskaitant ir susijusias su vaikų auginimu).

Liberalai Masiulis ir Čekuolis džiaugsmingai pritarė visiems siūlymams, prieš buvo tik Vyriausybės atstovai.

Atrodo jaunimui reikėtų rimčiau susimąstyti apie emigravimą.

Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 47-1748, toliau – Įstatymas), kuris įsigalioja ir taikomas nuo 2009 m. sausio 1 d.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000053885
1. Įstatymu pakeista PMĮ 3 str. 2 d. 3 punkto nuostata, pagal kurią valstybei ir savivaldybėms išmokami dividendai apmokestinami PMĮ VII skyriuje nustatyta tvarka. Nuo 2009 m. sausio 1 d. valstybės ar savivaldybių už kituose vienetuose turimas akcijas gaunami dividendai pelno mokesčiu neapmokestinami.

2. Pagal PMĮ 33 str. 2 dalies ir 34 str. 2 dalies pakeitimus, taikant šių dalių nuostatas dėl dividendų neapmokestinimo pagal „dalyvavimo išimtį“, dividendus gaunantys Lietuvos ar užsienio vienetai turi valdyti ne mažiau kaip 10 proc. dividendus išmokančio Lietuvos vieneto balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų).
3. PMĮ 33 str. 3 dalyje Įstatymu nustatytas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį iš Lietuvos vienetams išmokėtų dividendų išskaityta pelno mokesčio suma užskaitoma ir ja gali būti sumažinamas ne dividendus išmokančio Lietuvos vieneto, bet dividendus gaunančio Lietuvos vieneto mokestinio laikotarpio pelno mokestis, jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant PMĮ 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus .
7. Pakeistoje PMĮ 35 str. 3 dalyje nustatytos Lietuvos vienetų ar nuolatinių buveinių iš kitų užsienio vienetų (neįskaitant įregistruotų ar kitaip organizuotų EEE valstybėje) gaunamų dividendų neapmokestinimo pagal „dalyvavimo išimtį“ sąlygos. Viena iš reikalaujamų sąlygų, kad užsienio vieneto, iš kurio gaunami dividendai, pelnas būtų apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu.

8. Pagal PMĮ 55 straipsnio pakeitimus panaikinta nuostata, reguliuojanti iš bendros pelno mokesčio sumos atskaitomą pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse nuo tose valstybėse gautų pagal PMĮ apmokestinamų palūkanų, dydį, kai tos palūkanos sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų. Nuo užsienio valstybėse gaunamų palūkanų sumokėtos pelno mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumos gali būti atskaitomos bendra PMĮ 55 straipsnyje nustatyta tvarka.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000053895
Įsigaliojo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 24, 27, 30, 31, 32, 33, 36 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2008, Nr. 47-1750).

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000053874
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 2 punkto apibendrintas paaiškinimas (komentaras) papildomas nauju 7'1 punktu.
Lentelėje yra pateikiamas dažniausiai pasitaikančių tiekiamų leidinių sąrašas ir nurodyta, pagal kokį PVM tarifą (standartinį ar lengvatinį) jie yra apmokestinami

Seimas šiandien (05.06) pritarė didinimui :
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
Nepatvirtintais duomenimis priimtas Edvardas Žakario siūlytas pakeitimas
1 straipsnis. 20 straipsnio 5 dalies pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukanka 24 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau − ):
1) už pirmą vaiką (įvaikį) – 50 procentų pagrindinio ;
2) už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) – 100 procentų pagrindinio .“

Seimas pritarė GPMĮ 17 str. 30 d pakeitimui

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Bus neapmokestinamos ir iš savivaldybių lėšų mokamos stipendijos
„30) valstybės stipendija ir savivaldybių stipendijos;“.

Kolegos prašom aktyviai dalyvauti, kad paskui netektu graužtis alkūnių...

www.vmi.lt/lt/?itemId=10147031

O čia tikslinamos nuostatos dėl socialinio draudimo.

www.lrv.lt/main.php?id=aktualijos_su_vide...

Siūlomi Darbo kodekso pakeitimai.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Galimi pakeitimai bus susiję su nepilnamečių įdarbinimo ir atleidimo
tvarkos tobulinimu. Siūloma pakeisti 104 str. 2d. kai priimdamas į darbą nepilnametis ( nuo keturiolikos iki šešiolikos metų) mokyklos, kurioje mokosi, raštišką sutikimą reikės tik tuo atveju, jeigu darbas bus mokslo metų laikotarpiu.

136 str. 1d. 5 p. siūloma įtvirtinti nuostatą, kad mokykla atleisti nepilnametį gali pareikalauti tik mokslo metų laikotarpiu.

Jau nemažai diskusijų sukėlęs Darbo kodekso 162 str. pakeitimas ( kai už šventines dienas darbuotojojui nedirbant būtų mokamas neuždirbtas DU).

Iš seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdžio protokolo:

"12. Įstatymo projekto 26 straipsniu siūloma papildyti Darbo kodekso 162 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad švenčių dienomis darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Samprata “garantuojamas” šios dalies kontekste nėra aiški, tačiau galima preziumuoti, kad siekiama nustatyti darbuotojo teisę už švenčių dienas gauti vidutinį darbo užmokestį. Pagal pateiktą formuluotę, teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už švenčių dienas turėtų visi darbuotojai (o atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo taisyklę – ir valstybės tarnautojai), nepaisant to, pagal kokią darbo apmokėjimo sistemą (vienetinė, laikinė) bei jos formas (tarifinis atlygis, pareiginė alga) jiems apmokama už darbą. Darbo kodekso 186 straipsnyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą. Neaišku, ar pagal pateiktą Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalies formuluotę, teisę gauti vidutinį darbo užmokestį už švenčių dienas turėtų visi darbuotojai, nepaisant to, ar jie tą dieną dirbo, ar ne.

Sutinkamai su Darbo kodekso 162 straipsnio nuostatomis, įmonėse, įstaigose ir organizacijose švenčių dienomis nedirbama, skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus nustatytas išlygas. Apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis taisykles nustato Darbo kodekso 194 straipsnis, todėl nevisiškai aišku, kokias garantijas siekiama nustatyti teikiamoje Darbo kodekso 162 straipsnio 3 dalyje, neaiškus šių nuostatų tarpusavio santykis su Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatomis.
12. Iš dalies pritarti

Atsisakyti 162 straipsnio pildymo nauja 3 dalimi ir pakeisti 162 str. 1 dalį išdėstant ją taip:

“1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama, mokant darbuotojams jų vidutinį darbo užmokestį, šiomis švenčių dienomis:” toliau tekstas kaip galiojančiame įstatyme.

Siūloma didinti baudas įmonių vadovams už neteisingas finansines ataskaitas

verslas.banga.lt/lt/spaudai.full/48228f0c3598e

Patikslintos nuostatos dėl socialinio draudimo
www.socmin.lt/index.php?1208296755


Bus patikslinti socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės bei Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai.
Dabar projektuose numatyta supaprastinta savarankiškai dirbančių asmenų įsiskolinimo atidėjimo procedūra. Ši funkcija perduota „Sodros“ teritoriniams skyriams. Yra vilčių, kad įsiskolinus keliolika litų nebus
areštuojamos sąskaitos.

Papildytas išmokų sąrašas, nuo kurių neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (tantjemos; darbdavio sumokėti mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos už darbuotojui padovanotas nepinigines dovanas bei sumokėtas gyvybės draudimo įmokas).

Projektais patikslintos tėvų, auginančių vaikus iki 3 metų, pensijų ir nedarbo socialinio draudimo įmokų mokėjimo iš valstybės biudžeto nuostatos tuo atveju, kai tėvai užsiima individualia veikla arba turi verslo liudijimus. Nuo 2008 m. sausio 1 d., vienas iš vaiko tėvų, auginantis vaiką iki 3 metų amžiaus, draudžiamas valstybės biudžeto lėšomis visai valstybinei socialinio draudimo pensijai ir nedarbo socialiniu draudimu, mokant už jį socialinio draudimo įmokas nuo minimalios mėnesinės algos.