Jei esate toje valstybėje registruoti PVM mokėtojais tuomet taip nedeklaruojate nei FR0600 formoje bei iSafe.
Viską deklaruosite toje užsienio valstybėje.

Laba diena,
Jei teisingai supratau situaciją, tai galimi keli variantai:
Kuro Invoice apmokėdami per tarpininką apskaitoje nurodote kad mokate tikrąjam tiekėjui, t.y. Invoice nurodytam o ne tarpininkui
arba
Pervedate numatytą sumą tarpininkui ir po to apskaitoje sudengiate pagal trišalį susitarimą.

Sveiki,
Kol kas dar vis vedu pirkime per dvi eilute dėl sąnaudų, tada darau dar vieną įrašą dėl PVM, kur dalį PVM iškeliu į atskirą 2 kl. sąskaitą "Neatskaitomas pirkimo PVM nuo neleidžiamų atskaitymų" ir mėnesio pabaigoje jau ją uždarau :) Žodžiu daug įrašų.... Nuo 2019 m. kai pakeisiu AP planuoju jau taip nedaryti, o naudoti autonomines sąskaitas mokesčiams.

Ir kam gi žmogau tuos nervus bei sveikatą be reikalo gadini.

Pabandau atsakyti į klausimą, kas yra individuali įmonė ir kas yra jos savininkas? Taigi:

Individualioji arba personalinė įmonė – įmonė, priklausanti vienam fiziniam asmeniui arba šeimai. Savininkui taikoma neribota turtinė atsakomybė – įmonės turtas neatskiriamas nuo asmens turto, t. y., už įmonės skolas savininkas atsako ne tik savo pradinėmis investicijomis į verslą, bet ir visu savo asmeniniu turtu.

Į klausimą: ar IĮ savininkas yra pats sau darbdavys? atsakymą rasite teismo byloje A-950-143/2016, kurios ištrauką pateikiu:

"Pareiškėjas L. L. individuali įmonė kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. (10.10) I-7105 ,,Dėl skundo“; 2) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2014 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. (7.2)3-80387 ,,Dėl 1-SD pranešimo apie savininko L. L. priėmimą į darbą“...
Teismas, remdamasis ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. (7.2)3-80387, kuriuo atsisakyta įrašyti į Registrą pareiškėjo pateikto 1-SD formos pranešimo Nr. SD-19 duomenis apie apdraustojo L. L. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2015 m. gegužės 1 d., nustatė, jog jis grindžiamas tuo, kad L. L. negalėjo sudaryti darbo sutarties pats su savimi. Taigi, teismo nuomone, iš esmės byloje ginčas kyla dėl fizinio asmens, kaip individualios įmonės savininko, galimybės sudaryti darbo sutartį su pačiu savimi ir įdarbinti save savo individualioje įmonėje. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 14 tarp L. L. ir Įmonės, kuriai atstovavo jos savininkas L. L. Pagal šią sutartį L. L. buvo priimtas į darbą tiekėjo-vadybininko pareigoms nuo 2014 m. gegužės 1 d. Nuo darbo sutarties sudarymo pareiškėjas nustojo mokėti PSD įmokas ,,Sodrai“ už L. L. bei pradėjo mokėti VSD įmokas, kaip asmenims, gaunantiems pajamas, susijusias su darbo santykiais.

Teismas pažymėjo, jog pagrindinis dokumentas, kuriuo nustatomi darbdavių ir darbuotojų santykiai, yra DK (93, 95 str.). Darbo sutartis yra dvišalis sandoris, mažiausiai dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka tam tikra kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Todėl, teismo nuomone, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo negali tuo pačiu metu būti abejomis šalimis iš karto, tai jau būtų vienašalis sandoris. Todėl teismas sutiko su atsakovo atsiliepime pateiktu Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinimu, jog individualios įmonės savininkas negali pats su savimi sudaryti darbo sutarties ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.), o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei.

Teismas vadovavosi Individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1, 2 dalimis ir padarė išvadą, jog individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko paties su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma, kaip ir negali būti sudaroma darbo sutartis dėl kitų pareigų įmonėje. Teismas taip pat vadovavosi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi ginčo teisiniam santykiui aktualiu laikotarpiu) 2 straipsnio 8 dalimi.

Tai darydama, kolegija pažymi, kad darbo santykius reglamentuoja specialusis įstatymas – Darbo kodeksas, kuriame, be kita ko, yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, pagal kurią, darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (93 str.). Iš šio apibūdinimo vienareikšmiškai matyti, kad darbo sutarties subjektais yra darbdavys ir darbuotojas, kurie vienas kito atžvilgiu turi tam tikras teises ir pareigas, t. y. tokios sutarties subjektai yra du atskiri (atskirus statusus turintys) subjektai. Aiškinant nurodytą DK normą lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais, darytina išvada, kad darbdavio ir darbuotojo statusai negali sutapti viename fiziniame asmenyje, t. y. pagal vieną darbo sutartį fizinis asmuo, kuris pagal įstatymą yra darbdavys, negali būti vienu metu ir darbuotoju."

Visą bylą galite paskaityti čia.

Sėkmės nagrinėjant ir gilinantis (jei kantrybės bei suvokimo pakanka) į teisines subtilybes

Ne pačios sąskaitos nenaikinkite, o tiesiog koreguokite tą pardavimą ir panaikinkite eilutę tų prekių pardavimo kur rinkotės iš prekių sąrašo ir iš naujo suveskite pardavimą tik renkantis ne prekes, o kodą.

Koduose susikurkite pardavimą toms prekėms, sąskaitą nurodykite 5 kl. tokią kokią jei parduotumėte per atsargas. Ir kai formuojate pardavimą renkatės ne prekes, o kodus ir atliekate pardavimą.

O kreditinė tikrai prekių grąžinimui, o ne brokuotų prekių kainai nuolaida? Jei taip tuomet pirma panaikinkite pardavimus, t.y. juos įsiveskite per kodus ir atlikite grąžinimą.

Pirkimai Grąžinimas spaudžiate mygtuką "Grąžinimai" atidaro langą ir nuskaitote informaciją, pasirenkate PVM s.f. kurią grąžinamos prekės gautos baltame lauke įvedate grąžinamų prekių kiekis (jei Kreditinė su (+) ženklu, tai vedate su (+), jei su (-) - tai su su minusu saudžiate Enter ir išsaugojate.

VDI išaiškinimas:
www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=377

Pabandykite pratestuoti duomenis bei juos sutvarkyti, jei klaidos nėra. Veiksmai: Statistika S2Detalus FIFO spaudžiate žalią mygtuką "Duomenų testavimas" ir sudedate varneles ir išsaugote baigus testavimą atidarys ataskaitą apie rastas/nerastas klaidas.
Toliau spaudžiate raudoną mygtuką "Duomenų tvarkymas" sudadate varneles, išsaugojate baigus tvarkymui bus pateikiama ataskaita apie duomenų sutvarkymą.

Labas rytas, tai už 2017 m. nedarykite inventorizacijos.

Ne, jei skolos yra asmeninės vadovo. Iš MB sąskaitos antstolis gali išieškoti tik MB skolas.

Ačiū už tokį gražų sveikinimą!
Valerij tu nuostabus!

Laba diena,

1. Pasikeitimai nuo 2018 m. sausio 1 d. Individualią veiklą vykdantiems asmenims.
2. Aš tikriausiai likviduočiau IĮ ir veiklą vykdyčiau įsigijus verslo liudijimą ar įregistravus individualią veiklą su pažyma.Kodėl? Todėl, kad mažesnė administracinė našta, o jei veikla plėsis tuomet galėsite galėsite steigti Mažąją bendrija.

Tai ir nurašote, jei šis turtas daugiau įmonės veikloje nedalyvaus, t.y. kai vėl atnaujins veiklą.

Labas rytas,
Dėl įnašo dydžio: taip.

Patikslinkite, nelabai supratau dėl IMT: ar jo likvidacinė vertė nustatyta 0,29 € ar 10 proc. turto įsigijimo vertės?

Teisingai supratote dėl išsiimto įnašo: deklaruoti nereikia.
2017 m. įnašas nesiekia 15 € tai jo deklaruoti nereikia, kaip ir už 2016 m.
Taip deklaruojate gautą įmonės pelną dėl IMT perleidimo formoje PLN204A.
Ir taip savininko išsiimtą pelną deklaruoja įmonė FR0471 formoje, o savininkas tą sumą deklaruoja GPM308 formoje bei susimoka GPM.

Dominykas11, kadangi prievolė savininko įnašus deklaruoti atsirado nuo 2016 m. , o jūsų atveju savininkas įnašą darė 2003 m,. tai išsiimtus 50K € niekur deklaruoti nereikia, t.y. deklaruojami FR0711 formoje tik nuo 2016 m. įnešami įnašai.

Viskas teisingai, tik nuo pelno reikės sumokėti pelno mokestį įmonei, o likusius pinigus išsimoka kaip pelno išsiėmimą.

Tokiu atveju monės savininkas gali išsiimti savo įnašą iš įmonės, jei įmonė turi laisvų apyvartinių lėšų Tik prieš išsiimant įnašą savininkas turėtų atkreipti dėmesį ar po išsiėmimo įmonė netaps nemoki, taip pat ar įmonė laiku sumokėjusi mokesčius bei nėra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų. Įnašų atsiėmimas bus neapmokestinamos lėšos, metams pasibaigus įmonė turės deklaruoti FR0711 formoje jei suma bus lygi ar didesnė nei 15 K €.

O tą pastatą įmonė įsigijo/ pasistatė iš savo kaip įmonės lėšų?Ar savininkas įnešė tikslinį piniginį įnašą ir įmonė vėliau savo vardu įsigijo pastatą?

Taip.
Kuriais atvejais ir kada juridinis asmuo turi VMI pateikti duomenis (FR0711 forma) apie juridinių asmenų gautas ir suteiktas paskolas fiziniams asmenims

Patikslinkite, ar savininkas pardavė ar įmonė? O gal savininkas tą pastatą buvo įnešęs į įmonę kaip turtinį įnašą?

www.vmi.lt/cms/web/kmdb/1.4.9.7#Scroll_0

Sveiki, taip

Korespondencijos teisingos.

Tačiau išleisti tik tiek akcijų yra nelogiškas ir įtartinas sprendimas, dėl kurio galima sulaukti daugiau dėmesio (ypač kreditorui - JA) iš tikrinančių institucijų.

Kada yra išleidžiamos naujos akcijos, jų nominali vertė neturi skirtis nuo jau esamų akcijų nominalios vertės. Kadangi akcininkas priėmė sprendimą didinti įstatinį kapitalą 100K €, tai ir orientuojatės į tai. Su nauju investuotoju reikia tartis dėl pardavimo kainos už akciją. Galima parduoti už nominalią vertę, tuomet reikėtų išleisti 34483 vnt akcijų.

Norint didinti įstatinį kapitalą, reikia tam skirti papildomų lėšų. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49, 50 ir 51 straipsniai reglamentuoja įstatinio kapitalo didinimą. Išleidžiant naujas akcijas, įstatinis kapitalas yra didinamas tik įmonės akcininkų ir kitų asmenų papildomais įnašais. Pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas įmonės akcijas turi jau esami įmonės akcininkai. Vadinasi jei esamas akcininkas nenori prarasti įmonės kontrolės turėtų ir jis papildomai įsigyti naujai išleistų akcijų.

Taip, vienodas.


Akcijų priedai gali būti naudojami bendrovės įstatiniam kapitalui didinti ir nuostoliams dengti.
Išleidžiant naują akcijų emisiją, bendrovė patirs išlaidų. Išlaidos, kurios yra tiesiogiai akivaizdžiai susijusios su akcijų emisija, apskaitoje registruojamos mažinant akcijų priedus, t.y akcijų priedai registruojami atėmus šias išlaidas.

Šiuo atveju esančiam akcininkui jokių mokesčių papildomai neatsiranda.

Taip.

Labas rytas,
Mano požiūriu nėra teisinga (šioje situacija) pasirinkta didinti įstatinė kapitalą neišleidžiant naujų akcijų. Kodėl?Todėl, kad šioje situacijoje atsiranda naujas investuotojas (įmonės kreditorius), vadinasi jis investuodamas į įmonę turi įsigyti akcijas.Jūsų aprašytoje situacijoje akcininkas FA parduoda savo 15 proc. turimų akcijų už 100 K €, taip jis uždirba pelną (pardavimo kaina - nominali akcijų kaina). Jei būtų išleidžiamos naujos akcijos , pvz.15 vnt kurių nominali vertė būtų 29 €, o pardavimo kaina 6 666,66 € (100 K €), tuomet apskaitoje registruojate ĮK padidėjimą ir skirtumą ( tarp pardavimo kainos ir nominalios) akcijų prieduose.

Tess, labai paprasta su tomis sąnaudomis
Tiesiog apskaitoje registruodama, žiūrite į įmonės veiklą ir tada jau rūšiuojate: kokios išlaidos būtų priskirtos konkrečiai vykdomos veiklos savikainai, ką priskiriate prie pardavimo sąnaudų, o kai jau iš aukščiau išvardintų negalima priskirti, tai visos priskiriamos prie bendrųjų ir administracinių sąnaudų.

Užpildykite registracijos formą ir sumokate stojamąjį mokestį
www.nbasociacija.lt/?p=142